Rūpindamasis dėl išmokų klaipėdietis išgirdo, kad reikiamo spaudo jam gali tekti vykti tūkstančius kilometrų – į Sibirą. Kelionė – vienintelė išeitis valdininkams įrodyti tai, kas akivaizdu.
Kaliniams – geriau
„Nežinau, ką daryti. Kaip tvarkyti reikalus dėl seniai nebesvarbių man dalykų?“ – guodėsi klaipėdietis Albinas Bakutis.
Vyras pasakojo, jog nė vienas jo pažįstamas negali patikėti, kad dėl vieno spaudo jam patarta išsiruošti į Krasnojarsko kraštą, Jeniseisko miestą, kur prieš 18 metų oficialiai įregistruota jo ištuoka su pirmąja žmona.
„Man jau galva sukasi, bandant prisiminti, kokiose valdiškose įstaigose ir kiek kartų per kelis šių metų mėnesius lankiausi. O visko reikia vien tam, kad gaučiau mano šeimai priklausančią socialinę paramą. Kartais apima tokia neviltis, jog pagalvoju – kaliniams geriau nei man laisvėje. Jie triskart per dieną gauna valgyti“, – svarstė A.Bakutis.
Galėtų gauti pašalpų
Šis vyras sovietmečiu dešimtį metų praleido tolimajame Jeniseiske uždarbiaudamas. Ten vedė ir susilaukė vaiko. Tačiau dabar visa tai – tik prisiminimai.
1992 metais jis nutraukė santuoką ir parvažiavo į Lietuvą.
Klaipėdoje A.Bakutis sutiko antrąją savo gyvenimo moterį – Genovaitę. Su ja susilaukė dviejų dukterų ir laimingai gyveno iki šiol.
Problemos iškilo šią žiemą, kai dar pernai netekęs darbo vyras pradėjo rūpintis dokumentais, reikalingais pašalpoms gauti. Mat abu su sugyventine būdami bedarbiai gali pretenduoti į kelias išmokas.
Prieš kelis mėnesius jis nė neįsivaizdavo, kad taip sunku bus įrodyti, jog tolimame Sibiro mieste gyvenanti moteris tikrai nebėra jo žmona.
Valdininkai jo sugyventinei aiškino, kad kitos išeities, kaip prisiteisti iš Albino alimentus dukroms išlaikyti, nėra.
Pora liko nesupratusi, kodėl tai reikėtų daryti ir kokia nauda iš tokio prisiteisimo, jei jis ir taip neturi darbo.
„Dirbau Švedijoje, Islandijoje, o sunkmečiui užklupus ir tas turtingas šalis, ilgą laiką čia pat, Klaipėdoje, gyvenau iš atsitiktinių uždarbių. Dabar gyvenimas mus prirėmė prie sienos. Negaunu net laikino darbo. Genovaitė irgi negali niekur įsidarbinti. Gerai, kad mergaitės mokykloje gauna valgyti. Bet jeigu padėtis nepasikeis ir kitais metais teks mokėti už vadovėlius, neišgalėsime jų nė į mokyklą leisti“, – svarstė gyvenimo perspektyvas A.Bakutis.
Nėra sutarties su Rusija
Klaipėdos socialinės paramos skyriaus vadovo pavaduotoja Svetlana Vasiliuk aiškino, kad skiriant socialines išmokas reikia vertinti visų šeimos narių pajamas.
A.Bakučio atveju Asmenų registro duomenys byloja, kad jis tebėra susituokęs su moterimi Rusijoje.
Vyras pateikė originalų ištuokos teismo sprendimą ir patvirtintą šio dokumento vertimą, tačiau jau keletą metų vien to nepakanka. Reikalingas mįslingas dalykas – apostilės spaudas.
„Suprantu, kad tai yra biurokratinis formalumas, bet mes privalome laikytis įstatymų. Su kai kuriomis valstybėmis Lietuva turi susitarimus, ir tokių spaudų nereikia. Tačiau su Rusija sutarties nėra. A.Bakutis – ne vienintelis, susidūręs su šia problema. Patariame kreiptis į Rusijos konsulatą. Kol nepateiks apostilės spaudo, nebus pagrindo tikėti, kad šis vyras neturi kitos šeimos Rusijoje. Ištuokos dokumentas mums neįrodo, kad toje šalyje jis nebuvo sudaręs santuokos su kokia kita moterimi“, – aiškino S.Vasiliuk.
Konsulate – pagalba
A.Bakutis prisimena, kad pirmą kartą apsilankęs Generaliniame Rusijos Federacijos konsulate iš darbuotojos išgirdo, jog teks jam važiuoti į Sibirą arba į Maskvą ir pačiam viską susitvarkyti.
Kai vyrą į konsulatą palydėjo „Klaipėdos“ žurnalistė, A.Bakutis sulaukė džiugesnių žinių.
Trečioji sekretorė Jelena Kopeiko patikino, kad A.Bakučiui nereikės važiuoti taip toli, bet Lietuvoje reikalo jis vis dėlto negalės sutvarkyti.
Moteris aiškino, kad vyras turės iš anksto pasiskambinti į Kaliningrade esančią teisės valdybą. Keturias dienas per savaitę čia dirba kabinetas, kur jis turėtų kreiptis.
J.Kopeiko tikino, jog panašiu kaip A.Bakutis reikalu į konsulatą kas savaitę kreipiasi vidutiniškai trys žmonės.
Visą straipsnį skaitykite dienraštyje.
Naujausi komentarai