Uostamiesčio paplūdimiuose prasidėjo pasiruošimas vasaros sezonui. Startavus darbams sulaukta ir nemalonių siurprizų. Jau aišku, kad Smiltynės paplūdimys nebus pažymėtas Mėlynąja vėliava, nors, siekiant ją gauti, įdėta daug darbo ir investicijų.

Pradėjo gelbėtojų paiešką

Prižiūrėtojai jau pradėjo darbuotis paplūdimiuose ir rengtis vasarai.

Darbai kol kas vyksta Smiltynėje. Dabar atnaujinamas 10 metrų ilgio suoliukas prie Jūrų muziejaus, kuris susidėvėjo.

"Pagaminsime gražų, ąžuolinį. Po truputį judame į priekį. Dar neįsibėgėjome. Tvarkome mažąją architektūrą Smiltynėje. Vėliau pereisime į žemyninėje dalyje esančius paplūdimius", – tvirtino biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas.

Jau pradėta ieškoti ir gelbėtojų. Norinčiųjų dirbti šį darbą prašoma rašyti prašymus. Pirmoji atranka baseine vyks balandį.

Šiemet gelbėtojų skaičius nesikeis. Jų dirbs 77.

"Kasmet kovo pradžioje paskelbiame, kad ieškome gelbėtojų. Juk visi planuojasi vasarą. Norime, kad matytų, jog yra galimybė dirbti gelbėtojais. Gal kas susigundys tokiu darbu. Ieškome ir slaugytojų", – pasakojo vadovas.

Šiemet ketinama atnaujinti ir dalį persirengimo kabinų, suolų, šiukšlių dėžių. Savivaldybė paskelbė konkursą.

Siekiama, kad įmonė inventorių nupirktų už galimybę skelbti reklamą ant persirengimo kabinų. Tačiau neaišku, ar atsiras norinčiųjų tą padaryti įmonių.

Atsiras nauja aikštelė

Tradiciškai bus atnaujinami ir takai. Galvojame įrengti tualetą prie moterų paplūdimio Pirmojoje Melnragėje.

Turėtų atsirasti dar viena vaikų žaidimų aikštelė, kokia įrengta Smiltynėje.

Svarstoma galimybė įrengti maudymosi zoną vaikams, tačiau ar pavyks, dar nėra aišku.

Ketinama keisti ir paplūdimių įgarsinimo sistemą. Vietoje dabartinės turėtų atsirasti belaidė, radijo bangų sistema.

Naujos įrangos turėtų įsigyti gelbėtojai. Numatyta jiems nupirkti du keturračius ir du vandens motociklus. Dabartinė technika esą yra susidėvėjusi.

Iš viso įstaigai "Klaipėdos paplūdimiai" šiemet bus skirta 801 tūkst. eurų.

Šios sumos turės užtekti ir paplūdimių priežiūrai, ir darbuotojų, gelbėtojų atlyginimams.

Iš Aplinkos ministerijos lėšų toliau tvirtinamos kopos – klojamos žabtvorės.

Šie darbai bus atliekami tose vietose, kur jūra labiausiai išplovė smėlį.

Problema – 100 metrų

Pradėjus ruoštis vasaros sezonui, miesto valdžią pasiekė nemaloni žinia. Šiemet Smiltynės centrinis paplūdimys negaus Mėlynosios vėliavos, kuri pažymi paplūdimių kokybę.

Nacionalinio Mėlynosios vėliavos programos koordinatoriaus Lietuvoje Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Renaldas Rimavičius teigė, kad taip nutiko, nes šiame pliaže nėra atliekami vandens kokybės tyrimai, o jie privalomi.

"Pastarieji turi būti atliekami būtent to paplūdimio, kuris siekia gauti Mėlynąją vėliavą, ribose. Smiltynėje jie atliekami už šio paplūdimio ribų. Reikalavimai gauti Mėlynąją vėliavą yra griežti. Juos kuriame ne mes patys. Tai tarptautinis įvertinimas", – komentavo R.Rimavičius.

Jis tvirtino, kad kitus reikalavimus Smiltynės centrinis paplūdimys atitiko.

"Dabar Mėlynąją vėliavą šiam paplūdimiui bus galima bandyti gauti kitais metais. Per šį laiką jo teritorijoje reikia atlikti bent 20 vandens kokybės tyrimų", – sakė atstovas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda aiškino, kad Smiltynėje vandens tyrimai yra atliekami, bet šiek tiek toliau.

"Tai 100 metrų klausimas. Mes vandenį tiriame 100 metrų į dešinę, o reikėjo, kad tai būtų daroma 100 metrų į kairę, bet juk pliažas tas pats, vanduo susimaišo. Suprasčiau, kad Smiltynėje apskritai tyrimų neatliktume. Žinoma, vandens tyrimų rezultatai gali skirtis Melnragėje ir Smiltynėje. Bet šiuo atveju kalbama apie 100 metrų", – komentavo vadovas.

Paklaustas, ar 100 metrų atstumas gali turėti įtakos vandens kokybei, R.Rimavičius atsakė: "Sunku pasakyti, tačiau tokie Mėlynosios vėliavos griežti reikalavimai".

Kitais metais uostamiesčio savivaldybė Mėlynosios vėliavos ketina prašyti ir Melnragės–Girulių paplūdimiui.

Per metus už Mėlynąją vėliavą vienam paplūdimiui reikia sumokėti 10 tūkst. eurų.

Lygiuojasi į Ventspilį

Prižiūrėtojai siekia, kad uostamiesčio paplūdimiai taptų panašūs į Ventspilio. Ta linkme pradėti darbai dar užpernai.

Uostamiesčio paplūdimiuose pradėti rengti įvairūs atrakcionai: vaikų žaidimų aikštelės, treniruokliai, įspūdingo dydžio šachmatų lenta, apžvalgos aikštelė.

"Gyvename tokioje geografinėje zonoje, kurioje oro sąlygos ne visada lepina. Norime pritraukti žmones į paplūdimius ne tik saulėtomis dienomis, tačiau, kad tai taptų realybe, jiems reikia ką nors duoti. Tad rengiame treniruoklius, aikšteles, kad būtų ką veikti ir prastesniu oru. Taip yra Ventspilyje, Liepojoje. Kuo mes prastesni?" – retoriškai klausė V.Urbonas.

Painiava dėl planų

Anot V.Urbono, planuojant paplūdimių vystymą, reikia daugiau aiškumo.

Dėl to galvota pasirengti vizualinį planą, kuriame atsispindėtų, kaip turėtų atrodyti paplūdimio inventorius, kokia kryptimi jį vystyti.

"Būtų gerai visus mažus elementus matyti viename dokumente. Tada planas būtų aiškus, nereikėtų blaškytis. Paplūdimiai turėtų vieningą stilių. Žinoma, yra Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas, tačiau jame tik numatyta, kas ir kokioje vietoje turi būti. Nėra pateikta, kaip viskas turi atrodyti: kokios figūros, spalvos architektūra. Vizualinis planas suteiktų daugiau aiškumo", – komentavo vadovas.

Tačiau savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus L.Dūdos nuomone, Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialaus plano visiškai pakanka.

"Jame numatyta, kas, kur turi būti, ir mes nieko daugiau nesugalvosime", – teigė vadovas.

Paprastai paplūdimio sezonas uostamiestyje startuoja gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.

"Viskas priklauso nuo orų", – konstatavo direktorius.