Mažosios renovacijos tikslas – modernizuoti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Šio kvietimo metu planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones valstybė numatė 30 proc. paramą.

BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, ši renovacija ypač naudinga gyventojams, kurie dažnai skundžiasi dėl to, kad jų daugiabutyje šilumos pasiskirstymas yra nevienodas – pirmuosiuose aukštuose esančių gyventojų radiatorių yra per karšti, tuo tarpu viršutiniuose aukštuose – per šalti. Akivaizdu, kad komfortiškų sąlygų juose nėra, kadangi temperatūra kartais gali skirtis net 10 laipsnių Celsijaus, o sąskaitos visiems tokios pačios. Mažosios renovacijos metu yra atnaujinamas pastato šilumos punktas, kuris padeda subalansuoti šilumos tiekimą visiems butams.

„Ši renovacija sureguliuoja šildymo sistemą ir padeda pasiekti 15-20 proc. šilumos sutaupymų. Sutvarkytos inžinerinės sistemos leidžia gyventojams ateityje pasinaudoti valstybės parama sienoms apšiltinti. Atsižvelgiant į tai, kad kompleksinė renovacija yra brangesnė ir trunka ilgiau, mažoji renovacija yra paprastesnis sprendimas, padėsiantis gyventi komfortiškiau“, – teigia V. Serbenta.

Jo teigimu, gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, gali keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus arba turi galimybę atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie nebepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

„Valstybės paramos sulauks ir tokios priemonės kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir kt.“, – vardija BETA direktorius.

Tikimasi paraiškų antplūdžio

„Tikimės paraiškų antplūdžio, o kad su juo lengviau susitvarkytume, išskyrėme pagrindines pareiškėjų grupes – daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojai arba savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai ir daugiabučio namo butų savininkai. Vis dėlto kas bus pareiškėjas ar kokios sumos prašys, visiems kompensuojama suma bus vienoda – 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų“, – pabrėžia Marius Narmontas, Aplinkos viceministras.

Šildymo sistemų būklė – tragiška

Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, tikisi aktyvaus senų daugiabučių gyventojų dalyvavimo teikiant mažosios renovacijos projektų paraiškas valstybės finansavimui gauti. Anot jo, šildymo sistemos atnaujinimas yra neišvengiamas ir būtinas visuose senos statybos daugiabučiuose.

„Tenka pripažinti, kad didžiojoje dalyje šalies daugiabučių šildymo sistemos yra tragiškos – jos nepatikimos ir keliančios didelę riziką. Kiekvienam gyventojui svarbu suvokti, kad anksčiau ar vėliau sistemas teks atnaujinti,

tad kodėl to nepadarius dabar, kai valstybė tam skiria paramą?“, – svarsto Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Jis priduria, kad mažosios renovacijos metu gyventojai gali įsirengti ir individualias šilumos reguliavimo sistemas, kurios leidžia šilumą vartoti pagal savo poreikius ir taip pasiekti dar didesnius sutaupymus. Tai ypač naudinga kai, pavyzdžiui, buto gyventojai ilgesniam laikui išvyksta – šildymą galima užsukti, kad butas be reikalo nekaistų, kai jų nėra namuose.

V. Lukoševičius prognozuoja, kad mažoji renovacija paskatins ir didžiosios renovacijos augimą: „Atnaujinus šilumos sistemą, tikimasi, kad gyventojams kils noras atnaujinti visą gyvenamąjį daugiabutį ir jo aplinką. Vis dažniau pastebime, kad renovacijos procesas suvienija žmones ir skatina juos dalintis savo gerosiomis patirtimis, todėl gali būti, kad mažas namo atnaujinimo projektas išsivystys į viso namo renovaciją.“