Nerimas dėl svetimos kariuomenės veiksmų Ukrainoje persimetė ir į Lietuvos pasienį su Rusija. Kitame Skirvytės upės krante, kuris jau yra Kaliningrado srities teritorijoje, staiga išdygo trys vagonėliai ant ratų. Tokį judėjimą užfiksavę Rusnės gyventojai sunerimo dėl judėjimo prie valstybės sienos.

Žada žvejoti ir stebi lietuvius?

Aptriušę, kariškių įrangą primenantys vagonėliai prie sienos atitempti dar prieš pat paskelbiant Rusijos Baltijos laivyno pratybų pradžią.

Vietiniai Rusnės žvejai įtaria, kad šie objektai atsirado dėl artėjančio stintmečio, tačiau kol kas upėje pilna ledų, žvejai savo tinklų į vandenį nemerks gal dar porą savaičių.

Tik dėl tos priežasties lietuviai sunerimę seka judėjimą kitapus upės. Vietiniai jau pastebėjo, kad tris vagonėlius pasiliko saugoti vienas vyras. Vakarais nuobodžiaujantį vyriškį aplanko atvykėlis.

Tai, kad prie pat NATO sienos sėdi du rusai ir kelias dienas tik spokso į lietuviškąjį upės krantą, nenustebino Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus.

"Ten žmonės dirba kolūkio principu. Tai mes čia skaičiuojame laiką ir veltui jo neleidžiame. Matyt, yra laukiama stintų", – pastebėjo R.Kubilius.

Tačiau regioninio parko darbuotojus gąsdina kita aplinkybė – prasidėjus stintmečiui, į pasienį plūstelės daugybė lietuvių žvejų.

"Verslininkai žvejai daugybę metų čia gaudo žuvis tinklais, jie kitaip reaguoja į kaimynus. Neramu, kad kokie įkaušę žvejai mėgėjai nepultų demonstruoti plakatų rusams. Prasidėtų provokacijos, tikrai kas nors gautų pasieniečių kulką į kaktą", – nuogąstavo R.Kubilius.

Parko darbuotojas prognozavo, kad vos tik Nemune neliks ledo, į pakrantes sugužės tūkstančiai meškeriotojų.

"Bus petys prie peties. Vakarop dauguma jau būna išgėrę. O Rusijos pusėje žvejos tik verslininkų brigados, ten bet kas nosies nekiša. Jei ir bus su meškerėmis, tai veikiausiai karininkai arba turintieji specialius leidimus. Nėra ten taip paprasta", – aiškino R.Kubilius.

Sustiprino budrumą

Pagėgių rinktinės vadas Rimantas Timinskis, kuris yra paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotiniu Lietuvos ir Rusijos valstybių sienai, tikino, kad pirmadienį jam teko telefonu bendrauti su Rusijos federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnybos įgaliotiniu Lietuvos ir Rusijos valstybių sienai Romanu Golubickiu.

"Aptarėme situaciją. Kol kas jokios grėsmės nėra. Dirbame įprastu režimu tiek jie, tiek mes. Kažko ypatingo – nelegalios migracijos ar kitų procesų nesame pastebėję. Nėra ir eilių pasienyje. Manyčiau, kol kas įtampos nėra", – patikino R.Timinskis.

Tiesa, pasienyje su Kaliningrado sritimi esančių mūsų pasienio užkardų vadai buvo sušaukti į pasitarimą, kuriame nurodyta stebėti situaciją ir atidžiau sekti procesus, vykstančius abipus sienos. Pasieniečiai surengė mokomuosius aliarmus.

"Nebijome mes stintmečio, anksčiau konfliktų nebūdavo, tikiuosi, nebus ir dabar. Beje, situaciją Skirvytės upėje mes puikiai matome per vaizdo kameras. Fiksuojame bet kokį judėjimą, čia ir zuikis neprabėgs", – ramino Pagėgių rinktinės vadas R.Timinskis.

Kaimynus klupdo kainų šuolis

Pasieniečiai yra fiksavę tik vieną pokytį – padidėjo srautai iš Kaliningrado srities į Lietuvą. Dėl nuolat kylančių maisto produktų kainų srityje rusai dar aktyviau šeimos biudžetą taupo apsipirkinėdami Lietuvos pasienio miesteliuose.

Rusų žiniasklaida praneša, kad per mėnesį Kaliningrado srityje pomidorai pabrango 26 proc., 15–16 proc. pabrango svogūnai, kopūstai, 12 proc. ūgtelėjo bulvių kainos, šiek tiek daugiau pabrango švieži agurkai, 4,6 proc. išaugo avienos kainos. Brango net mėsos ir žuvų konservai.

Toks kainų šuolis aiškinamas rublio kurso kritimu.

Vis dėlto yra ir sunkiai paaiškinamų netikėtumų. Per mėnesį atpigo kiaušiniai, kurie dabar parduodami 13,5 proc. pigiau.

Vyksta pirkti į Lietuvą

Generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius dienraščiui paaiškino, kad dauguma kaliningradiečių turi Šengeno vizas ir nuolat vyksta būtiniausių prekių į Lietuvą.

"Jokių pokyčių lietuvių atžvilgiu nepastebėjau, vyksta bendradarbiavimas, renginiai. Jokių mitingų ar demonstracijų dėl Ukrainos įvykių čia nėra. Na, tik jaučiamas bendras fonas dėl naujienų laikraščiuose ir televizijoje", – pastebėjo V.Stankevičius.

Kol Kaliningrado srityje vyko Baltijos laivyno pratybos, žiniasklaida aktyviai aptarinėjo vieno šauktinio dingimą. Karys iš Pravdinsky lauko stovyklos pasišalino nešinas automatu АК-74 М.

Po kurio laiko ginklas buvo rastas numestas netoli stovyklos.

"Viliuosi, kad jokių provokacijų nebus. Mes juk diplomatai, mes dirbame vizų, kultūros, tranzito klausimais, o kas kur stovi krūmuose su automatu – ne mūsų sritis", – kalbėjo V.Stankevičius.

Tačiau Kaliningrado Dūmos nariai nevengia diskusijų ir svarstymų apie tai, bus ar ne karas ir kas dėl to nukentės, ar dėl karinės įtampos nedings kaimyninių šalių produktai nuo kaliningradiečių stalų? Vieni deputatai aktyviai giria Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už veiksmus Ukrainoje, kiti abejoja, ar verta pradėti karus ekonominės krizės metu.

Realių grėsmių nemato

Seimo narys Arvydas Anušauskas nesistebėjo, kad apibus valstybės sienos kyla nerimo bangos.

"Tai, kad prie sienos gyvenantys žmonės praneša apie pasikeitimus, liudija, jog jie supranta, kad Rusija savo veiksmais situaciją užaštrina. Nemanau, kad verta kalbėti apie realius Rusijos veiksmus Lietuvos atžvilgiu, tačiau aišku: nerimo atmosfera auga. Įtampa egzistuoja", – pripažino A.Anušauskas.

Politologas Lauras Bielinis pastebėjo, kad vakarykštis Rusijos prezidento V.Putino pareiškimas, neva Lietuvoje buvo ruošti Kijeve siautėję smogikai, taip pat nemažina įtampos.

Tačiau apie nuogąstavimus, kad šaliai ar Klaipėdos kraštui grėstų reali grėsmė, politologas vadino fantazijomis.

"V.Putino kalbėjimas apie Lietuvą tėra propagandinis kerštas už poziciją, kurios mes laikomės Rusijos režimo atžvilgiu. Todėl tai reikia priimti kaip propagandinį kalbėjimą. Klaipėdiečiams nereikėtų baimintis galvojant apie dalykus, kurie neįvyks. Tegul tada jie geriau galvoja apie marsiečius ir meteoritus. Juk peržengus upę tektų pradėti daug sudėtingesnį maratoną nei Ukrainoje. Tektų turėti reikalų su Europos Sąjunga ir NATO", – ramino L.Bielinis.

Jis prognozavo, kad dėl politinės įtampos santykiai su Kaliningrado sritimi gali atvėsti tik kuriam laikui.

"Manyčiau, po savaitės viskas grįš į savo vietas", – aiškino politologas.

Įžvelgia propagandą

Klaipėdietis istorikas Vygantas Vareikis nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs, palyginti su kolegomis apžvalgininkais vilniečiais.

"Įvykiai rodo, kad prognozuoti nelabai ką galime. Juk prieš porą savaičių buvo sakoma, kad V.Putinas į Ukrainą kariuomenės tikrai neįves. O dabar matome priešingus veiksmus. Tad nebūčiau toks ramus teigdamas, kad daugiau jokių agresijos žingsnių nebus. Gyvenant šalia tokio kaimyno negali būti ramus – vieną dieną jis išgerti siūlo, o kitą – gali ir peilio griebtis. Esu įsitikinęs, kad pas mus veikia penktoji kolona" – svarstė V.Vareikis.

Vis dėlto Klaipėdos universiteto dėstytojas pabrėžė, kad visa ši Rusijos politinio elito pozicija neturėtų būti tapatinama su visų rusų ar kaliningradiečių nuotaikomis.

"Kaliningradas visada buvo ginklų pilnas regionas, tačiau klaipėdiečiai turėtų būti prie to pripratę. Nors man asmeniškai kyla įvairių minčių klausant V.Putino kalbos apie tai, kad lietuviai ir lenkai esą nesantaikų kurstytojai. Atrodytų, kad keliama mintis, jog su tais kurstytojais vieną kartą reikėtų susidoroti. Čia jau galima diskutuoti apie kaimyninės šalies vadovo adekvatumą.

Darosi iš tiesų nejauku", – nuomonę išsakė V.Vareikis.

V.Vareikis pripažino, kad karinės agresijos atveju pirmieji smūgiai tektų uostui, oro uostams, sostinei ir kariniams daliniams: "Nenorėčiau tikėtis tokio scenarijaus. Kol kas atrodo, kad jis mūsų neištiks. Na, nebent tolimoje ateityje, bet tai reikštų tikrą karą".

Konfliktą galima surežisuoti

V.Vareikis svarstė, kad labai norint konfliktą su milžiniško masto pasekmėmis tiesiog galima būtų surežisuoti ir Klaipėdoje.

"Jei vieną dieną koks nors senasis ar naujasis Kremliaus valdytojas pareikštų, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje pažeidinėjamos rusų teisės, nes uždaromos rusakalbių mokyklos, būtų galima išvystyti propagandinį karą. Ir niekam nesvarbu, kad jos uždaromos dėl demografinių priežasčių", – kalbėjo istorikas.

Klaipėdietis įsitikinęs, kad iš Ukrainos atvejo vertėtų daug ko išmokti, o tam tikrų dalykų nereikėtų aštrinti.

"Visas Krymas kalbėjo ir kalba rusų kalba, o teigiama, esą buvo pažeidžiamos rusakalbių teisės. Bet juk tinkamu momentu vis tiek randamas pretekstas. Klaipėda visuomet buvo daugiatautis miestas, čia gyvena daugybė bendruomenių. Čia visuomet buvo gilesnė integracija. Todėl reikia atidžiai galvoti, kas yra sakoma, ir tam tikrų dalykų neeskaluoti", – kalbėjo V.Vareikis.