Pavydėtina valdininko darbštybė

Vyriausiasis miesto architektas pastaruoju metu labai daug pastangų skiria papildomai veiklai, iš kurios galima užsidirbti gerokai daugiau nei valdininko alga.

Direktoriui buvo naujiena

Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas vyriausiasis Klaipėdos  architektas Almantas Mureika – tikras darboholikas. Tačiau įtarimų kelia jo papildoma veikla ir kvalifikaciją patvirtinantis atestatas.

A.Mureika rengė Skuodo miesto ir Kretingos rajono bei miesto teritorijų bendruosius planus. Anksčiau jis buvo ir Klaipėdos rajono teritorijos bendrojo plano vienos iš projektų dalies vadovas. Skuodo rajono bendrasis planas buvo patvirtintas pernai liepą, Kretingos – praėjusių metų gruodį, o Klaipėdos rajono – 2005-ųjų gruodį.

Rengti Skuodo ir Kretingos rajonų bendruosius planus buvo patikėta Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centrui, laimėjusiam konkursus. Bendrųjų planų projekto vadovu buvo A.Mureika, nors jis minėtame centre ir nedirba.

„Rengti bendruosius planus gali tik atitinkamą atestatą turintis architektas. Reikalavimus A.Mureika atitinka. Pas mus jis dirbo kaip kūrėjas – kūrybinis darbuotojas pagal autorinę sutartį. Mūsų centras turi sutartį su Klaipėdos savivaldybe, pagal kurią atitinkamos kvalifikacijos darbuotojams leidžiama pagal autorinę sutartį dirbti ir mums“, – teigė Regioninio planavimo centro direktorius Petras Grecevičius.

Tačiau tai, jog A.Mureikai kaimyninių rajonų bendrųjų planų rengimas buvo papildoma veikla ir uždarbis, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius tikino pirmąkart išgirdęs iš žurnalistų.

„Mano žiniomis, jis tik konsultavo bendrojo plano rengėjus. Pati Kretingos rajono savivaldybė jį kvietė“, – tvirtino A.Každailevičius.

Laiką suris ir teismas

P.Grecevičius tikino, kad bendrojo plano projekto vadovo darbas A.Mureikai tikrai netrukdė atlikti savo tiesioginių pareigų.

„Kai reikėdavo labiau padirbėti, jis išeidavo neeilinių atostogų. Manau, kad svarbiausia yra tai, ar žmogus kokybiškai dirba. Tai, kad jis kažkur kažkiek valandų nebuvo – čia ne esmė“, – tvirtino P.Grecevičius.

Rengiant bendrąjį planą jį ne kartą tenka pristatyti visuomenei ir tokiuose pristatymuose turi dalyvauti plano projekto vadovas. Bendrąjį planą ne kartą svarsto ir rajonų tarybos, kurių posėdžiuose taip pat norima matyti bendrojo  projekto vadovą.

Beje, Kretingos rajono ir miesto bendrasis planas šiuo metu yra apskųstas teismui. Pirmajame posėdyje, kuris vyko praėjusį ketvirtadienį, dalyvavo ir A.Mureika. Nesunku įsivaizduoti, kad jis bus kviečiamas ir į visus kitus posėdžius, kurie trunka po kelias valandas. Jei A.Mureika nebūtų bendrojo plano projekto vadovu, jam teisme nereikėtų dalyvauti.

Projekto vertė – per milijoną litų

Mįslėmis apaugo ir A.Mureikos kaip bendrųjų planų projekto vadovo uždarbis.
Paklausus, kokį autorinį atlyginimą Regioninio planavimo centras sumokėjo Klaipėdos vyriausiajam architektui, centro direktorius teigė: „Projekto vadovo uždarbis nustatomas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką ir metodiką. Joje numatyta, kokia sąmatos dalis turi atitekti projekto vadovui, kiek vykdytojui ir taip toliau“.

Tačiau Aplinkos ministerijoje apie tokią neva galiojančią tvarką niekas nieko nežinojo. „Gyvename laisvos rinkos sąlygomis, todėl reguliuoti kainas ir atlyginimus būtų antikonstituciška. Labai seniai yra buvę kažkokių rekomendacijų, kaip nustatyti bendrųjų planų rengimo kainą, kaip ją paskirstyti. Tačiau tai – jau istoriniai faktai“, – teigė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Jonas Jakaitis.

Skuodo rajono bendrojo plano rengimas kainavo apie 220 tūkst. litų, Kretingos rajono ir miesto – 1 mln. 150 tūkst. litų. Tačiau kiek pinigų iš šių sumų atiteko A.Mureikai, galima tik numanyti, nes, pavyzdžiui, paprastesnio dokumento – detaliojo plano – rengimas, atsižvelgiant į jo sudėtingumą, kainuoja iki 100 tūkst. litų.

Klaipėdos rajono bendrojo plano rengimas kainavo 138 tūkst. litų, tačiau A.Mureika tuo metu buvo tik vienos iš projekto dalių vadovas, tad ir jo uždarbis turėjo būti mažesnis.

Dėl atestato – painiava

A.Mureika verčiasi ne tik bendrųjų planų, kuriuos užsako savivaldybės, rengimu, bet nespjauna ir į privačių asmenų bei bendrovių užsakymus.

Pastarasis jo darbas – detaliojo plano, numatančio pakeisti žemės naudojimo paskirtį į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių namų statybai Mazūriškių kaime, rengimas. Neseniai šis detalusis planas buvo svarstomas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos posėdyje.

Įdomu tai, kad rengiant šį detalųjį planą A.Mureika galėjo neturėti architekto kvalifikaciją patvirtinančio atestato.

Atestaciją atlieka Lietuvos architektų rūmai. Jie informaciją apie egzaminus išlaikiusius architektus perduoda Aplinkos ministerijai, o ši architektams išduoda atestatą. Jo galiojimo laikas – penkeri metai. A.Mureikos atestato galiojimas baigėsi 2008 metų birželio 11 dieną. Daugeliui klaipėdiečių architektų, kuriems tądien taip pat baigėsi atestato galiojimas, pernai birželio 13 dieną buvo suteikti nauji kvalifikaciją įrodantys dokumentai. A.Mureikos pavardės Lietuvos architektų rūmų skelbiamame atestuotų architektų sąraše nėra. Tačiau ketvirtadienį į teismą, kuriame sprendžiamas Kretingos rajono bendrojo plano likimas, A.Mureika atestatą atnešė.

„A.Mureikai atestatas pratęstas pernai lapkričio 14 dieną. Tai, kad jo pavardės nebuvo atestuotų architektų sąraše, yra interneto klaida“, – teigė Lietuvos architektų rūmų atstovai.

Įvertinus tai, kad norint patekti į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybų komisiją reikia laukti apie keturis mėnesius, galima suskaičiuoti, jog A.Mureika Mazūriškių kaime esančio sklypo detalųjį planą baigė rengti maždaug pernai rudens pradžioje, vadinasi, neturėdamas atestato. Nebent jam, skirtingai nei kitiems architektams, nereikėjo laukti eilės į Nuolatinę statybų komisiją.

"Atsiprašau"

„Be atestato architektas negali užsiimti teritorijų planavimu, statinių projektavimu. Jis gali būti padėjėjas ar bendraautoris, tačiau negali pasirašyti parengto detaliojo plano ar techninio projekto. Toks parašas negalioja“, – sakė Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Vytautas Jurgis Dičius.

Pats A.Mureika, paklaustas apie jo atestato galiojimą ir ar tai nebuvo trukdys darbui, tvirtino, kad dėl atestato jokių problemų nebuvo.

„Jis buvo pratęstas, galite būti ramūs. Visiems architektams buvo vienodai pratęstas tas atestatas. Kada? Negaliu pasakyti, nes neturiu tų atestatų prieš akis ir nematau datų“, – paaiškino A.Mureika.

Informavus, kad žurnalistai išsiaiškino atestato galiojimo ir pratęsimo datas bei tai, kad penkis mėnesius architektas jo neturėjo, A.Mureika toliau kalbėti nebesiteikė pasakęs: „Atsiprašau“.

Ir projektavo, ir tvirtino

Nors pastaruoju metu A.Mureika Klaipėdos mieste pats nerengia nei detaliųjų planų, nei techninių projektų, nes esą tai būtų neetiška, mat pačiam derėtų ir savo darbus tvirtinti, vis tiek susiklostė dviprasmiška situacija. A.Mureikos žmona Vida, taip pat architektė, turi savo firmą „Archbalt“. Ši yra parengusi ir savivaldybės Nuolatinei statybų komisijai, kuriai pirmininkauja A.Mureika, pateikusi ne vieną projektą. Vyriausiasis miesto architektas ne kartą viešai deklaravo, jog kai komisijoje svarstomi jo žmonos pateikti projektai, jis nusišalina ir jų netvirtina. Tai daro tiesiogiai A.Mureikai pavaldūs Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojai Kęstutis Vaitiekūnas arba Vidmantas Trimonis.

Tačiau anksčiau A.Mureika nevengė pats privačiai projektuoti, o vėliau savivaldybėje tvirtinti projektus. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus architektas kaip privatus asmuo suprojektavo 6 mln. litų vertės pastatą, kuriame įsikūrė Automobilių prekybos ir serviso centras.

A.Mureika savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriuje, ne kartą keitusiame pavadinimus, dirba nuo 1990-ųjų.

„Jam dabar nereikia nė projektuoti, nes, matyt, yra susidaręs savotiškas žinomų architektų klanas, kuris neleidžia mažiau žinomiems projektuotojams gauti pelningesnių užsakymų. Mano klientas teigė, jog jam buvo skambinta ir pasakyta, kad projektas Nuolatinėje statybų komisijoje nepraeis. Jį pakvietė ateiti pas kitą architektą, nes tik taip esą projektą A.Mureika patvirtins. Žinoma, kad užsakovas mano įmonės paslaugų atsisakė, nes nenorėjo, kad būtų vilkinamas projekto derinimas“, – dienraščiui atvirai pasakojo vienos projektavimo firmos direktorius, kurio pavardės dėl suprantamų priežasčių neskelbiame.

Kontroliuoja pats save

Valstybės tarnybos įstatymas leidžia A.Mureikai užsiimti papildoma veikla – su užsakovu sudarius autorinę sutartį pagal jo užsakymą rengti teritorijų planavimo dokumentus, statinių projektus.

Tačiau esmė ta, kad tokia veikla neturi trukdyti tiesioginiam darbui, valstybės tarnautojas negali naudotis valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai. Be to, ne tik tiesioginį darbą dirbančiam valdininkui darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.

Tačiau tai, kiek laiko A.Mureika praleidžia darbe, privalo kontroliuoti jis pats. Skyriaus vedėjo pareiga Personalo skyriui pateikti ataskaitą, kiek dienų ir kiek valandų jis pats ir jo pavaldiniai per mėnesį dirbo.

Jei valstybės tarnautojas nori nebūti darbe, jis darbdaviui – savivaldybės administracijos direktoriui – turi pranešti, kada ir kokiomis valandomis jo nebus darbe.

Ar taip elgėsi ir A.Mureika?

„Iki šiol duomenų apie papildomus jo darbus neturėjau, juk neinu iš paskos ir nematau, kada jis būna darbe, o kada ne. Savivaldybės administracijoje dirba 385 darbuotojai, todėl tikrai negaliu prisiminti visų įsakymų, kuriais jiems leidau nebūti darbe“, – klerkų darbo kontrolės spragas įvardijo A.Každailevičius.

Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkė

Nors įstatymas leidžia valstybės tarnautojams dirbti ir kitą darbą, užsiimti individualia ar kūrybine veikla, tačiau reikia laikytis tam tikrų sąlygų. Svarbu, kad papildoma veikla netrukdytų tiesioginiam darbui, kad ja būtų užsiimama ne darbo metu, kad nekiltų viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Manau, kad šiuo atveju (A.Mureikos papildoma veikla, – aut. past.) reikėtų atskirai vertinti kiekvieną atvejį ir tirti, ar nebuvo interesų konflikto ar kitų įstatymų pažeidimo. Išties kyla pakankamai pagrįstų įtarimų, nes jo tarnybinės funkcijos yra susijusios ir su ta papildoma veikla. Jei dėl papildomų darbų nukenčia tiesioginės pareigos, tuomet valstybės tarnautojui gali grėsti nuobaudos: nuo pastabos iki atleidimo iš darbo

2007 metų birželio 27 dieną A.Mureika išgarsėjo ir kaip kelių erelis.

Apie 20 valandą policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad senamiestyje automobiliu „Toyota Avensis“ važinėja įtartinas vairuotojas.

Į nurodytą vietą atvykus policininkams, įtartinas automobilis jau buvo sustojęs. Jame sėdėjo A.Mureika, kuriam nustatytas 1,54 promilės girtumas.

Nustatyta, kad girtas vyriausiasis miesto architektas važiuodamas Šaltkalvių gatve atsitrenkė į joje stovėjusį automobilį BMW ir iš įvykio vietos pabėgo.

Po keliolikos minučių A.Mureikos „Toyota Avensis“ Bažnyčių gatvėje taranavo kitą automobilį – „Mercedes“.

Po šio susidūrimo kiek pavažiavęs į priekį A.Mureika sustojo. Abu įvykius matė liudininkai.

A.Mureikai buvo iškeltos dvi administracinės bylos, kurių baigtis – tik baudos.
Savivaldybės administracija tarnybinio patikrinimo nebuvo pradėjusi, nes valdininkas „prisidirbo“ ne darbo metu.

Užsiėmęs: papildomai veiklai daug jėgų atiduodantis A.Mureika atsakyti į klausimus žurnalistams per tris dienas skyrė tik dvi minutes savo brangaus laiko.
Vytauto Liaudanskio nuotr.