Paveldo saugotojai paniro į biurokratinį liūną

Susidūrė su neįveikiama kliūtimi

Savivaldybė jau seniai sulaukdavo priekaištų, kad Klaipėda, turėdama tik du piliakalnius, niekaip jų nesutvarko.

Šių piliakalnių tvarkymo techniniai projektai buvo pradėti rengti dar 2003 m. Jų autorius – Vytautas Šliogeris (1943–2006). Projektus 2006 m. suderino Kultūros paveldo departamentas (KPD), konkrečiai – dabartinė Klaipėdos teritorinio padalinio vadovė Audronė Puzonienė.

Netrukus užgriuvo ekonomikos krizė ir šie darbai taip ir nebuvo realizuoti.

Maždaug prieš trejus metus kilo idėja, kad reikia piliakalnius sutvarkyti. Tiesa, departamentas tada nurodė, jog projektai yra pasenę ir juos reikėtų atnaujinti.

Savivaldybė organizavo viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo architektai Mantas Daukšys ir Laima Šliogerienė. Perprojektavimas miestui kainavo apie 10 tūkst. eurų. Pernai tie projektai turėjo būti baigti.

Šių metų strateginiame plane numatyta, kad Žardės piliakalniui atnaujinti bus skirta 200 tūkst. eurų. Bet susidurta su kol kas neįveikiama kliūtimi – KPD Klaipėdos skyriaus pozicija.

Neperpranta buvusių kolegų

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pats ten seniau dirbo. Dabar, kaip teigia vedėjas, iš šono pasižiūri ir nesupranta, kur yra problema.

Juk esą tiek departamento, tiek savivaldybės tikslas turėtų būti vienas – sutvarkyti piliakalnį. Tačiau į pirmą planą iškeliamos procedūros.

"Departamentas neišduoda projektuotojams specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tam projektui rengti. Ir vienintelė priežastis – savivaldybė nepateikė piliakalnio nuosavybės dokumentų. Piliakalnio nuosavybės dokumentai gamtoje neegzistuoja, jie Lietuvoje neregistruojami kaip nekilnojamojo turto objektai, ir neaišku, ko departamentas iš mūsų prašo", – pabrėžė V.Juška.

Painiava varo į neviltį

Neoficialiai savivaldybei liepiama formuoti piliakalniams sklypus, tada KPD esą nematytų jokių kliūčių. Tačiau situacija taptų dar sudėtingesnė, nes, pavyzdžiui, pusė Purmalių piliakalnio yra miško žemė, pusė – kita žemė.

"Pagal teisės aktus mes turėtume suformuoti du atskirus sklypus vienam piliakalniui. Tai būtų visiškas absurdas. Piliakalnis būtų perrėžtas į dvi dalis, dėl to, esu tikras, užprotestuotų tas pats KPD, nes įstatyme nurodyta, kad sklypų ribos turi sutapti su saugomų teritorijų ribomis. Žardės atveju situacija dar įdomesnė. Tas pats departamentas rugpjūčio mėnesį labai išplėtė Žardės piliakalnio su gyvenviete teritoriją ir į ją dabar patenka septyni privatūs sklypai. Todėl mes turėtume suformuoti tris sklypus piliakalniui ir gyvenvietei", – biurokratinę painiavą dėstė V.Juška.

Pašnekovas tikino, kad piliakalniams sklypų formuoti nereikia, esą tai byloja ir teisės aktai. Juolab kad planuojamas tik piliakalnio šlaitų, želdinių tvarkymas, takų įrengimas, stendų pastatymas.

Kodėl Klaipėda išskirtinė?

Savivaldybė netgi gavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) raštą, kuriuo patvirtinama, jog NŽT sutinka, kad valstybinėje žemėje būtų projektuojami piliakalnio tvarkymo darbai.

"Šiuos dokumentus pateikėme KPD, bet jiems netiko. Ir čia matau tam tikrą kenkėjiškumą bei dangstymąsi biurokratinėmis procedūromis. Nes jau pusmetį šis reikalas stringa. Todėl šiandien nusprendėme kreiptis į aukštesnes institucijas – į Seimo komitetą, Kultūros ministeriją. Jei nepadės, skųsimės teismui, nes analogiškas atvejis buvo Kretingos rajone, tvarkant Imbarės piliakalnį. Ten nei nuosavybės dokumentų, nei sklypo formuoti KPD nereikalavo. Kodėl Klaipėda yra išskirtinė?" – klausė V.Juška.

Viršininkas gina pavaldinę

Pati A.Puzonienė telefonu vakar buvo nepasiekiama, o jos tiesioginis viršininkas KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis tikino, jog jo pavaldinė viską padarė teisingai.

"Pirmiausia savivaldybė turi apsispręsti, kas yra piliakalnių valdytojas, nes dokumentus pildo valdytojas, sąlygas gauna valdytojas, projektą tvirtina valdytojas. Žemė yra valstybės, bet jei savivaldybė nori tapti žemės valdytoju, turi susiformuoti sklypą, įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir tapti tos žemės sklypo valdytoju. Jeigu nesuformuotas sklypas, vadinasi, nėra valdytojo", – aiškino A.Degutis.

Tačiau formaliai visų piliakalnių valdytojas yra valstybė, nes jie niekam kitam nepriskirti. Dar konkrečiau – piliakalnių savininkas yra LR Vyriausybė.

Todėl Klaipėdos savivaldybei sunkiai suvokiama, ko iš jų šiuo atveju nori KPD.