Lietuvos automobilių kelių direkcijoje pradėta diskutuoti apie magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja paskutinio nerekonstruoto ruožo tarp Normantų sankryžos ir Nemirsetos atnaujinimą. Numatoma, kad šie darbai galėtų prasidėti po 2020 metų.

Planuoja tiesti naują juostą

Diskusija Lietuvos automobilių kelių direkcijoje dėl minėto kelio ruožo, kurio ilgis 7,5 kilometro, atnaujinimo vyko rugpjūčio pradžioje.

Pasak įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus Petro Kaučiko, buvo aptarti įvairūs galimi rekonstrukcijos variantai.

Prieita prie nuomonės, kad dabartinis senasis kelias, einantis Palangos link, turėtų tapti jungiamuoju keliu, o plačioje skiriamojoje juostoje būtų pastatyta nauja dešinė juosta.

Šiame kelio ruože turėtų atsirasti dviejų lygių sankryžos Karklės ir Nemirsetos sankryžose.

P.Kaučikas tvirtino, kad vietiniai gyventojai jungiamuoju keliu per šias sankryžas patektų į norimas kryptis.

„Pajūrio pusėje besivystančių gyvenamųjų vietovių gyventojai į magistralinį kelią turės pakliūti per jungiamuosius kelius, kurių maršrutai praeitų valstybiniais rajoniniais ir besiformuojančiais vietiniais keliais. Tai liečia Kalotės, Zeigių, Kunkių ir kitų būsimų gyvenviečių gyventojus“, – pasakojo direktorius.

Spręs susisiekimo klausimą

P.Kaučiko teigimu, po rekonstrukcijos reikės spręsti minėtų vietovių susisiekimo viešuoju transportu klausimą. Ieškant išeičių, vėl tikimasi geranoriško Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių bendradarbiavimo.

„Magistralinis kelias nėra skirtas vaikščioti žmonėms. Tad ir autobusų stotelių jame neturėtų būti“, – tvirtino direktorius.

P.Kaučikas prisiminė, kad panašių rūpesčių kilo, kai buvo rekonstruotas 12 kilometrų ruožas nuo Jakų iki Normantų sankryžos. Čia taip pat buvo kilę didelių diskusijų dėl magistralinio kelio paskirties ir Klaipėdos priemiestinės zonos gyventojų susisiekimo su miestu.

Kelininkai tada taip pat laikėsi pozicijos, kad magistraliniame kelyje neturi būti autobusų stotelių. Šie turi atvažiuoti į gyvenvietes ir paimti keleivius.

„Prie šios problemos sprendimo labai geranoriškai prisidėjo Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Klaipėdos miesto autobusų maršrutai buvo pratęsti į priemiestinę zoną. Taip buvo išspręsta gyventojų susisiekimo su miestu problema. Šis procesas turėtų vystytis ir toliau, nes dar yra vietų, kur autobusai neatvažiuoja iki keleivių“, – teigė direktorius.

Pradėjo dar tarybiniais laikais

P.Kaučikas pasakojo, kad magistralinis kelias A13 – Klaipėda-Liepoja buvo pradėtas rekonstruoti dar tarybiniais laikais.

Pirmiausia buvo nutiestas naujas ruožas tarp nuvažiavimo į Nemirsetą ir Vydmantus. Atsirado nauja Vydmantų sankryža. Tarp Normantų sankryžos ir nuvažiavimo į Nemirsetą buvo paklota nauja kairioji šio ruožo eismo juosta.

Pasak P.Kaučiko, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir įstojus į ES, pajūryje eismo intensyvumas pradėjo augti dideliais tempais.

„Tai susiję su Klaipėdos uosto plėtra ir didėjančiu kurortų populiarumu. Iškilo būtinybė rekonstruoti Jakų sankryžą ir į ją įsijungiančius kelius. Siekta, kad susisiekimas su pajūriu būtų patogesnis, greitesnis“, – pasakojo direktorius.

Taip, anot P.Kaučiko, prasidėjo senojo kelio Klaipėda-Liepoja pertvarkymas. Pirmiausia atnaujintas keturių kilometrų ruožas tarp Jakų ir vadinamosios Technikumo sankryžos.

Toliau buvo remontuojamas aštuonių kilometrų ruožas iki Normantų sankryžos.

Kelionė taptų greitesnė

Po rekonstrukcijos magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja ruožas tarp Normantų sankryžos ir Nemirsetos taptų jau atnaujintų ruožų lygio. Jam būtų taikomi aukšti eismo saugumo reikalavimai.

P.Kaučikas pasakojo, kad ateityje magistraliniam keliui nuo Jakų sankryžos iki Palangos turėtų būti suteiktas greitkelio statusas. Vairuotojai šiuo keliu galėtų važiuoti greičiau nei dabar. Greitkeliuose vasaros sezono metu leidžiama važiuoti iki 110, žiemos – 100 kilometrų per valandą greičiu.

„Dabar šis kelias yra eilinis. Juo galima važiuoti iki 90 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau tam tikruose šio kelio ruožuose greitis yra apribotas iki 70 kilometrų per valandą. Tokių saugumo priemonių imtis būtina, nes sankryžos yra vieno lygio, bet kada į kelią gali išbėgti pėstieji. Atnaujinus šią kelio dalį, susisiekimas taptų greitesnis ir saugesnis“, – aiškino vadovas.

Po Lietuvos automobilių direkcijos vykusios diskusijos projektuotojams buvo iškeltas uždavinys visas išsakytas vizijas sudėlioti į projektinius pasiūlymus ir pateikti konkretesniam svarstymui.

Kada planai taps realybe, priklausys nuo keliams skirto finansavimo. Tačiau, anot P.Kaučiko, įvertinant visas žemių nusavinimo, projektavimo ir derinimo procedūras, tai galėtų įvykti po 2020 metų.