Specialistai šiurpsta – gripą, anginą ar net vėžį lengvatikius prekeiviai skatino gydytis geriant vandenilio peroksidą. Tačiau medikai perspėja – toks "gydymasis" gali turėti katastrofiškų padarinių sveikatai.

Atgabeno iš užsienio

Ne pirmą kartą tarp vadinamosios sveikos gyvensenos šalininkų kyla noras ligas įveikti geriant įvairius skysčius – šlapimą, žibalą arba actą. Šį kartą gudragalviai prekybininkai atrado dar vieną panacėją, esą galinčią išgelbėti nuo visų ligų, – maistinį vandenilio peroksidą.

Žinia, kad Plungėje ir Telšiuose įsikūrusiose parduotuvėlėse pirkėjams buvo siūloma gydytis maistiniu vandenilio peroksidu, pasiekė Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistus.

"Vartotojams buvo siūlomi dviejų rūšių produktai – 3 ir 35 proc. vandenilio peroksido tirpalai, kurių ženklinimo etiketėse nurodyta, kad tam tikrą laiką geriant tirpalą galimas žymus sveikatos pagerėjimas. Be to, paminėtas ir vandenilio peroksido gydomasis poveikis tokioms ligoms, kaip gripas, angina, vėžiniai, grybeliniai ir kiti susirgimai" , – pasakojo Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius.

Specialistai nuvyko į Telšių ir Plungės ekologiškų produktų parduotuves "Ekonata", kurios priklauso įmonei "Ervyda".

"Mes radome penkias pakuotes su vadinamuoju maistiniu vandenilio peroksidu. Laimei, jos nebuvo atidarytos. Bent jau Plungėje, panašu, niekas nespėjo įsigyti ir išgerti peroksido", – aiškino V.Gailius.

Visos maistinio vandenilio peroksido pakuotės buvo paimtos iš prekybos.

"Jos turės būti sunaikintos. Tačiau mes dar vyniojame siūlo galą savo tyrime ir aiškinamės, kas gi įvežė į Lietuvą šį produktą", – patikino specialistas.

Medikai: gerti negalima

Tyrimą atliekantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai taip pat nustatė, kad "maistiniu" vadinamo vandenilio peroksido vartotojams siūloma įsigyti ir internetinėje parduotuvėje.

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai dvi dienas mėgino susisiekti su internete skelbiamais šio produkto pardavėjais, tačiau telefono ragelio kažkodėl niekas nekėlė.

Tyrėjai mėgina nustatyti šios informacijos skleidėjus, taip pat nedelsiant pašalinti vartotojus klaidinančią ir Reklamos įstatymo nuostatų neatitinkančią informaciją.

Specialistai aiškino, kad 6 proc. vandenilio peroksido tirpalas medicinoje naudojamas kaip stiprus oksidatorius žaizdoms, instrumentams bei prietaisams dezinfekuoti ar nedideliam kraujavimui stabdyti. Šis medikamentas gali būti naudojamas tik išoriškai.

"Geriant vandenilio peroksidą, ši medžiaga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų", – rašoma VMVT pranešime visuomenei.

Informacija apie šį atvejį perduota Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Vartotojai, įsigiję šių produktų, raginami negerti šios medžiagos tirpalų. Šiuos produktus jie gali grąžinti platintojams ir atgauti sumokėtus pinigus.

"Švelniai tariant, buvo ieškoma lengvatikių, naivių žmonių. Verslininkai yra tokie gabūs, kad sugebėtų ir orą parduoti. Mano nuomone, tai tikrų tikriausia apgavystė. Ir dar aiškinama, kad 3 proc. peroksidą reikia gerti", – piktinosi V.Gailius.

Vaistinėje – kur kas pigiau

Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai užėjo į šalia ekologiškų produktų parduotuvės esančią vaistinę.

"Vaistinėje vandenilio peroksidas kainuoja 50 euro centų. O štai ekologiškų prekių pardavėjai peroksidą pardavinėjo už 30 eurų 51 centrą, o tai yra 105 litai. Ar tai ne apiplėšimas?" – klausė V.Gailius.

Veterinarijos specialistai pastebėjo ir kitą dalyką – instrukcijoje žodis "maistinis" buvo žymimas kabutėse.

"O čia pat ant pakuotės parašyta – saugotis, kad skystis nepakliūtų ant odos ir į organizmo vidų. Tai grynas akių dūmimas, tačiau baisu tai, kad kažkam nepataisomai galėjo sugadinti sveikatą. Tyrimą mes tęsime ir išsiaiškinsime", – tikino V.Gailius.

Yra net meduje?

Maistinio vandenilio peroksido pavadinimu veikiančioje interneto svetainėje iš tiesų iki šiol aiškinama, kad vandenilio peroksidas – natūraliai gamtoje atsirandantis į vandenį panašus skystis, kuris turi daug praktinio pritaikymo būdų: dezinfektorius, kūno higienos, augalų priežiūros priemonė.

Svetainės kūrėjai aiškina, kad vandenilio peroksidas yra sudarytas iš dviejų vandenilio ir dviejų deguonies atomų. Jis atrodo kaip vanduo, bet papildoma deguonies molekulė paverčia jį vienu stipriausių žmonėms žinomų oksidatorių. Jis formuojasi natūraliai, saulei veikiant vandenį. Teigiama, kad jo yra net meduje.

Tiesa, reklamoje pažymima, kad farmacinės klasės 3 proc. vandenilio peroksidas nėra grynas ir jo negalima gerti. O štai maisto klasės vandenilio peroksidas esą yra puikus antiseptikas.

Būdamas oksidatorius, vandenilio peroksidas žudo bakterijas, virusus ir grybus. Reklamoje bandoma įtikinti, kad žmogaus organizmas gamina vandenilio peroksidą kovai prieš infekcijas. Ir net pabrėžiama, kad vandenilio peroksido turi būti, kad imuninė sistema tinkamai funkcionuotų. Esą neutrofilai organizme gamina vandenilio peroksidą ir išleidžia jį kaip pirmą gynybinę liniją prieš toksinus, parazitus, bakterijas, virusus ir grybus.

Raugėjo pūvančiu kiaušiniu

Kai kurie šį skystį kaip vaistą vartoję ligoniai pasakojo, kad labai įtikėjo preparato galiomis. Tačiau dažniausiai jau pirmąją vartojimo dieną tapdavo blogiau.

"Aprašyme parašyta, kad vandenilio peroksido poveikis organizmui iš dalies yra panašus į homeopatinių vaistų poveikį. Pradėjus vartoti ligos ar negalavimo simptomai gali paaštrėti", – pasakojo klaipėdietė, kurios giminaičiai naudojo šį preparatą.

Mergina prisiminė, jog šį peroksidą gėręs jos dėdė skundėsi, kad vadinamojo gydymo metu jis nuolat atsirūgdavo supuvusių kiaušinių kvapu.

"Ir teta gėrė, ir dėdė, dar ir man siūlė. Esą labai odai padeda. Bet aš nesusigundžiau. Dėdė sakė, kad visą dieną kapinių kvapu raugėjo", – pasakojo klaipėdietė.

Šio pseudovaisto aprašyme teigiama, kad užtiškus peroksidui ant odos lieka balta dėmė. Tą vietą patariama nedelsiant plauti dideliu kiekiu vandens. Šio skysčio propaguotojai pateikia neįtikėtiną versiją – ant odos esą tik įstrigęs deguonis, ir paprastai viskas normalizuojasi.

Vadinamąjį maistinį vandenilio peroksidą reikia gerti tik skiestą. Siūloma po 2–3 lašus lašinti į 150 ml vandens. Tačiau dozė vis didinama iki 25 lašų. Vartoti patariama tris kartus per dieną.

"Neskiesto vandenilio peroksido naudojimas gali būti ypač pavojingas, nes išjudinti toksinai gali "nusėsti" kitose organizmo vietose, kas gali būti pavojinga", – rašoma reklaminėje medžiagoje (kalba netaisyta).

Geria net ir žibalą

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyresnysis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Arnomedas Galdikas tikino, kad dažnokai Lietuvą užplūsta rekomendacijų banga gydytis įvairiausiais neįprastais preparatais.

"Tokios panacėjos dažniausiai ateina iš Rusijos. Man teko domėtis, iš kur tokios idėjos kyla. Kiek pamenu, populiarinamos įvairios brošiūros ir knygos, kurių autoriai kilę iš Rusijos. Man juoką kelia šie gydymosi metodai. Nors reikia pasakyti, kad vandenilio peroksidas yra nenuodingas daiktas, bet kažin ar juo išsigydysite visas ligas", – šypsojosi medikas.

Dažniausiai vartojamas iki 10 proc. koncentracijos tirpalas. 3 proc. stiprumo vandenilio peroksidas, pasak gydytojo, yra pavojingas vaikams.

"35 proc. koncentracija yra jau didelė. Iki 30 proc. stiprumo tirpalas naudojamas dezinfekcijai. O pramonėje gali būti naudojamas iki 90 proc. Toks peroksidas gali nudeginti, jis yra skirtas paviršiniai dezinfekcijai. Man sunku ką nors pasakyti tiems, kurie geria vandenilio peroksidą. Žmonės dabar daug ką geria – rupūžių antpilus, actą, sodą, žibalą. Kiti geria tirpiklius ir langų valiklius", – stebėjosi gydytojas.

Jei brangu – padės?

A.Galdikas aiškino, kad pirmiausia pacientai turi žiūrėti, kas parašyta vaisto anotacijoje, ir ieškoti mokslinių tyrimų duomenų.

"Vaistinėse vandenilio peroksidas vartojimui į vidų negali būti pardavinėjamas. O žmonės patys susigalvoja, ką gerti. Nes jiems atrodo, kad tai padeda. Gal suveikia placebo efektas. Dažniau patikima neaiškiais liaudies medicinos universitetais nei rimtais tyrimais", – pastebėjo gydytojas.

Tačiau A.Galdikas akcentavo, kad dažniausiai tokie asmenys geria daugybę papildų, naudoja tiek vaistažoles, tiek kitus preparatus, todėl pasireiškus ligos palengvėjimui sunku nuspėti, kas iš tiesų padėjo.

Medikai prisipažįsta, kad susiduria su įvairiausiais pacientais, mėginusiais ragauti neįtikėtinų skysčių.

"Apie šlapimo gėrimą parašyta ne viena knyga. Kažkas gėrė net aviacinį žibalą. Buvo toks pas mus papuolęs, kuris prisigėrė baliklio. Tiesa, ne sveikatinimui, o norėjo nusižudyti. Na, tik per savo praktiką negirdėjau, kad kas nors išmatas būtų vartojęs kaip vaistą", – pasakojo gydytojas.

A.Galdikas reziumavo, kad dažniausiai tokių priemonių griebiasi itin sunkūs ligoniai.

"Jei žmogus sunkiai serga, jis griebiasi bet ko. Tai lemia psichologiniai dalykai. O kad tuo naudojasi tie, kurie vaikosi lengvų pinigų, kita tema. Kodėl žmogus neperka centus kainuojančio peroksido vaistinėje? Gi nepadės. Reikia pirkti labai brangiai, tada esą padės", – aiškino gydytojas.