Kam skirti 50 eurų?

Pinigų klausimas Socialinės paramos centre visada buvo opus, nekalbant apie darbuotojų algas, kurios, remiantis rekvizitai.lt duomenimis, nuo 2018 metų sausio iki šių metų rugpjūčio padvigubėjo (nuo 415 šoktelėjo iki 838 eurų).

Vis dėlto net ir taip ženkliai iš dugno pakilus atlyginimams, paprastiems socialiniams darbuotojams iš tos algos retsykiais "rekomenduojama" skirti pinigų "socialinėms programoms įgyvendinti".

"Šių metų liepą centro darbuotoja mane įspėjo, kad privalau pervesti 50 eurų. Mokėjimo paskirtis – "parama socialinėms reikmėms įgyvendinti". Kam tie pinigai iš tiesų skirti, taip ir nesužinojau. Man sakė, kad jie bus panaudoti darbuotojų mokymams. Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

D.Stankaitienės pasiteiravus, kokiu tikslu ir kam iš darbuotojų buvo reikalaujama pervesti po 50 eurų, ši iš pradžių pasipiktino: "Čia dabar kas? Turėjo? Lauksiu raštiško paklausimo, atsakysime raštu. Turime žmogų, atsakingą už viešuosius ryšius".

Tačiau labai gretai apsigalvojo ir perskambinusi žodžiu paaiškino, ką reiškia ši įmoka: "Žmonės eina tobulinti kvalifikaciją. Savivaldybė tam duoda apie 30 eurų žmogui metams. Mes esame numatę tvarkos aprašuose, kad darbuotojai prisideda prie kvalifikacijos kėlimo. O kadangi už mokymus reikia apmokėti iš įstaigos lėšų, tai darbuotojai ir prisideda, nes pinigų iš centro nepakanka. Darbuotojai tai žino ir yra pasirašę, kad sutinka".

Blusų turgelių tradicija

Kaip paaiškėjo, centre gajos ir "Blusų turgelių" tradicijos, kurių metu darbuotojams dalyvavimas juose "užskaitomas" tik tada, kai jų auka siekia 5 eurus ir daugiau.

"Kviečiame apsilankyti, aukoti ir taip įtikinti save ir kitus, kad esate socialiai atsakingi", – feisbuke rašoma centro kvietime darbuotojams į Blusų turgų.

"Jau šiandien kviečiame pasižvalgyti blusų turguje ir kažką reikalingo atrasti. Aukos nuo 0,5 euro iki 4 eurų už vienetą. Dalyvavimą šiame socialinės atsakomybės renginyje centro darbuotojams užskaitome, kai auka siekia 5 ir daugiau eurų", – rašoma centro feisbuko paskyroje.

D.Stankaitienė ne kartą darbuotojus tikino, jog visos surinktos lėšos skirtos jų pačių mokymui ir niekam kitam. Nes esą valstybė tokiems dalykams lėšų neskiria.

Vytauto Petriko nuotr.

Iš konferencijos – į kelionę

Vis dėlto pačioms pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms paslaugas turintis tekti centras, panašu, centų neskaičiuoja.

Pinigai plačiai leidžiami įvairiausioms konferencijoms ar kelionėms į užsienį.

Centro interneto puslapyje tarp viešųjų pirkimų ataskaitų galima aptikti įdomių įrašų, kurie leidžia susidaryti vaizdą, kuo iš tiesų užsiiminėjama šioje įstaigoje.

Centro vadovybės turiningam laiko leidimui pinigų negailima. Už 3 tūkst. eurų buvo įsigyti įstaigos vadovo ir komandų supervizijos mokymai.

Šios įstaigos viešųjų pirkimų plane pažymėta, jog šiais metais įstaigos vadovybė buvo numačiusi 10 darbuotojų išsiųsti į Pasaulinę lyderystės konferenciją, kuri vyks lapkritį.

Toks biudžetinės įstaigos įgeidis verčia stebėtis, nes vieta vienam asmeniui šioje konferencijoje kainuoja nuo 55 eurų iki 175.

"Ne aš vyksiu, o dešimt įstaigos darbuotojų. Jie išreiškė norą dalyvauti konferencijoje, pamatyti lektorius. Tai nėra mano konferencija. Lyderystės tema labai svarbi socialiniam darbuotojui", – aiškino D.Stankaitienė.

Centras už bilietus mokėjo šiek tiek daugiau nei po 36 eurus.

"Su merginomis sutarta, jog jos pačios prisidės po 16 eurų", – vėliau patikslino D.Stankaitienė.

Vyko ir į Portugaliją

Pati centro vadovė D.Stankaitienė, panašu, jog tokio pobūdžio konferencijomis itin didžiuojasi.

Socialiniuose tinkluose centro paskyra tiesiog mirga nuo fotografijų apie seminarus, posėdžius, konferencijas, išvykas, keliones į užsienį.

Pernai metų centro vadovės veiklos ataskaitoje taip pat pabrėžta, jog darbuotojai buvo ne tik skatinami materialiai, mokėtos premijos, bet ir organizuotas Metų darbuotojo rinkimai, gerosios patirties mainų vykstama Latviją ir Portugaliją, lankytasi Burbiškių dvare, kalėdiniame koncerte.

Šiais metais centro atstovai vėl lėkė į Burbiškį. Kovo pradžioje čia vyko gerosios patirties mainų vizitas "Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų organizavimo ypatumai socialinės globos namuose" .

Jau kitą dieną, kovo 8-ąją, centro atstovės dūmė į Vilnių, kur vyko konferencija "Moters vizija".

Kovo 20-ąją D.Stankaitienė su kolegėmis jau vaikštinėjo po Latviją, kur projekto partneriai dalijosi pasiekimais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vos grįžusi į namus, kovo 22 dieną, D.Stankaitienė viešino nuotraukas jau iš kitos konferencijos, vykusios Birštone.

Kovo 29 dieną vadovė su kolege dalyvavo tarptautiniame forume "Future of work".

Balandžio 7-ąją patirties semtis vėl skuodė į Latviją.

Gerosios patirties mainų vizito dalyviai lankėsi Rucavoje, Liepojos aklųjų sąjungos Pojūčių parke Ziemupėje, dalyvavo baigiamojoje projekto "Matyk kitą kelią" konferencijoje, susipažino su Liepojos taktiliniais takais ir žemėlapiais, lankėsi Nicos savivaldybėje, ragavo latviškų desertų ir užlipo į aukščiausią kopą "Pusėnų kalns" Latvijos pajūryje.

Tuo metu kitos penkios šio centro darbuotojos gyrėsi lankiusios fraktalo mokymus.

"Ir komandiruotėse dirbu. Yra tokia galimybė. Kai mes vykdėme projektą, buvo daug komandiruočių", – paaiškino D.Stankaitienė.

Traukia ir Žemaitija

Kovo 15-ąją per 40 centro darbuotojų šventė 19-ąją centro gimtadienį keliaudami Žemaitijos keliais. Traukė į Salantus, Žemaičių Kalvariją, Sedą, Renavo dvarą, Telšius, Tverus ir Lopaičių piliakalnį.

Panašu, jog Žemaitijos pamiršti niekaip neišeina, 6-oji metinė praktinė konferencija, skirta socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams gegužę vyko taip pat Renavo dvare.

Grįždami iš šios konferencijos, jos dalyviai nusprendė dar pasivaikščioti energetiniais labirintais netoli Platelių.

Kas moka už ekskursijas?

Šio centro darbuotojai, dienraščiui stebėjęsi įstaigoje klestinčiomis tradicijomis, tikino, jog į konferencijas laigoma biudžeto pinigais, o už ekskursijas prašoma susimokėti.

Centras liepą viešino informaciją, jog gerosios patirties semtis darbuotojams buvo siūloma vykti į Jurbarką. Mainų vizito kaina centro darbuotojui – 25 eurai.

Centras kartu su kelionių agentūra "Poilsio projektai" organizavo gerosios patirties vizitą į Lenkiją, kuris vyko rugpjūčio 29 d.– rugsėjo 1 d.

Kelionės kaina siekė 235 eurus, dar teko mokėti 55 eurus už kvalifikacinę programą, pažymėjimą.

Liepos 18 ir 19 dienomis centro darbuotojų komanda dalyvavo nemokamuose mokymuose "Dramos terapija, savęs pažinimui".

Mokymai vyko kaimo turizmo sodyboje "Indrani", Žemupėje, Latvijoje.

Šį rugsėjį dramos terapija ir vėl buvo siūloma užsiimti įstaigos darbuotojams.

Už šią esą nemokamą galimybę semtis patirties, buvo prašoma centro darbuotojų prisidėti po 45 eurus už nakvynę netoli Platelių ir maitinimą.

"Ir aš moku už ekskursijas. Ne iš biudžeto mokama. Už tai visi turime mokėti patys", – į klausimą apie tai, kas moka už ekskursijas, atsakė D.Stankaitienė.

Beje, S.Stankaitienei nusišypsojo laimė stažuotis ne tik Prancūzijoje.

"Penkių centro darbuotojų kelionė į Portugaliją atsiėjo 1,8 tūkst. eurų. Mokėta buvo ne iš biudžeto. Aš tą kartą vykau neapmokamų atostogų metu. Mes vykdome daugybę projektų, tai buvo vieno projekto sudedamoji dalis. Tą kartą iš paramos lėšų buvo apmokėti dienpinigiai. Centras turi paramos gavėjo statusą", – paaiškino D.Stankaitienė.

Mokymai sudomino STT

D.Stankaitienė polinkiu įvairiems mokymams garsėja jau seniai.

Dar prieš 10 metų nuskambėjo istorija, kai kone visuose iš eilės D.Stankaitienės organizuojamuose bedarbių kursuose, kuriuose dar buvo mokama ir nemenka stipendija, dalyvavo buvusi jos partijos (Lietuvos liberalų sąjūdžio) kolegė, Nakvynės namų vadovės pareigų netekusi Jūratė Karnilienė.

Apie tai rašė ir dienraštis "Klaipėda" (A.Aleksėjūnaitė "Partijos bičiulei – parama", 2009 12 03).

D.Stankaitienės mokymų organizavimu ne taip seniai buvo susidomėjusi net Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kai gavo informacijos, kad vykdydama europinį projektą, kuris buvo skirtas specialiųjų poreikių žmonėms, pritrūkus dalyvių, į jį įtraukė ir savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus be jų žinios.

Pasipiktinę žmonės kreipėsi į pareigūnus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo.

Tyrimas buvo nutrauktas, nes nenustatyta padaryta žala.

Dienraščio turimais duomenimis, D.Stankaitienė savo vadovaujamoje įstaigoje 2008 ir 2014 metais buvo įdarbinusi savo sūnus.

Tiesa, jie dirbo tik po mėnesį.

Pati D.Stankaitienė šiuo klausimu pradžioje atvirauti nebuvo linkusi, esą 2008 metais tuo klausimu ji jau aiškinosi savivaldybėje, tam net buvo sudaryta komisija.

"2014 metais mano vienas sūnus mokėsi projekte "Mano socialinė atsakomybė", ir, kadangi mokėsi, turėjo būti trumpai įdarbintas. Dirbo Bendrųjų socialinių paslaugų skyriuje, ne mano pavaldume, asmeniniu asistentu lydėjo klientus į įvairias įstaigas ir institucijas. O kitas sūnus 2005, o ne 2008 metais, vieną mėnesį pavadavo direktoriaus pavaduotojo sekretorę, nes niekas iš darbuotojų nesutiko dirbti", – paaiškino D.Stankaitienė.

Grynųjų pinigų detektyvas

2020-ųjų metų kovą bus lygiai 20 metų, kaip veikia Klaipėdos socialinės paramos centras, kuriam nuo pat veiklos pradžios vadovauja D.Stankaitienė.

Įvairias socialines paslaugas klaipėdiečiams teikiantis centras yra Klaipėdos savivaldybės ir valstybės išlaikoma biudžetinė įstaiga.

Pastaruoju metu Socialinės paramos centras ne kartą buvo linksniuojamas dienraštyje "Klaipėda" aprašytose istorijose ("Kaimynystė virto kančia", 2019 08 27, "Dėl senolės užvirė mūšis", 2019 10 01).

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

"Nuėjau aplankyti savo kaimynės į Slaugos ligoninę, o ji man pasiguodė, kad greitai pinigų nebeturės. Paklausiau, kas nutiko? Ji man sakė, kad atėjo socialinė darbuotoja ir liepė duoti 120 eurų, nes ji esą tris vyrus samdė, kad jie išvalytų jos butą. Bet taip juk niekas nedaro. Kaimynė man sako: o kaip galėjau neduoti, ji (socialinė darbuotoja) man sakė, kad manęs daugiau neprižiūrės. Aš nelabai suprantu tokios socialinių darbuotojų savivalės. Ar gali socialiniai darbuotojai savo nuožiūra naudoti ligonio pinigus?" – piktinosi neįgalios klaipėdietės kaimynė Zofija.

Susisiekus su socialine darbuotoja Danute, kuri esą ir paėmė tuos 120 eurų, moteris pripažino ėmusi pinigus, bet tuoj telefoną perdavė savo vadovei D.Stankaitienei.

"Kokiu pagrindu buvo paimti 120 eurų iš klientės? Ji tiesiog sutiko sumokėti Nakvynės namų savanoriams, kurie valė jos butą. Ai, tai ten paėmė už mokesčius, už paslaugas, už mūsų centro suteiktas paslaugas už rugpjūčio mėnesį – 60 eurų. Ir mes dar iš Nakvynės namų pasiėmėme žmones, kad jie išvalytų butą. Mes neturime iš ko jiems sumokėti. Jie be pinigų nedirba. Ji sutiko, pati davė tuos pinigus. Koks čekis? Mes Nakvynės namų gyventojams padavėme grynais pinigais. Ji pasirašė sąsiuvinuke, kad tuos pinigus iš jos paėmėme. Ar dažnai pasirašome sąsiuvinuke? Žinote, ką? Nedažnai", – vos tvardėsi D.Stankaitienė.

Ar tai reiškia, kad šiais laikais biudžetinės įstaigos darbuotojai sąsiuvinuke vykdo pinigų apskaitą ir visą tai laimina pati įstaigos vadovė?

Būtų kainavę tūkstančius?

Netrukus po šio apleisto buto išvalymo ir grynų pinigų detektyvo D.Stankaitienė socialiniuose pasidžiaugė: "Tris dienas valėme klaipėdietės būstą, nors teisiškai tai nėra mums deleguota funkcija".

Vadovė skrupulingai vardijo klaipėdietės bute, Baltijos pr. 27, reikalingus atlikti darbus: "sudėti šiukšles į maišus, išnešti maišus iš buto antrame aukšte ir sudėti juos į išnuomotus konteinerius, išvežti konteinerius su šiukšlėmis į sąvartyną, bute atlikti dezinfekciją, deratizaciją ir generalinį buto valymą".

"Išsiaiškinome, kad šios paslaugos rinkoje kainuotų apie 2 380 eurų plius PVM, šiukšlių sudėjimo į maišus ir išnešimo iš būsto paslauga, jei šiuos darbus atliktų valymo kompanija, kainuotų 1–1,3 tūkst. eurų plius PVM. Šiukšlių išvežimo (su konteinerių nuoma) preliminari kaina – 650 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto dezinfekcijos ir deratizacijos paslaugų preliminari kaina – nuo 130 iki 200 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto generalinio valymo paslauga, po to, kai iš buto išneštos šiukšlės ir jame atliktos dezinfekcija ir deratizacija – 300 eurų plius PVM", – suskaičiavo D.Stankaitienė.

Tuo tarsi ir pateisintas niekur neapskaitytas grynųjų pinigų paėmimas iš neįgalios klaipėdietės jos buto sutvarkymui.

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuoja, kad tokie darbai ar paslaugos turėtų būti suteiktos nemokamai. Tai kas tuomet išspręs tą dilemą: kas sutiks dirbti nemokamai arba kas apmokės už jau suteiktas paslaugas ir tas paslaugas, kurias dar reikia suteikti?" – savo pamąstymus socialiniuose tinkluose baigė D.Stankaitienė.

Nori, kad iškrapštytų samanas

Atskiro dėmesio verti D.Stankaitienės vadovaujamo centro pirkimai.

Peržvelgus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus šios biudžetinės įstaigos organizuotus viešuosius pirkimus, matyti, jog pinigų šioje įstaigoje yra. Tačiau kyla klausimų, kam jie leidžiami.

Šios įstaigos patalpų valymui nuspręsta išleisti 16,7 tūkst. eurų. Sutartis 2018 metais sudaryta su įmone "Kitokia diena" ir turėtų galioti iki 2021 metų.

Anksčiau skelbtą tokių paslaugų konkursą taip pat laimėjo šis tiekėjas. Nuo 2016 iki 2019 metų centro kabinetus įmonė blizgino už 9,5 tūkst. eurų sumą.

Be centro kabinetų, tualetų, virtuvės ir koridorių valymo šiuo pirkimu įsigyjama ir higienos prekių, tualetinio popieriaus, servetėlių rangoms, malonaus kvapo oro gaiviklių.

O štai darbų, kuriuos turi atlikti patalpų švarintojai, sąrašas kelia nuostabą.

Valytojų prašoma ne tik išplauti grindis, nuvalyti stalus, bet ir iškrapštyti samanas iš trinkelių tarpų ir net kartą per metus išplauti minkštus baldus.

Ar specialistų paslaugų prireikė įstaigos vadovės kabineto sofų gražinimui, nėra aišku, sutartyje pažymėta, spalį du minkšti baldai turi būti išplauti ne darbo dienomis, vadinasi, savaitgalį.

Už pinigus valytojai valo ne tik telefono aparatus, paveikslų rėmus, bet šveičia ir stalų bei kėdžių kojeles, net rūšiuoja centro darbuotojų paliktas šiukšles.

Vadovei – nauja kėdė

Panašu, jog šios įstaigos vadovybė mėgsta ne tik švariai, bet ir patogiai gyventi. Neseniai įstaiga prisipirko kėdžių.

34 kėdės veikiausiai skirtos darbuotojams, pirktos po 86 eurus už vienetą. O štai po 137 eurus pirktos tik keturios vadovams skirtos kėdės.

Pirkimo sutartyje parašyta, jog ši kėdė turi atlaikyti 120 kg sėdinčiojo svorį. Kėdė turi būti ypač patogia ir paminkštinta sėdyne, dengta aukštos kokybės dirbtine oda.

Prekės aprašyme pažymėta, jog sėdimas paviršius yra neslystantis, o atlošas reguliuojamas, kaip širdis geidžia.

Konkursuose – tas pats tiekėjas

Biudžetinės įstaigos spausdintuvų, kopijavimo aparatų, fakso įrenginio remonto eksploatacinių medžiagų ir atsarginių dalių įsigijimui pernai buvo sudaryta sutartis su įmone "EIT sprendimai" 51,6 tūkst. eurų sumai.

Sutartis galios iki 2022 metų.

Analogiškas paslaugas ši įmonė centrui teikė 2016 –2019 metais. Tą kartą sutartis buvo pasirašyta 47,7 tūkst. eurų sumai.

Iš tos pačios įmonės pirkta ir kompiuterinės ir biuro įrangos už 26,3 tūkst. eurų.

Dar viena sutartis su tuo pačiu pirkėju buvo pasirašyta 2017 metais. Ji turi galioti iki 2020-ųjų.

Ir vėl iš to paties tiekėjo pirkta kompiuterinės įrangos už 32 tūkst. eurų.

Mero sprendimo teisė

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė neslėpė, kad nusiskundimų biudžetinių įstaigų vadovais visada pasitaiko ir Socialinės paramos centras – ne išimtis.

"Nėra taip, kad visi yra šventi. Vertinti biudžetinių įstaigų vadovų elgesį yra mero kompetencija, jei tai susiję su teisiniais dalykais, vertina juristai, jei – su paslaugų sritimi, vertina mūsų – Socialinės paramos skyrius. Būna visokių dalykų, įstaigose atliekamas auditas, taisomos klaidos", – komentavo A.Liesytė.

Vedėja prisiminė, jog D.Stankaitienė buvo viršijusi savo įgaliojimus dėl pabėgėlių kvotos sutarties, kurią pasirašė neturėdama tarybos sprendimo. Tada ji gavo įspėjimą.

"Biudžetinių įstaigų vadovams socialinėje srityje nėra nei rotacijų, nei kadencijų. Jų veikla testuojama kasmet. Už visus veiklos metus vadovai atsiskaito komitetui, meras tą ataskaitą vertina ir suformuluoja metines užduotis. Kad ataskaita būtų nepatvirtinta ir neigiamai vertinama, reikia daugybės kriterijų", – paaiškino A.Liesytė.