Planas – naikinti parkus

Atims miškus?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser tikino, kad nerijoje su nerimu lūkuriuojama ne tik konkretesnių faktų apie gresiančią pertvarką, bet ir vadovybės apsisprendimo dėl miškų likimo.

Pasigirdo siūlymų Kuršių nerijos miškų tvarkymą perduoti kuriai nors urėdijai. Tokį siūlymą esą yra išsakęs generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis.

"Tokie siūlymai pasigirdo po šių metų pavasarį kilusio gaisro. Tačiau man būtų labai gaila, jei būtų nuspręsta perduoti mūsų miškus urėdijai, nes tai yra 70 proc. Neringos teritorijos. Čia pilna "Natura 2000" priskirtų buveinių. Nemanau, kad būtų racionalu atiduoti visą šią teritoriją įmonei, kurios pagrindinis tikslas yra ekonominė nauda ir pelnas. Tai mums labai sunku suvokti. Nes urėdija turi kirsti miškus ir skaičiuoti pinigus", – kalbėjo A.Feser.

Vadovė tikino, kad jos ausų dar nepasiekė konkretesni sprendimai dėl parko direkcijos likimo.

Neringoje šiuo metu dirba 53 parko direkcijos darbuotojai, net 27 iš jų dirba miškininkystės srityje.

"Aš nežinau, ar teks atleisti žmones. O jei reikės, tai kiek? Man net baisu pagalvoti. O kaip reikės organizuoti darbą, jei atsiras trečias teritorijos valdytojas – be savivaldybės, direkcijos, bus dar ir urėdija. Kaip reikės kontaktuoti?" – baisėjosi A.Feser.

Neteks projektų lėšų

Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius žemaitiškai ramiai žvelgia į gresiančias permainas.

"Man nėra baisu. Visaip valstybėje gali būti tvarkomasi. Na, liks 8 direkcijos, nieko baisaus. Tačiau yra vienas niuansas: parkų direkcijos vis dažniau dalyvauja visokiausiuose europiniuose projektuose ir taip gali sukurti kai ką savo parkuose. Jei direkcijos neturės juridinio asmens statuso, šie pinigai neis į nevyriausybines organizacijas, kurios gali dalyvauti tokių projektų kūrime", – pastebėjo D.Nicius.

Tai reiškia, kad parkų direkcijų darbuotojai gali netekti galimybės rasti papildomų finansavimo šaltinių įvairiems projektams.

Komentaras

Algimantas Salamakinas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Šią jų pertvarką reikėtų pradėti nuo kito galo. Pirmiausia reikėtų pakeisti įstatymus, tik tuomet kurti reorganizacijas. Kalba čia apie 7 įstatymų keitimą. Negalima Seimo statyti prieš faktą. Tokioms pertvarkoms yra numatyta tvarka – pirmiausia kreipiamasi į Seimą, Aplinkos apsaugos komitetą, siūlomi įstatymų pakeitimai. Tik po to, kai gaunami pritarimai, einama su siūlymu balsuoti į Seimą. Jau taip tai nebus, kad pirmiausia reorganizuos kažką, o po to keis įstatymus. Nereikia kitų nervinti ir patiems nervintis. Pristabdysime šį reikalą.

Skaičiai ir faktai

VSTT dirba 45 žmonės.

34 VSTT pavaldžiose įstaigose – 442 darbuotojai.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke – 53 darbuotojai, 27
iš jų dirba miškininkystės srityje.

Nemuno deltos regioniniame parke – 7 darbuotojai.

Pajūrio regioniniame parke – 6 darbuotojai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

samana

samana portretas
o ju apskritai nereikejo ikurti--tiek didziausiu patalpu,masinu,klerku islaikymui istaskyta pinigu....

Kaip "dave",

Kaip "dave",  portretas
taip ir "atims",miskinikai sodino,rupinsi misku prieziura visais laikais. Tik dabar geografai pasidare nepamainomi specialistai. Prikure kontoru niekam nereikalingu. Draust ir degint-tik tam jie yra,

Vyts

Vyts portretas
Palaikau L. Jonauską, reikėtų jungti parkus, nes vis bus mažiau veltėdžių, kurie tik parašiukus deda ir...Ponia iš Tanybos nepaminėjo direktorių atlyginimus, kai rekia gintis, tai pasitelkiame palyginimui paprastus darbutojus, nors iš jų dauguma puikūs specialistai. Ponas Nicius savo vietoje, pagarba tokiam vadovui.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių