Apie darbą

Prokuroro profesijos žmonėms dažnai tenka susidurti su neigiamomis emocijomis, ne visada gali padėti nukentėjusiajam. Pavydžiu menininkams, kurie gali kurti ir yra laisvi išlieti savo emocijas per kūrybą. Ir mano darbe yra gerų dienų, kai galiu pasidžiaugti priimtais sprendimais, o juos patvirtina teismai. Suprantu, kad klaipėdiečiai mano pavardę iš kitų prokurorų išskyrė ir konkursui pasiūlė dėl išskirtinės "Grigeo" bylos. Jai daug ruošėmės ir nesitikėjome tokio sprogimo. Situacija yra nekasdienė, tokių bylų Lietuvoje – nedaug. Apie jokį nuovargį ar bandymą daryti įtaką negalvojome. Tai yra iššūkis, dirbsime ir jį įveiksime. Taršos faktas pasitvirtino, dabar laukia nelengvas darbas. Prokurorai retai patys atlieka tyrimus, dažniau tai daro policijos tyrėjai, mes daugiau kontroliuojame, priimame sprendimus. Man priskirta gamtos apsaugos srities specializacija. Pasitaikydavo bylų dėl kokio išversto medžio ar iškirsto miško, bet dėl taršos ir galbūt kažkur užkasto vamzdžio anksčiau neteko tirti. Tą naktį nemaža komanda susirinkome apie 22 val. Su manimi buvo tyrėja ir būrys aplinkosaugininkų bei policininkų. Apsitarėme, o vidurnaktį nuvažiavome į Dumpius. Ten darbą baigėme apie septintą ryto ir iškart važiavome į įmonę "Grigeo". Džiaugiamės, kad viskas pavyko. Kiek išsitęs tyrimas, kol kas labai sunku pasakyti, nes ne nuo mūsų vienų priklauso. Didysis iššūkis šioje byloje bus žalos skaičiavimas ir žalos ekosistemai nustatymas, nes čia bus kalba ne vien apie pinigus, bet ir apie gamtą plačiąja prasme. Kuršių mariose yra srovių, į jas įteka upės, atnešančios savo taršą, todėl jaučiame, kad tai bus žalos įrodinėjimo problema. Ši byla išjudino aplinkosaugos sistemą. Pradėjome gauti pranešimų apie prieš metus nutikusius įvykius. Aplinkosaugininkai suskubo grįžti prie vykdytų patikrinimų. Akivaizdu, gamtosaugos srityje darbo tik daugės. Man patinka bylos, kur reikia pasukti galvą, tik tokioms byloms reikia daugiau laiko nei tada, kai narkomanas pavagia iš parduotuvės kvepalų buteliuką.

Apie šeimą

Man šeima yra didžiausia vertybė, pati užaugau darnioje šeimoje, turiu dar dvi seseris. Mano santykiai su jomis yra labai tvirti ir glaudūs. Labai džiaugiuosi mūsų emociniais ryšiais ir palaikymu. Pati auginu dvi mergaites – trejų Eliją ir 11-os Gretą. Labai norėčiau, kad jos užaugtų turėdamos tokius pat tvirtus emocinius ryšius, kad palaikytų viena kitą. Dabar tas metas, kai vakarais su didžiąja daugiausia laiko praleidžiame ruošdamos pamokas, kartu paskaitome knygeles.

Apie pomėgius

Dabar visi pomėgiai sukasi apie mergaites, laiko lieka mažai, bet mėgstame leisti laiką gamtoje, parke, prie jūros. Man labai patinka pirtis, ten atliekamos procedūros, pliuškenimasis baseine, visa tai ramina, padeda atsipalaiduoti. Po sunkios darbo savaitės stengiamės savaitgalį rasti kažkokių tokių pramogų. Važiuojame pas tėvus į sodą, dažną vasaros savaitgalį leidžiame ten. Mergaitės mėgsta pliuškentis baseine, laistyti gėles. Šiltomis dienomis, kaip ir daugelis klaipėdiečių, mėgstame laiką leisti prie jūros.

Apie Klaipėdą

Gimiau ir augau Klaipėdoje. Man tai tobulas miestas tuo, kad čia mažiau skubos nei Vilniuje ar Kaune, čia paprastas susisiekimas, nedidukas senamiestis yra mielas ir savas. Visi draugai ir artimieji yra čia. Man mieliausias Žvejybos uosto rajonas, vadinamasis Rybportas. Aš ten užaugau, manęs ten niekas nešiurpina, viskas sava. Gal kažkada tarybiniais laikais ir buvo kas blogo, bet dabar aš nieko panašaus nejaučiu. Vėliau teko išsikelti į pietinę miesto pusę, bet ten neprigijau, sėkmingai grįžau atgal.

Gyvenimo kredo

Kažkada Šventajame Rašte perskaičiau labai atmintin įstrigusias eilutes: "Lenktynes laimi ne greitieji, karus – ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, viskas priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo." Man atrodo, išmintinga vadovautis šia taisykle, ypač dabar, kai žmonės linkę planuoti gyvenimą, siekti karjeros, aplinkui daugybė mokytojų, kurie moko tai daryti. Iš to gimsta bėgimas, nepagrįsti siekiai, nepasitenkinimas ir nusivylimas. Tai yra Dievo išmintis – nieko naujo po saule, tiesiog reikia leisti Dievui vesti tave.

Apie Metų klaipėdietę

Anksčiau nesidomėjau šiuo konkursu ir net buvau skeptiškai nusiteikusi. Pasidomėjusi laimėtojomis pamačiau, kad tai nusipelniusios moterys. Apsidžiaugiau, kad jų darbai įvertinti. Pati niekada nesitikėjau, kad būsiu nominuota šiam konkursui. Manau, kiekvienas mano vietoje būtų padaręs tą patį. Man labiausiai imponuoja ta moteris, kuri priglaudė svetimą vaikelį prie savęs. Jei galėčiau, atiduočiau jai visus balus.