Tikslas – mažinti mirtingumą

Klaipėdos universitetinės ligoninės Insultų skyriaus vedėjas doc. med. dr. Henrikas Kazlauskas informavo, kad Lietuva yra tarp tų šalių, kurioje sergamumas ir mirtingumas nuo galvos insultų yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Be to, anot skyriaus vedėjo, mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad šie rodikliai Rytų Europos šalyse apskritai yra didesni nei Vakarų Europos šalyse.

„Vienos pagrindinės priežasties, kuri lemia didelį sergamumą ir mirtingumą nuo insulto, įvardyti negalime. Aukštus mirtingumo rodiklius lemia daugybė aplinkybių. Situacija, susijusi su insultais, į gerąją pusę nesikeičia taip greitai, kaip norėtume. Nors mirtingumo nuo insultų procentas mūsų šalyje mažėja, tačiau, palyginti su Vakarų Europos šalimis, išlieka gana aukštas. Šiuo požiūriu kol kas niekaip negalime pasivyti tokių Vakarų valstybių kaip Italija, Ispanija, Didžioji Britanija ar JAV“, – tvirtino H.Kazlauskas.

Medikas pastaruosius 20 metų tyrė insultų mirtingumą Klaipėdoje. Rezultatai parodė, kad apskritai šis rodiklis uostamiestyje šiuo laikotarpiu tarp vyrų ir moterų sumažėjo. Tačiau, analizuojant mirtingumą pagal amžiaus grupes, pasirodė, kad mirtingumas nuo insulto vidutinio amžiaus vyrų grupėje (iki 65 metų) per pastarąjį dešimtmetį ne tik nesumažėjo, bet atvirkščiai – padidėjo.

Kaip teigė ilgametis Insultų skyriaus vadovas, medikų bendruomenė ir kelia sau tikslą, kad sergamumas insultais ir mirtingumas nuo jų laikui bėgant mūsų mieste vis mažėtų.

Nepatogumai – ir artimiesiems

„Tačiau ir patys žmonės apie insulto profilaktiką turėtų žinoti kaip galima daugiau, saugoti save nuo šios pragaištingos ligos“, – pabrėžė H.Kazlauskas.

Insultu sergančiųjų gydymas ir reabilitacija – brangiai kainuojantis procesas, kuriam tenka nemaža šalies sveikatos biudžeto dalis.

Patirtas insultas tarp darbingo amžiaus žmonių – pagrindinė neįgalumo priežastis. Statistika byloja, kad iki trečdalio žmonių, patyrusių insultą, neišgyvena, trečdalis lieka neįgalūs, pusės jų neįgalumas yra sunkaus laipsnio, kai reikia nuolatinės globos.

Žmogui patyrus insultą, nepatogumų kyla ir jų artimiesiems, kurie turi slaugyti pacientą.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tose šalyse, kur visuomenė šviečiama įvairiais insulto klausimais, žmonės, pajutę pirmuosius insulto simptomus, į gydymo įstaigų stacionarus atvyksta greičiau, nei tose valstybėse, kuriose į edukacines programas nėra investuojama.

Skirsto į dvi rūšis

Ūmūs galvos smegenų kraujotakos sutrikimai skirstomi į praeinamo pobūdžio kraujotakos sutrikimus ir insultus.

Insultai yra dviejų rūšių: išeminiai, kurių metu galvos smegenų kraujagyslę užkemša krešulys, ir hemoraginiai, kai kraujas išsilieja į galvos smegenis ar jų dangalus, trūkus kraujagyslei.

Dažniausia pasitaikantis yra išeminis insultas, kuris sudaro apie 80 proc. visų insultų.

Įvykus ūmiam sutrikimui, dalis žmonių nelinkę kviestis greitosios pagalbos, nes galvoja, kad ligos simptomai „išnyks savaime“. Tokiu atveju nekvietęs greitosios medicininės pagalbos žmogus labai rizikuoja savo sveikata, nes visuotinai pripažinta, kad insultas – pavojinga gyvybei liga.

H.Kazlauskas pažymėjo, kad pats sergantysis dėl ligos poveikio gali neadekvačiai vertinti riziką, tačiau artimieji, kaimynai, bendradarbiai, pastebėję ligos simptomus, turi nedelsdami kviesti greitąją.

Ligonio, susirgusio insultu, tyrimai

Klaipėdos universitetinė ligoninė – šiuolaikinė specializuota ūmiam galvos smegenų insultui gydyti įstaiga turi visas galimybes diagnozuoti ir sėkmingai padėti šio profilio pacientams. Ligoninėje visą parą galima atlikti reikalingus radiologinius ir ultragarsinius tyrimus, nuolat budi kvalifikuoti šios srities specialistai. Skubos tvarka atvežto paciento būklė įvertinama per keliolika minučių.

Daliai hemoraginio insulto ištiktų pacientų prireikia skubaus chirurginio gydymo. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba aukštos kvalifikacijos neurochirurgai, kurie teikia skubią pagalbą visą parą.

Esant ryškiai susiaurėjusiai, užsikimšusiai ar trūkusiai galvos smegenis maitinančiai arterijai, neurologas ir neurochirurgas sprendžia apie operacinio gydymo būtinybę ir jei būtina, pacientas skubiai operuojamas.

Neretai įstrigusį kraujagyslėje trombą ar išsiliejusį kraują galvos smegenyse tenka šalinti chirurginiu būdu. Be to, norima informuoti, kad atvykusiems per pirmąsias dvi–tris valandas nuo išeminio insulto pradžios pacientams Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomas arterijose esančio krešulio tirpdymas vaistais, t. y. atliekama intraveninė trombolizė. Ligoninės gydytojai šioje srityje turi sukaupę daugelio metų klinikinę patirtį.

Medikai akcentuoja, kad labai svarbu, jog pacientai kaip galima greičiau patektų į ligoninės Insultų skyrių. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje visas darbas organizuotas taip, kad pacientas būtų kuo greičiau ištirtas ir pradėtas gydyti.

Pacientas, pajutęs insulto simptomus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bus priimtas be kuriuo paros metu ir bet kurią dieną. Be to, primenama, kad pacientas arba jo artimieji gali pasirinkti, kurioje uostamiesčio ligoninėje gydytis.

Kuo anksčiau gydymas bus pradėtas, tuo rezultatai – geresni. Deja, dėl gyventojų nepakankamo informavimo apie ūmių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pirmuosius simptomus jų nemaža dalis atvyksta į ligoninę pavėluotai.

Kenkia žalingi įpročiai

H.Kazlausko nuomone, kiekvienam žmogui – tiek jaunam, tiek vyresniam – rekomenduojama susipažinti su insulto rizikos veiksniais. Tai labai svarbu siekiant išvengti insulto.

Vienus ligos veiksnius galima kontroliuoti ir ligos išvengti, kiti, deja, nuo žmogaus ir medikų pastangų nepriklauso.

Šiuo metu plačiausiai pripažinti kontroliuojami išeminio insulto rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija, rūkymas, padidintas cholesterolio kiekis kraujuje, kai kurios širdies ligos, pavyzdžiui – prieširdžių virpėjimas, nesaikingas alkoholio vartojimas.

„Alkoholis, rūkymas, stresas – tai žalingi insulto rizikos veiksniai bet kokiame žmogaus amžiuje, tačiau jie ypač dažni tarp vidutinio amžiaus vyrų, todėl juos sukontroliuoti yra labai svarbus visuomenės uždavinys. Deja, niekas negali kontroliuoti kitų insulto rizikos veiksnių: žmogaus amžiaus, lyties, rasės, paveldėjimo“, – teigė H.Kazlauskas.

Pagalba – kompleksinė

Klaipėdos universitetinės ligoninės Insultų skyrius savo veiklą pradėjo 1994 m. Kiekvienais metais jame gydoma apie 400–500 žmonių, susirgusių ūmiu insultu. Kaip jau minėta, skyriaus mirštamumo analizė parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį Insultų skyriuje mirštamumo rizika nuo išeminio insulto yra sumažėjusi daugiau negu pusantro karto.

Vienas teigiamų aspektų yra ir tas, kad insultą patyrę pacientai, baigus gydymą Insulto skyriuje, vėliau gydymą nepertraukiamai gali tęsti Klaipėdos universitetinės ligoninės Reabilitacijos skyriuje.

Teigiamą tendenciją lemia kompleksinės priežastys. Tarp jų – nuolatinis ligoninės vadovų dėmesys, Insultų skyriaus gydytojų sukaupta ilgametė patirtis ir slaugytojų profesionalumas bei pasišventimas savo darbui, nuolat keliama specialistų kvalifikacija bei noras tobulėti.

Pirmieji galimo ūmaus galvos smegenų insulto simptomai

Staiga atsiradęs veido raumenų paralyžius (asimetrija);

Jėgos netekimas rankose ir kojose, vienoje arba abiejose kūno pusėse;

Dalies arba visos kūno pusės pakitęs (sumažėjęs ar padidėjęs) jutimas;

Staigus apakimas arba staigus regėjimo susilpnėjimas viena arba abiejomis akimis;

Sutrikęs sugebėjimas suprasti kalbą arba kalbėti;

Staiga atsiradęs galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas arba netikėtas nugriuvimas;

Rijimo sutrikimas arba springimas;

Staiga atsiradęs (paprastai stiprus) iki tol nepatirtas galvos skausmas.