- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos du – Žardės ir Purmalių piliakalnius turinti Klaipėda negali jų tvarkyti, nes nesusikalba su Kultūros paveldo departamento paveldosaugininkais, kurie esą jau daugiau nei pusmetį vilkina techninio projekto tvirtinimą, susigalvodami įvairiausių keistų reikalavimų.
Susidūrė su neįveikiama kliūtimi
Savivaldybė jau seniai sulaukdavo priekaištų, kad Klaipėda, turėdama tik du piliakalnius, niekaip jų nesutvarko.
Šių piliakalnių tvarkymo techniniai projektai buvo pradėti rengti dar 2003 m. Jų autorius – Vytautas Šliogeris (1943–2006). Projektus 2006 m. suderino Kultūros paveldo departamentas (KPD), konkrečiai – dabartinė Klaipėdos teritorinio padalinio vadovė Audronė Puzonienė.
Netrukus užgriuvo ekonomikos krizė ir šie darbai taip ir nebuvo realizuoti.
Maždaug prieš trejus metus kilo idėja, kad reikia piliakalnius sutvarkyti. Tiesa, departamentas tada nurodė, jog projektai yra pasenę ir juos reikėtų atnaujinti.
Savivaldybė organizavo viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo architektai Mantas Daukšys ir Laima Šliogerienė. Perprojektavimas miestui kainavo apie 10 tūkst. eurų. Pernai tie projektai turėjo būti baigti.
Šių metų strateginiame plane numatyta, kad Žardės piliakalniui atnaujinti bus skirta 200 tūkst. eurų. Bet susidurta su kol kas neįveikiama kliūtimi – KPD Klaipėdos skyriaus pozicija.
Neperpranta buvusių kolegų
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pats ten seniau dirbo. Dabar, kaip teigia vedėjas, iš šono pasižiūri ir nesupranta, kur yra problema.
Juk esą tiek departamento, tiek savivaldybės tikslas turėtų būti vienas – sutvarkyti piliakalnį. Tačiau į pirmą planą iškeliamos procedūros.
"Departamentas neišduoda projektuotojams specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tam projektui rengti. Ir vienintelė priežastis – savivaldybė nepateikė piliakalnio nuosavybės dokumentų. Piliakalnio nuosavybės dokumentai gamtoje neegzistuoja, jie Lietuvoje neregistruojami kaip nekilnojamojo turto objektai, ir neaišku, ko departamentas iš mūsų prašo", – pabrėžė V.Juška.
Painiava varo į neviltį
Neoficialiai savivaldybei liepiama formuoti piliakalniams sklypus, tada KPD esą nematytų jokių kliūčių. Tačiau situacija taptų dar sudėtingesnė, nes, pavyzdžiui, pusė Purmalių piliakalnio yra miško žemė, pusė – kita žemė.
"Pagal teisės aktus mes turėtume suformuoti du atskirus sklypus vienam piliakalniui. Tai būtų visiškas absurdas. Piliakalnis būtų perrėžtas į dvi dalis, dėl to, esu tikras, užprotestuotų tas pats KPD, nes įstatyme nurodyta, kad sklypų ribos turi sutapti su saugomų teritorijų ribomis. Žardės atveju situacija dar įdomesnė. Tas pats departamentas rugpjūčio mėnesį labai išplėtė Žardės piliakalnio su gyvenviete teritoriją ir į ją dabar patenka septyni privatūs sklypai. Todėl mes turėtume suformuoti tris sklypus piliakalniui ir gyvenvietei", – biurokratinę painiavą dėstė V.Juška.
Pašnekovas tikino, kad piliakalniams sklypų formuoti nereikia, esą tai byloja ir teisės aktai. Juolab kad planuojamas tik piliakalnio šlaitų, želdinių tvarkymas, takų įrengimas, stendų pastatymas.
Kodėl Klaipėda išskirtinė?
Savivaldybė netgi gavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) raštą, kuriuo patvirtinama, jog NŽT sutinka, kad valstybinėje žemėje būtų projektuojami piliakalnio tvarkymo darbai.
"Šiuos dokumentus pateikėme KPD, bet jiems netiko. Ir čia matau tam tikrą kenkėjiškumą bei dangstymąsi biurokratinėmis procedūromis. Nes jau pusmetį šis reikalas stringa. Todėl šiandien nusprendėme kreiptis į aukštesnes institucijas – į Seimo komitetą, Kultūros ministeriją. Jei nepadės, skųsimės teismui, nes analogiškas atvejis buvo Kretingos rajone, tvarkant Imbarės piliakalnį. Ten nei nuosavybės dokumentų, nei sklypo formuoti KPD nereikalavo. Kodėl Klaipėda yra išskirtinė?" – klausė V.Juška.
Viršininkas gina pavaldinę
Pati A.Puzonienė telefonu vakar buvo nepasiekiama, o jos tiesioginis viršininkas KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis tikino, jog jo pavaldinė viską padarė teisingai.
"Pirmiausia savivaldybė turi apsispręsti, kas yra piliakalnių valdytojas, nes dokumentus pildo valdytojas, sąlygas gauna valdytojas, projektą tvirtina valdytojas. Žemė yra valstybės, bet jei savivaldybė nori tapti žemės valdytoju, turi susiformuoti sklypą, įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir tapti tos žemės sklypo valdytoju. Jeigu nesuformuotas sklypas, vadinasi, nėra valdytojo", – aiškino A.Degutis.
Tačiau formaliai visų piliakalnių valdytojas yra valstybė, nes jie niekam kitam nepriskirti. Dar konkrečiau – piliakalnių savininkas yra LR Vyriausybė.
Todėl Klaipėdos savivaldybei sunkiai suvokiama, ko iš jų šiuo atveju nori KPD.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai2
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Paskelbtas konkursas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kartą skelbia konkursą Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo (-ės) pareigoms. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko3
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką7
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...