Apie šaukštą deguto
Prie marių baigiant iškilti „Memelio miesto“ kompleksui, pradėjus tvarkyti promenadą link Šiaurinio rago ir kitapus gatvės buvusį policijos komisariato pastatą, kardinaliai keičiasi šios Klaipėdos dalies vaizdas.
Tačiau panašu, kad šaukštas deguto čia vis dėlto išliks – pastatas Naujojoje Uosto g. 5.
Naujausiais duomenimis, didžioji šio 14 butų gyvenamojo namo dalis priklauso „Memelio miesto“ vystytojams, du butai – fiziniams asmenims ir vienas – Klaipėdos miesto savivaldybei.
Bendrovės „Memelio miestas“ teisininkė Jolanta Gervaitienė patvirtino, kad bendrovė „Memelio miestas“ yra šio pastato bendrasavininkiai.
„Pirmiausia, tai yra gyvenamasis namas, antra – paveldo objektas, o mes, kaip minėjau, esame tik pastato bendrasavininkiai ir esame labai ribojami kažką vieni spręsti. Esame patinėje situacijoje“, – teigė J. Gervaitienė.
Dienraščio žiniomis, savivaldybė galbūt parduos savo dalį aukcione, tačiau likusieji du savininkai – fiziniai asmenys – „Memelio miesto“ atstovams, norintiems įsigyti jų turimą turtą toje griuvenoje, kelia dideles sąlygas.
„Turime paskyrę administratorių, kuris administruoja šį pastatą. Ir čia jau kaip bet kuriame daugiabutyje turime priimti bendrą sprendimą, priimtiną visiems bendrasavininkiams, ką toliau daryti, nes išlaidas turės dengti visi savininkai“, – teigė „Memelio miesto“ teisininkė.
Gali užtrukti dešimtmetį
J. Gervaitienė pripažino, kad buvo svarstoma bent jau laikinai uždengti šį namą gražiu tentu, tačiau esą tai problemos neišspręs.
„Kol kas šiandien galutinio sprendimo neturime. Namas juk yra avarinės būklės. Vienintelė viltis, gal teisinė bazė kažkiek keisis, bet šiandien tai yra didelė problema. Ką daryti, kol kas nežinome, svarstome daug variantų. Per kiek laiko tai išsispręs? Gali užtrukti net ir dešimtmetį“, – teigė kvartalo vystytojų atstovė, priminusi, kad Klaipėdoje yra buvę ir daugiau panašių blogosios praktikos pavyzdžių.
Naujosios Uosto g. 5 namas stovi važiuojamoje gatvės dalyje, yra avarinės būklės, neatitinka higienos normų.
„Jei dar būtume vieninteliai savininkai, galėtume realiai kažką nuspręsti, bet dabar negalime pažeisti kitų bendrasavininkių teisių, o jiems gerai, kaip yra. Be to, tai kultūros paveldo objektas. Paradoksalu, kad yra daug besirūpinančiųjų paveldosaugine šio statinio puse, tačiau niekas nepataria, kokį sprendimą priimti, kad jį būtų galima sutvarkyti“, – dėstė teisininkė.
Tikėjosi brangiai parduoti
Klaipėdoje yra ir daugiau panašių skaudulių, kurių sutvarkymas gali trukti dešimtmečius.
Klaipėdos savivaldybės Statybų leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vadovas Gediminas Pocius praeito mėnesio tarybos posėdžiui teikė atnaujintą Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąrašą.
Beje, vieno jų – aplūžusio kiosko P. Lideikio g. 1A – nebeliko.
Ne vienerius metus šis objektas buvo įtrauktas į Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąrašą, o šiemet jis nugriautas.
„Puikiai žinote, kiek metų tęsėsi šio kiosko epopėja. Galiausiai savivaldybės atskirų padalinių pastangomis pavyko susitarti su savininku, kad statinys būtų nugriautas. Griovimo darbus savivaldybė atliko savo lėšomis“, – patvirtino G. Pocius.
Gėdingame sąraše – ir buvusios gelžbetonio gamyklos statiniai Artojų g. 6.
Pareigą, kad privačią nuosavybę privalu atitinkamai prižiūrėti, mūsų teisės aktai įtvirtina tik paviršutiniškai.
„Anksčiau Artojų gatvėje tų apleistų statinių buvo daugiau, dabar jų šiek tiek mažėja, beliko, regis, trys. Nenoriu minėti pavardžių, bet savininkas tų pastatų yra, kuris, kaip per daugelį metų įrodė, nesiteikė vystyti savo lėšomis turimų teritorijų ar tvarkyti turimus pastatus. Paprastai tariant, sėdi „ant palaukimo“, laukdamas patogaus momento, kol atsiras suinteresuotas asmuo, kuriam galės savo tuos daiktus brangiai parduoti“, – teigė G. Pocius.
Teismų maratonas nesibaigia
Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąraše – ir gyvenamasis namas K. Donelaičio g. 12, kuris priklauso buvusiai Klaipėdos savivaldybės darbuotojai.
G. Pociaus teigimu, teismų sprendimais K. Donelaičio g. 12 savininkams buvo uždrausta vykdyti bet kokius statybos darbus, kol nebus nugriautas priestatas sklypo gilumoje.
„Buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, pagal kuriuos savininkai galėjo senąjį pastatą rekonstruoti. Tačiau viskas strigo dėl priestato statybos, kadangi teismai pripažino visa tai neteisėta statyba, skyrė tokius apribojimus, kad nieko negalima senajame pastate daryti, kol nebus nugriautas tas priestatas“, – teigė G. Pocius.
Pasak Statybų leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo, kai tik priestatas bus nugriautas, bus galima tvarkyti ir senąjį pastatą K. Donelaičio g. 12, tokiu būdu iš gėdingo apleistų statinių sąrašo jis bus išbrauktas.
Kranto rezidencijos nebus?
Dar vienas statinys, kuris veikiausiai dar labai ilgai nebus tvarkomas, – Kuršių nerijoje esantis, dar sovietmečiu pradėtas statyti ir nebaigtas poilsio kompleksas Smiltynės g. 34, prieškopyje, ties Naująja Smiltynės perkėla.
„Mūsų žiniomis, kažkada šį turtą įsigijo ne Lietuvos Respublikos, dabar mums priešiškos šalies pilietis. Jis buvo pasirengęs techninę dokumentaciją to nebaigto statyti statinio rekonstravimui. Regis, prieš 7–8 metus buvo gautas ir statybos leidimas. Bet laiku nepradėjo statybos darbų, o prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m., viskas taip ir sustojo“, – teigė G. Pocius.
„rekvizitai.lz.lt“ duomenimis, įmonės „Jūros kranto rezidencija“, kuri ketino rekonstruoti Smiltynės g. 34, vadovu įvardijamas Mikhail Kobishchanov.
Paskambinus viešai nurodytu jo telefono numeriu, atsiliepia kitas asmuo ir tvirtina, kad tokio žmogaus nepažįsta.
Remiantis „rekvizitai.vz.lt“ pateikta informacija, 2024 m. bendrovės „Jūros kranto rezidencija“ nuostolis siekė 131 tūkst. eurų.
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2024 m. buvo 4,449 mln. eurų, ši suma daugiau nei du kartus viršija turimą įmonės turtą.
Ir nors bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, per devynis šių metų mėnesius Valstybinei mokesčių inspekcijai „Jūros kranto rezidencija“ sumokėjo 12 695 eurus mokesčių, po kelis tūkstančius eurų mokėta ir 2022–2024 m.
Lygiai prieš 15 metų buvo rašoma, kad bendrovės „Jūros kranto rezidencija“ iniciatyva Smiltynėje šalia jūros „kuriama drąsi visuomeninio informacinio centro vizija“.
1,7 tūkst. kv. m ploto statinyje projekto rengėjai planavo įkurdinti Kuršių nerijos nacionalinio parko administraciją, informacinį centrą, muziejų, baseiną su pašildomu vandeniu, pirtis, dviračių nuomos punktą, kavines, konferencijų salę, poilsio kambarius, tualetus, dušus, ant kopos buvo numatyta apžvalgos aikštelė bei gelbėtojų patalpos.
Bene įdomiausias priešprojektinių pasiūlymų elementas – iš prieškopio į pajūrį nusidriekiantis ilgas takas-tiltas.
Tarifai nelabai gąsdina
Tačiau gražūs planai taip ir liko tik popieriuje, o senasis paviljonas jau pernai buvo įtrauktas į Apleistų ir neprižiūrimų statinių sąrašą.
G. Pociaus nuomone, statybas veikiausiai sustabdė prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą, o galbūt savininkas nebematė reikalo į šį objektą investuoti.
„Periodiškai kasmet mes to pastato likučius apžiūrime, surašome patikrinimo aktus, pateikiame reikalavimus. Tuo viskas ir baigiasi. Kasmet pastatas nyksta, bet mūsų Konstitucijoje įtvirtinta privačios nuosavybės teisė, kuri yra neliečiama, o pareigą, kad privačią nuosavybę privalu atitinkamai prižiūrėti, mūsų teisės aktai įtvirtina tik paviršutiniškai. Ir sankcijos asmenims, kurie netinkamai prižiūri savo turtą, yra tiesiog juokingos“, – pabrėžė G. Pocius.
Klaipėdos miestas, kovodamas su tokiais apsileidėliais, jiems skiria maksimalų 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo turto vertės, tačiau tai esą mažai gelbėja.
„Akivaizdu, kad tuos pastatų savininkus padidėjęs tarifas mažai gąsdina. Jie jį susimoka, jei nesusimoka, Valstybinė mokesčių inspekcija paragina susimokėti. Šita priemonė kol kas nelabai veikia. Teko girdėti, kad Seimas žada nagrinėti Nekilnojamojo turto įstatymo pataisas ir galbūt tą maksimalų tarifą padidins iki 5 proc., bet tokių statinių vertė paprastai būna nedidelė ir jų savininkus tas padidinimas nelabai jaudina“, – mano G. Pocius.
(be temos)
(be temos)
(be temos)