Po apeigų – į šiukšlinę

Vėjo išdraskytas šiukšles Šaipių kaime tvarko Kretingalės seniūnijos darbuotojas Algirdas Račkauskas.

Vyras surinko ir į konteinerį įmetė kelis maišelius, kai staiga išvydo beveik juodą cilindro formos metalinį daiktą.

Žmogus pasakojo pagalvojęs, jog tai bomba, tačiau praskleidęs maišelį pamatė Kėdainių krematoriumo įspaudą.

Kaip galima urną, kurioje buvo artimojo palaikai, mesti į konteinerį?

"Kaip galima urną, kurioje buvo artimojo palaikai, mesti į konteinerį? Kiekvieno žmogaus vidinis supratimas ir etika turėtų pasakyti, kur tą urną reikėtų dėti. Nei sąžinės, nei suvokimo", – baisėjosi Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.

Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai tikino kartais randantys žvakučių dėklų pajūryje.

Nors šalies įstatymai draudžia į jūrą barstyti palaikų pelenus, tikėtina, kad žmonės tai vis tiek daro.

"Jei nežinai, kur tą urną dėsi, tai ir nedaryk to. Juk žmonės turi šeimos ir giminių kapavietes.  Galima jose užkasti urną ir ji po kiek laiko supus. Tam net nereikės jokio leidimo. Leidimai išduodami tik laidoti. Tiesą sakant, net ir mes netikriname, yra urnoje pelenai ar ne", – aiškino Z.Stankienė.

Apžiūrėjus rastos urnos vidų, matyti pelenų likučiai, tad nekyla abejonių, jog į pajūrį ji atkeliavo neatsitiktinai.

Pavardė užkoduota skaičiais

Aiškinantis, kas galėjo taip drastiškai pasielgti, sužinota, kad kietaširdžius įmanoma nustatyti.

"Kiekviena urna paženklinta specialiu įspaudu su numeriu. Pagal jį galima sužinoti konkretų asmenį, kurio palaikai buvo sudeginti", – teigė Z.Stankienė.

Tačiau paaiškėjo, jog ne visos urnos turi neišdildomą antspaudą.

"Teko kremuoti tėvelį Rygoje. Iš tiesų ant urnos buvo įspaustas numeris. Panašu, kad jame užkoduota informacija apie mirusįjį", – patirtimi dalijosi viena dienraščio skaitytoja.

Tačiau atidžiai apžiūrėjus radinį, jokių įspaudų nerasta. Kadangi ant urnos liko klijų, spėjama, kad toks įrašas galėjo būti ant priklijuoto popieriaus lapo.

"Vadinasi, kai kas pasistengė, kad niekas nesusektų. Atmetus moralinį aspektą, peršasi išvada, kad žmonės gerai žinojo, ką daro. Nors man nesuprantama, kaip galėjo pakilti ranka į konteinerį mesti urną", – pastebėjo Z.Stankienė.

Kretinga laukia hinduistų

Tokio amoralaus žingsnio klaipėdiečiai galėjo griebtis ir dėl merkantiliškų priežasčių.

Uostamiestyje vis dar nėra specialios vietos pelenams barstyti.

Jei velionis giminėms buvo prisakęs palaikų pelenus išbarstyti vėjyje, tikėtina, žmonės rinkosi nuošalią vietą pajūryje.

Artimiausia pelenų barstymo vieta Klaipėdos apskrityje yra Kretingos kapinėse. Bet uostamiesčio gyventojai kažin ar pageidautų amžinojo poilsio atgulti Kretingoje.

Beje, ir kretingiškiai svetimųjų nepriimtų, kapinės skirtos tik saviems.

Kretingos miesto kapinių priežiūros skyriaus vyresnysis kapinių prižiūrėtojas Jonas Drungilas tikino, jog pelenų barstymo laukas atsirado steigiant naujas kapines, kurių Kretingai verkiant reikėjo.

"Naujoms kapinėms privalu turėti tokią vietą. Tad ir mes pažymėjome tokį lauką", – tikino kapinių prižiūrėtojas.

Paradoksalu, tačiau Kretingoje kol kas nė viena šeima nepasinaudojo tokia pelenų išbarstymo galimybe, o žmonės ir toliau veržiasi į pajūrį slaptų apeigų.

"Be abejo, niekas į mus nesikreipė. Laukas stovi tuščias. Mes esame krikščioniška šalis. Tokios laidojimo tradicijos gal Rytų žmonėms labiau priimtinos. Gal hinduistams ar budistams? Bažnyčia sako aiškiai – palaikai turi būti gerbiami. Tai reiškia, net namuose jų nevertėtų laikyti. Arba juos atiduodame žemei, arba dedame į tam skirtą vietą – kolumbariumą. Pelenų barstymas yra nepagarba Dievo kūriniui", – aiškino J.Drungilas.

Kainos šokiruoja

Tačiau ne tik pelenų barstymo vietų trūkumas kelia diskusijas.

"Tokių urnų ateityje rasime ir daugiau. Viską lemia  kolumbariumų kainos. Žmonės varganai gyvena, o, kiek girdėjau, uostamiestyje vieta kolumbariume ypač brangiai kainuoja. Kretingoje tiek kapavietė, tiek vieta kolumbariume rajono gyventojams yra išduodama nemokamai", – nuomonę išsakė J.Drungilas.

Viena vieta Lėbartuose esančiame kolumbariume mirusiojo artimiesiems gali atsieti apie tūkstantį eurų ar net daugiau.

Joniškės kapinėse įrengto privataus kolumbariumo nišos kaina – 2,2 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuota ir kremavimo paslauga.

Vaidenasi žmonos vėlė

Atkakliems katalikams neseniai ir patys kolumbariumai buvo naujiena.

Vienas kretingiškis, palaidojęs žmoną pagal jos valią, dabar skundžiasi, jog jos vėlė neduoda jam ramybės.

"Velionė buvo kremuota, o pelenai įkelti į kolumbariumo nišą. Jos laidotuvės vyko pagal katalikiškas apeigas, buvo kunigas. Tačiau štai žmogus atėjo po kelių savaičių ir pareiškė, kad žmonos vėlė neduoda ramybės", – pasakojo J.Drungilas.

Vyras prašo leidimo išimti žmonos pelenus iš kolumbariumo ir palaidoti kapinėse.

Kretingos kapinių prižiūrėtojo nuomone, pelenų perlaidojimas būtų geresnis žingsnis nei išbarstymas nežinia kur.

"Jei žmogus netikintis, gal jam ir tas pats. Visokie menininkai svaičioja: išbarstykite mano pelenus pavėjui. Jei žmogus tiki Dievą, jis niekada taip nesielgs. Jei barsto pelenus bet kur, nereikia stebėtis, kad urnas mėto kaip atliekas. Pjauname tai, ką sėjome. Netikinčiųjų karta atėjo. Bažnyčia draudžia taip elgtis", – nuomonę išdėstė J.Drungilas.

Pelenai – tarp dešrų

Kėdainių krematoriumo vadovas Vytenis Labanauskas tarstelėjo, jog lietuviai gal ir per jautriai reaguoja į situacijas, susijusias artimųjų laidojimu ir kapinėmis.

"Tai, ką rado žmogus, tėra indas. Jei urna be pelenų, tai tik metalo laužui tinkama atlieka. Jei viduje būtų keraminis žetonas, būtų galima nustatyti, kokio žmogaus palaikai buvo sudeginti. Šis žetonas pagamintas iš specialios medžiagos, jis išlieka daugiau nei šimtą metų. Beje, ir pati urna, nors ji yra metalinė, taip pat sunyksta", – aiškino V.Labanauskas.

Be metalinių urnų, gamintojai siūlo specialias, ekologiškas urnas, kurios suyra daug greičiau. Jos gaminamos iš presuoto lignino.

Kad kai kurie žmonės išmeta urnas, kaip nutiko pajūrio miške, V.Labanauskas įžvelgia ir valstybinių institucijų kaltę.

"Lietuvoje nėra mirusiųjų palaikų apskaitos. Niekas neseka ir nesidomi, kur tie palaikai išvažiuoja kremacijai. Niekas neturi tikslių duomenų, kur tie kūnai yra laidojami. Tai yra teisinė problema. Visose šalyse tai išspręsta. Žmogus, nuo pat gimimo gavęs gimimo liudijimą, turi faktinę registraciją, o palaikai laidojami nežinia kur", – situaciją komentavo V.Labanauskas.

Po kremacijos lietuviai artimųjų palaikus net vežasi su savimi į užsienį, urnas paslėpę tarp lietuviškų dešrų ir asmeninių daiktų.

Pelenuose auga medis

Žmonija sugalvojo įvairių būdų, kaip pagerbti mirusiuosius ir kaip įamžinti jų atminimą.

"Urna gaminama iš celiuliozės. Ji užkasama į žemę, o urnos vietoje pasodinamas medelis. Augalas pažymimas, kokio mirusiojo žmogaus garbei jis auga. Tokie medžiai ar augalai sodinami parkuose", – pasakojo V.Labanauskas.

Užsienyje mini kolumbariumai statomi šeimų kapavietėse.

"Statomas vienas paminklinis akmuo, į kurio vidų gali būti įleidžiamos 5–6 kapsulės. Taip taupoma vieta ir lėšos", – tikino V.Labanauskas.

Pelenų žiupsnis – papuošale

Užsienyje gyvuoja mada net artimųjų pelenų žiupsnį nešioti su savimi. Dalis pelenų gali tapti auskarų ar kitų papuošalų dalimi.

"Žmonės į vieną iš deimanto kraštinių net artimojo profilį paprašo įšlilfuoti. Populiaru piršto atspaudą panaudoti gaminant pakabučius ar auskarus. O štai Čekijoje pelenų žiupsnelis panaudojamas krištolo aksesuaro gamyboje. Stiklo figūroje gali atsirasti pelenų debesėlis ar pranykstanti spiralė", – pasakojo V.Labanauskas.

Gyvūnų kremacija – tabu?

Kadangi urna šiukšlių konteineryje rasta Šaipių kaimo prieigose, kur įsikūrę pasieniečių kinologai, vietiniai ėmė įtarinėti, ar tik kas nors nebus kremavęs ištikimo tarnybinio šuns.

Kalbinti kinologai tik nuoširdžiai juokėsi dėl tokios versijos ir tikino, kad vienintelis tarnybinis šuo, kuris buvo kremuotas, yra belgų aviganis Ramzis.

Šuo išgarsėjo po to, kai jį nušovė Arvydas Komskis, tuomečio Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis.

"Kiek žinau, Ramzio palaikai labai pagarbiai saugomi. Tai buvo vienintelis šuo, kuris buvo oficialiai kremuotas mūsų krematoriume. Lietuviai yra jautrūs ir jiems gali nepatikti tas faktas, kad jų artimasis bus kremuotas po gyvūno kremacijos", – patikino V.Labanauskas.

Vyras tikino girdėjęs, jog užsienyje tai yra įmanoma, tačiau galima surasti vietų, kur gyvūnas gali būti nelegaliai kremuotas ir mūsų šalyje.

Paklaustas, kur aplinkosaugininkams dėti pelenų urną, V.Labanauskas pažymėjo, jog urna – tik konteineris.

Yra dalykų, kuriems reikėtų kur kas didesnio jautrumo.

"Yra dalykų, kuriems reikėtų kur kas didesnio jautrumo. Žmonės gal ir pasielgė neteisėtai, bet pati mūsų valstybė daugeliu atvejų elgiasi neteisėtai piliečių atžvilgiu, o mes visi tylime", – nuomonę išsakė V.Labanauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai paskaičiavo, jog už viešosios tvarkos pažeidimą pelenų barstytojams grėstų įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 60 eurų.

Nusižengus dar kartą grėstų nuo 60 iki 140 eurų bauda.