Jau ne pirmą dieną palei seno, prieš 125 metus pastatyto pašto siena miestiečių dėmesį į save kreipia ryškiaspalvės juostos su užrašu "Stop". Klientai baugščiai žvalgosi į viršų, baimindamiesi, kad nuo viršaus gali atskrieti stogo dangos dalis arba plyta.

Kiemelyje, kuriuo į pastatą žmonės suka atsiimti didesnių siuntų, tokių plytų jau yra prikritę.

Bendrovės Lietuvos paštas Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovė Aušra Kurtkutė paaiškino, kad dėl vėjo ir lietaus sukeliamos erozijos sienų plytos dūla ir byra. Tai esąs natūralus ir nuolatinės priežiūros reikalaujantis procesas.

Panašu, kad labiausiai dėl natūralios erozijos kenčia vakarinis bokšto kraštas. Nuo jo žemyn krenta ne tik atskilę nuo plytų gabalai, byra net plytas jungiančio skiedinio dalys.

Specialistai turėtų išsiaiškinti, ar laiko ir gamtos poveikio neišlaikė senosios plytos.

Vis dėlto atrodo, kad krenta ne jos, o restauracinės, sovietmečiu gamintos raudonos plytos, kurių kokybė yra itin prasta. Labiausiai gamtos reiškiniai jas paveikė iš vyraujančių vėjų pusės.

Siekdami apsaugoti praeivius, pašto darbuotojai pastatė užtvarus.

Šiuo metu pastato priežiūrą vykdantys specialistai atlieka techninę statinio apžiūrą. Kol kas nežinia, kiek laiko užtruks ji ir remontas.

"Norime priminti, kad Klaipėdos paštas – vienas iš aštuonių Lietuvos pašto valdomų objektų, kuriems keliami paveldosaugos reikalavimai. Iš 3 tūkst. kv. m šio pastato ploto pašto reikmėms šiuo metu naudojama mažiau nei pusė šio ploto, nors aptarnauti gyventojus pakaktų ir 403 kv. m. Todėl nuolatinės investicijos į pastato eksploataciją ir jo priežiūrą verslo požiūriu yra nuostolingos", – paaiškino A.Kurtkutė.