Vietoje odos – sintetika
Klaipėdietė Jurgita pasidalijo savo istorija, norėdama perspėti kitus dėl internete slypinčių apgaulių.
Jos pinigai nukeliavo į Pakistano Islamo Respubliką, o drabužių pardavėjas per naktį panaikino tinklalapį ir paskyras socialiniuose tinkluose.
„Tris savaites stebėjau vieno labai gražaus dirbtinės odos švarkelio reklamą feisbuke ir instagrame. Reklamoje sukosi žodžiai „išpardavimas“, „paskutinės dienos“, „paskutiniai dydžiai“. Esą užsidaro parduotuvė Vilniuje „Elena shop“, – pasakojo pirkėja.
Pirkėja pamanė, kad striukė, kuri buvo reklamuojama, puikiai tiks pavasariui, o apie natūralios odos drabužį ji senokai svajojo.
„Galvojau – imu, pavasariui bus kaip tik. Apmokėjimas per Swedbank, sąskaita – Portugalijoje. O tai yra Europa, vadinasi, ramu. Praėjo du mėnesiai, gaunu siuntą iš Pakistano. Iš sintetikos fabriko. Prekė neatitiko jokių lūkesčių – nei vaizdo, nei dydžio, nei kokybės, nei sveiko proto. Lyg iš šiukšlių konteinerio“, – piktinosi pirkėja.
Dingo kaip į vandenį
Pirkiniu nusivylusi moteris mėgino susisiekti su elektroninės parduotuvės atstovais elektroniniu paštu.
„Laiškas grįžo. Feisbuko paskyra dingo. Parduotuvė išgaravo. Ir net vartotojų teisės čia nepadėtų – elektroninės parduotuvės nebėra“, – apmaudo neslėpė pirkėja.
Tačiau Jurgita nusprendė pasidomėti, ką tokiu atveju pataria daryti dirbtinis intelektas.
„Dirbtinis intelektas vietoje moralų pasiūlė praktišką kelią – kreiptis į banką, veikiantį Lietuvoje. Tad siunčiau pretenziją, pridėjau ekrano nuotraukas, prašiau pinigų grąžinimo. Pretenziją bankas priėmė. 50 eurų – ne pasaulio pabaiga, bet principo reikalas. O pamoka aiški – negalima pasikliauti elektroninėmis parduotuvėmis, kurios užsidaro paskutinę dieną ir rodo nuolaidas iki 70 proc. Taip taip, mielos tetos. Jei kam pravers ši mano patirtis – džiugu“, – tikino klaipėdietė.
Moteris juokavo, kad dirbtinio intelekto pagalba sužinojo, kas yra banko operacijos atšaukimas (angl. chargeback).
„Tai operacijos atšaukimas, inicijuotas mokėjimo kortelės savininko (pirkėjo) per savo banką, o ne per prekybininką. Tai pirkėjo apsaugos priemonė, leidžianti susigrąžinti pinigus, sumokėtus už prekes ar paslaugas, kai kyla problemų“, – sakė Jurgita.
Pirkėjas gali inicijuoti operacijos atšaukimą, kai kortelė buvo panaudota be savininko leidimo (pvz., pavogus kortelės duomenis).
Taip pat, jei pirkėjas sumokėjo, bet negavo užsakytų prekių ar paslaugų. Tai įmanoma net ir tada, kai gautos prekės ženkliai skiriasi nuo aprašymo ar yra sugadintos ar nekokybiškos.
Bankas nenuvylė
Rašte bankui klaipėdietė prašė inicijuoti mokėjimo ginčo procedūrą dėl 54,95 euro.
„Pardavėjas pateikė klaidinančią informaciją, prekė atvyko, bet neatitinka aprašymo ir yra nekokybiška. Gavau siuntinį iš Pakistano, nors parduotuvė prisistatė dirbanti Lietuvoje, Europos Sąjungoje. Pardavėjo oficialus elektroninis paštas neveikia, socialiniai tinklai – ištrinti, susisiekti neįmanoma. Tai rodo nesąžiningą komercinę veiklą. Prašau atlikti „chargeback“ dėl prekės neatitikimo ir pardavėjo neveiklos“, – į banką kreipėsi pirkėja.
Už striukę Jurgita sumokėjo dar praėjusį rudenį, prieš kelis mėnesius.
Bankas pretenziją priėmė, nors ir ilgokai nagrinėjo, tačiau pinigus grąžino praėjusią savaitę.
„Negalėjau patikėti. Pavyko. Nenuvylė manęs mano bankas“, – šypsojosi moteris.
Kuria naujas paskyras?
Be klaipėdietės, į tų pačių sukčių pinkles, kaip jau galima įtarti, pateko ir daugiau žmonių.
„Facebook“ grupėje „Aferistai. Sukčiai. Apgavikai“ kita moteris taip pat perspėjo pirkėjus nepirkti jokių prekių iš tinklalapio „Elena Vilnius“.
Internete skelbiama, kad identiškomis nuotraukomis reklamuojasi jau ir naujas tinklalapis Lietuvoje.
„Vietoje pardavėjo „Elena Vilnius“ tą pačią informaciją mačiau „Saulė Vilnius“ pavadintame tinklalapyje ir socialinių tinklų paskyrose. Tačiau ir ši paskyra jau yra panaikinta. Vietoje „Saulė Vilnius“ paskyros dabar atsirado „Sofija Vilnius“. Nuotraukos, spėju, kurtos dirbtinio intelekto“, – pasakojo viena pirkėja, stebėjusi šį pardavėją internete.
„Facebook“ paskyroje „Sofija Vilnius“ taip pat skelbiama drabužių prekybos reklama.
„Sofija Vilnius – moteriškos elegancijos namai. Klasikiniai siluetai, kokybiški audiniai ir kapsulinės spintos deriniai kasdienai bei progoms. Konsultuojame ir laukiame mūsų parduotuvėje Vilniuje“, – rašoma reklamoje.
Tačiau klausimų kyla dėl paskyroje nurodytos itin skurdžios informacijos – pateikiamas tik tinklalapio adresas ir elektroninis paštas.
Parduotuvės fizinio adreso nėra, telefono numerio nėra, nepateikiami jokie kiti rekvizitai.
Ruošėsi pirkimo vajui?
Skaitmeninės rinkodaros specialistas Jonas Dirginčius paaiškino, kokius žingsnius turėjo atlikti Jurgita, prieš imdamasi banko pervedimo už pirkinį.
„Reikėtų tikrinti, kada domenas, tai yra unikalus svetainės adresas, buvo sukurtas. Šios konkrečios svetainės, iš kurios buvo pirkta striukė, domenas sukurtas specialiai kalėdiniam periodui, prieš pusantro mėnesio iki prasidedant pirkimo vajui“, – pastebėjo skaitmeninės rinkodaros specialistas J. Dirginčius.
Iš tiesų tinklalapio „Elena Vilnius“ kūrėjai jį registravo 2025 m. spalį.
Analogiškas tinklalapis su socialinių tinklų paskyromis „Sofija Vilnius“ buvo įkurtas 2025 m. rugpjūčio 27 d.
„Domeno registracija kainuoja šešis eurus. Gali iš karto kurti identiškus. Kontaktuose buvo nurodomas elektroninis paštas, reikia pasitikrinti, kada jis registruotas ir kur registruotas. Paaiškėjo, kad „Elena Vilnius“ registruotas Prancūzijoje, Lilio mieste. Įsijungi „Google maps“ ir matai, kad viskas registruota kažkokioje griuvenoje“, – pasitikrinimo žingsnius vardijo specialistas.
J. Dirginčius atkreipė dėmesį, kad reikia būtinai patikrinti, kokiu adresu įkuriamas domenas.
„Kipre galima užregistruoti konkrečiu adresu, kur plotas nuomojamas kvadratiniais centimetrais. Yra būdų pasitikrinti“, – pasakojo J. Dirginčius.
Yra būdų pasitikrinti.
Nuotrauka – informacijos šaltinis
J. Dirginčius pastebėjo, kad įmones, kurių akcininkai yra iš Lietuvos, paprasta atsekti, bet užsienio įmonių paieška – vis sudėtingesnė.
„Tokio tipo prekybininkai dažniausiai nenurodo jokios informacijos apie komandą. „Elena Vilnius“ paskyroje nebuvo nurodyta jokių rekvizitų. Lietuvos įstatymai įpareigoja svetainės kūrėjus nurodyti rekvizitus. O čia nieko nebuvo nurodyta. Jau iš karto turi būti aišku, kad įstatymai pažeidinėjami“, – pastebėjo vyras.
Specialistas atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą, į ką derėtų atkreipti dėmesį pirkėjui.
„Jei tai fiktyvus tinklalapis, nuorodoje „Sekti užsakymą“ galima suvesti atsitiktinius skaičius, ir iš karto pasirodys užrašas „Mes su jumis netrukus susisieksime“. Jau tai yra įspėjimas, kad tinklalapyje užklausos forma yra, bet ji nėra funkcionali“, – pasakojo J. Dirginčius.
Jis mėgstantiems pirkti internetu net siūlė pasitikrinti prekės nuotraukos autorystę.
„Yra funkcija patikrinti, kur nuotrauka buvo panaudota. Jei tai sukčiai, 99 proc. atvejų prekių nuotraukos bus paimtos iš kitų tinklalapių“, – dar vieną informacijos tikrinimo žingsnį priminė J. Dirginčius.
Atakuoja pareiškimais
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis pripažino, kad šiuo metu itin daug sulaukiama pareiškimų iš nukentėjusiųjų, socialiniuose tinkluose pirkusių prekes ar paslaugas.
„Aš turiu tik vieną patarimą – prieš perkant iš socialiniuose tinkluose daiktus pardavinėjančių asmenų ar įmonių pagalvoti, ar tas daiktas yra būtinas? Ar čia mirties reikalas? Ar be to daikto, gal net dėvėto, neįmanoma išgyventi? Manyčiau, viską galima įsigyti žinomose parduotuvėse“, – pastebėjo R. Stasiulis.
Nuo šių metų sausio 1-osios euro zonoje įsigaliojo mokėjimų sistemos pokyčiai – mokėjimo paslaugas teikiančios finansų įstaigos privalo patikrinti, ar pervedamos lėšos pasieks tikrąjį gavėją.
Kiekvieną kartą, kai asmuo norės atlikti pavedimą, mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos tikrins, ar nurodytas gavėjo vardas, pavardė, ar įmonės pavadinimas sutampa su žmogaus ar įmonės, kuriai priklauso nurodytas sąskaitos numeris, duomenimis.
Ši tvarka padės kovoti su sukčiavimo atvejais, taip pat padės išvengti klaidų, kai netyčia įrašomas neteisingas, kitam paslaugų teikėjui priklausantis sąskaitos IBAN numeris.
Naujausi komentarai