Pavojingai padidėjusi tarša: klaipėdiečiams siūloma nešioti medicinines kaukes

Kur užteršta labiausiai?

Klaipėdos savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje, Vitės gyvenamajame rajone, chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki dvylikos kartų.

Grėsmingai padidėjusi tarša chromu nustatyta šalia Vitės progimnazijos, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos, Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos, lopšelių-darželių „Bitutė“, „Traukinukas“, Švyturio gatvės 14-uoju ir 18-uoju numeriais pažymėtų gyvenamųjų namų.

Į „juodąjį“ sąrašą yra įtraukta ir daugiau adresų, tačiau kitur užterštumas kiek mažesnis.

Didžiausi viršijimai nustatyti ties uosto teritorija, esą toliau nuo uosto tarša palaipsniui mažėja.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, tikėtina, kad taršos šaltinis – uoste krovos darbus vykdančios įmonės.

Mėginiai buvo imti šių metų rugpjūčio 7-ąją ir perduoti tirti laboratorijai, šiuo metu savivaldybė sulaukė pirminių rezultatų, o galutinę ataskaitą tyrimus atlikusi bendrovė – viešoji įstaiga „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“ – turi pateikti iki lapkričio 15-osios.

Dėl kaltininko nustatymo nutarta kreiptis į prokuratūrą.

Pasitarimas dėl padidėjusios taršos

Posėdyje – nieko konkretaus

Šiuo klausimu rotušėje surengtas ir Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, į kurį ketvirtadienį rinkosi valdžios, atsakingų institucijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO atstovai.

Vis dėlto apie valandą trukusiame pasitarime išgirsta daugiau klausimų nei atsakymų – taršos šaltinis iki šiol lieka neaiškus.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas tikino, kad Klaipėdos uoste krovinių, kuriuose būtų chromo, apskritai nėra.

Todėl labai svarbu nustatyti taršos šaltinį, galbūt peržiūrint visus uoste krautus krovinius, jų saugos duomenų dokumentus.

„Kas šiandien galėtų pasakyti, iš kur tas chromas atsirado? Dabar mes girdime netiesioginį kaltinimą, kad artėjant prie uosto tvoros, chromo koncentracija didėja. Vakar (trečiadienį – I.A.) vakare šią situaciją nagrinėjome – nei KLASCO, nei „Klaipėdos nafta“, nei „Krovinių terminalas“neturėjo nė vieno krovinio, kuriame būtų chromas. Galbūt mes kažko nežinome?“, – retoriškai klausė V.Dambrauskas.

Problema – sena?

Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ prezidentė Alina Andronova teigė, kad dukart padidėjusi tarša Vitės kvartale fiksuota dar 2015-aisiais, todėl nesuvokiama, kodėl miesto valdžia vis dar trypčioja vietoje?

Kaip aiškino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė, galutinę ataskaitą Klaipėdos universiteto mokslininkai parengs iki lapkričio 15-osios, joje bus pateiktos savivaldybei rekomenduojamos priemonės, „kaip toliau tvarkytis su užteršta teritorija“.

„Duomenys rodo, kad du gyvenamieji rajonai – Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės yra užteršti chromu. 2015-aisiais tose vietose irgi buvo rasta chromo, bet dauguma teritorijų neviršijo dviejų kartų. Šiemet turime keturis labai „stiprius“ padidėjimus“, – kalbėjo R.Jievaitienė.

Klaipėdos miesto savivaldybė dėl pastarųjų tyrimų rezultatų kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos apsaugos agentūrą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją reikalaudama peržiūrėti užterštoje teritorijoje veikiančių įmonių taršos leidimų sąlygas ir neleisti vykdyti taršios veiklos, kenkiančioms žmonėms.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis akcentavo, kad gaisriniu požiūriu realus pavojus gresia net ir neužterštoje teritorijoje gyvenantiems klaipėdiečiams.

Kilus gaisrui ir sklindant dūmams paveikti būtų visi: tiek gaisrininkai, tiek tolėliau įsikūrę žmonės.

Atsakingas asmuo – Afrikoje

„Mes, savo ruožtu, kreipėmės į Lietuvos geologijos tarnybą ir paprašėme įvertinti gautus rezultatus. Tai yra jų kompetencija“, – pareiškė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas.

Esą Lietuvos geologijos tarnyba vėliau pateiks išvadas, ką daryti toliau. Galbūt prireiks kitokių, ekogeologinių tyrimų.

„Jūs labai gražiai šnekate, kaip biurokratas, kuris už nieką neatsako. Bet žmonėms, kurie gyvena tame rajone, dabar reikia žinoti, ką daryti, kokia yra situacija“, – pertraukė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Pasak A.Šepšto, žmogus, atsakingas už tyrimo išvadas, buvo užsiėmęs Alytaus gaisro reikalais, paskui išvyko į komandiruotę Afrikoje mokyti ir grįš tik lapkričio 18-ąją.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patikino, kad inspektoriai gali paimti ir ištirti užterštoje teritorijoje užaugintų vaisių ir daržovių mėginius.

Gyventojai, pageidaujantys, kad būtų ištirti jų maisto produktai, raginami susisiekti su šia tarnyba.

Posėdžio metu informuota, jog ūkių, iš kurių vaisiai ir daržovės būtų tiekiami į rinką, Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šioje teritorijoje nėra.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas informavo, kad paims smėlio dėžėse esančio smėlio mėginius. Kadangi smėlis keičiamas kasmet, tai, specialistų teigimu, gali būti tam tikras indikatorius dėl taršos atsiradimo laiko.

Uostas nori bendradarbiauti

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketvirtadienį pranešė bendradarbiausianti siekiant atsakyti į visus keliamus klausimus dėl užteršto dirvožemio.

„Reikia pakartotinai atlikti aiškius ir išsamius tyrimus, kurie atskleistų šio elemento atsiradimo dirvožemyje priežastis. Manome, kad turi būti parengtas aiškus veiksmų planas, įvardytos visos reikalingos priemonės. Uosto direkcijai svarbu, kad būtų užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka, todėl ieškosime būdų, kaip savo turimomis priemonėmis galėtume prisidėti prie šios problemos sprendimo. Svarbu, kad aplinkosaugininkai, kartu su savivaldybės specialistais, uosto atstovais konstruktyviai bendradarbiautų, kad šis klausimas būtų operatyviai išspręstas“, – sakė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, generalinio direktoriaus pareigas laikinai einantis Vidmantas Paukštė.

Teigiama, kad Klaipėdos savivaldybės teritorijų dirvožemio monitoringas atliekamas nuo 2005-ųjų ir jau nuo tada dirvožemyje yra aptinkama didesnė nei leistina chromo koncentracija, tačiau dėl šio klausimo į Uosto direkciją ar uosto kompanijas nebuvo kreiptasi.

Atsilieps sveikatai

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Rožės Perminienės žodžiais, chromas patenka į sunkiųjų metalų grupę, šie teršalai nesuyra, o ilgą laiką keliauja iš vienos ekologinės nišos į kitą.

Patekę į gruntą sunkieji metalai, taip pat ir chromas, išsausėjus dirvožemiui, dulka ir vėl kyla į orą.

Chromo kiekio viršijimai žalingi visiems gyviems organizmams – žmonės ir ypač vaikams.

Ilgalaikis chromo kaupimasis žmogaus organizme sukelia lėtinį apsinuodijimą.

Lengvo apsinuodijimo simptomai: sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, sausas kosulys. Veikiant didesnėms šių teršalų koncentracijoms, žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį, nosies kraujavimą, pradeda slinkti plaukai, kristi svoris, padidėja tikimybė susirgti astma, onkologinėmis ligomis.

Valdininkai žada Vitės kvartale intensyviau valyti gatves ir šaligatvius, išvežti lapus, skirti dėmesį ugdymo įstaigų teritorijų priežiūrai ir kitiems darbams, kurie padėtų išvengti dirvožemyje ir ant kietųjų dangų nusėdusio chromo plitimo atgal į orą.

Gyventojams rekomenduojama vaikščioti kieta danga dengtais takais (šaligatviais, asfaltuotais takais), nepurenti dirvožemio, neleisti vaikams žaisti žolėje, smėlyje, nevartoti šioje teritorijoje užaugintų vaisių ir daržovių, dažniau plauti rankas, dėvėti medicinines kaukes.

Taip pat siūloma atlikti šlapimo ar kraujo tyrimą, kuris nustatytų, ar į organizmą pateko daugiau chromo, nei įprastai. Tyrimas yra mokamas, Klaipėdoje jį atlieka privačios laboratorijos.

Ketvirtadienį buvo kviečiami užterštoje teritorijoje įsikūrusių ugdymo įstaigų vadovai bei kartu su visuomenės sveikatos specialistais tariamasi, kaip užtikrinti saugų ugdymo procesą.

Kitas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis planuojamas lapkričio 18-ąją.

Šiame straipsnyje:

tarša