Keturių vaikų susilaukusi klaipėdietė po skyrybų liko ne tik be namų, bet dar ir su šimtatūkstantine skola bankui.

Pinigų net nematė

Precedento neturinčioje byloje Klaipėdos apylinkės teismas pernai skelbė prieštaringai vertinamą nutartį – motinai su keturiais vaikais nurodyta išsikraustyti iš kartu su vyru statyto namo ir solidariai sumokėti 400 tūkst. litų paskolą.

Tačiau šią nutartį apskundus, vakar skyrybų bylą teismas atvertė iš naujo.

„Po dvidešimt metų santuokos ir keturių vaikų antrus metus turiu minti teismų slenksčius ir niekaip negaliu išsiskirti. Maža to, su keturiais vaikais esu išmesta į gatvę ir dar turiu mokėti be mano žinios vyro paimtas paskolas. Nemačiusi pinigų, tapau skolinga 200 tūkst. litų“, – apie skyrybų procesą pasakojo Inga Žinienė.

Pernai vasarį Klaipėdos apylinkės teismas moteriai nurodė su vaikais išsikraustyti iš namo Tauralaukyje.

„Namą statėme patys, už savo pinigus. Auginome keturis vaikus. Sklypą vyras įregistravo savo tėvo vardu. Pirmąją 80 tūkst. litų paskolą vyras panaudojo vertybinių popierių pirkimui ir juos įformino svetimais vardais. Po trejų metų jis pasiėmė dar vieną paskolą, tuo metu jau buvo pasiskolinęs 220 tūkst. litų. Dar po metų vyras pasiėmė dar 300 tūkst. litų. Iš viso jo skolos vienam bankui sudaro 400 tūkst., kitam – 650 tūkst. litų“, – kalbėjo klaipėdietė.

Skolos – gyvenimui su kita

Moteris tikino, kad ji šiame skolinimosi procese nedalyvavo ir jos parašo paskolų sutartyse nėra.

„Tame name visa šeima deklaravome savo gyvenamąją vietą. O dabar teismas nutaria visus mus išmesti, nes bankui reikia šį namą parduoti. Pasirodo, vyras nemoka bankui“, – pasakojo moteris.

Vieną po kitos imdamas paskolas vyras po kelerių metų jau buvo įkeitęs visą šeimos nekilnojamąjį turtą – namą ir butą.

Siūlė kraustytis į kontorą

Moteris stebėjosi, kad vyrui su keturiais vaikais, turinčiam beveik pusę milijono litų paskolos, kitas bankas lengva ranka atseikėjo dar daugiau nei pusę milijono.

„Namas ir butas I.Kanto gatvėje, kuriame buvo įrengtas biuras, jau buvo įkeisti. Šiose patalpose buvo įsikūrusi vyro įmonė. Kai prasidėjo skyrybos, vyras man pasiūlė su vaikais kraustyti į šį butą“, – tikino I.Žinienė.

Tačiau prasidėjus ištuokos procesui, moteris nustėro sužinojusi, kad sutuoktinis teismo paprašė žmonai priteisti pusę jo paskolos įsipareigojimų.

"Paaiškėjo, jog ir namas yra registruotas jo tėvo vardu. Kai prasidėjo skyrybos, jis jau statė tą namą gyvenimui atskirai, su kita moterimi", – nuoskaudą liejo moteris.

Buvęs moters sutuoktinis buvo nepatenkintas žiniasklaidos dėmesiu.

„Šis procesas sugadino man nervus ir nuskurdino mano vaikus. O viskas dėl to, kad mano buvusi žmona yra nesveika“, – rėžė buvęs sutuoktinis.

Papildyta

Skiriantis vaikai pamirštami 

Klaipėdos Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Anžela Šumauskienė tvirtina, kad šiame procese tarnyba sieks užtikrinti vaikų teises.

„Nėra dažnas atvejis, kad skyrybų procese tėvai galvotų apie savo vaikus. Dažniausiai nepavyksta užslopinti pykčių ir principų. Vaikai tuomet atsiduria ne pirmame plane, nors taip turėtų būti. Pirmiausiai tėvai puola išsidraskyti turtą, ypatingai tuomet, kai to turto yra nemažai. Tuomet būna aršūs procesai. Tokiais atvejais ginčijamasi ilgai ir tokie procesai būna sunkūs. Nėra taip, kad sutuoktiniai galvotų apie vaikus. Mes ir siekiame, kad tas vaikas nebūtų trečiame plane“, - situaciją komentavo tarnybos juristė A.Šumauskienė.

Vaikų teisių apsaugos tarnyboje pasitaiko įvairiausių bylų, kuriose tenka dalyvauti tarnybos specialistams. Tačiau pasak A.Šumauskienės, nėra tekę matyti proceso, kuriame mama ketintų palikti vaikus tėvui ir dar siektų ant jo pečių perkelti jos įsiskolinimus.

„Negaliu tokio atvejo prisiminti. Neprisimenu, kad kuri mama paliktų vaiką be nieko“, - prisiminė specialistė.

Moteris tvirtina, kad tokiais atvejais šalių advokatai ilgai dirba, kad pasiektų taikos sutartį. Tai yra geriausiais būdas išspręsti problemas.

„Kaip bebūtų, tačiau jei jau aš dvidešimt metų pragyvenau su vyru ir jam pagimdžiau keturis vaikus, aš neturėčiau išeiti iš savo pačios namų. Be abejo, tai yra neteisinga“, - kalbėjo specialistė.

Tačiau skyrybų metu teismas užgyventą turtą dalija lygiomis dalimis tarp tėvų.

„Būna, kad teismas nukrypsta nuo lygių dalių principo. Tokiose bylose dažniausiai eina kalba apie mažamečių vaikų interesus. Tačiau ir priešingai neretai matau nustebusias moterų akis, kai jos skyrybų procese sužino apie didžiulius vyrų įsiskolinimus. Tokiais atvejais, tenka įrodinėti, kad moterys nežinojo apie vyrų verslo reikalus ir jo paskolas“, - tikino A.Šumauskienė.