Įsiamžino feisbukui prie jūros
Pastaroji O.Vėbrienės kelionė į pajūrį tikrai įsimins ilgam. Departamento direktorė ją įamžino ir socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, nufilmuotą ant Smiltynės molo.
„Kovo 22-ąją minime Baltijos jūros aplinkos apsaugos ir Pasaulinę vandenų dieną. Saugokime jūrą kartu. Ir ne tik Baltijos jūros aplinkos apsaugos dieną!“ – tokiu anonsu pristatomas O.Vėbrienės sveikinimas.
Žurnalistų dėmesio O.Vėbrienė sulaukė po to, kai patiems aplinkosaugininkams kilo klausimų – ką reikšmingo nuveikė įstaigos vadovė prie jūros ir kiek šalies biudžetui kainavo valdininkės komandiruotė į pajūrį?
Nejaugi karantino metu per visą šalį skubėta vien dėl vaizdo žinutės feisbukui?
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) tinklalapyje skelbiama, kad departamento direktorė kovo 22-ąją, pirmadienį, vizito Klaipėdoje metu susitiko su uostamiesčio aplinkosaugininkais.
Tačiau dienraščio kalbinti ilgamečiai aplinkos apsaugos sistemos darbuotojai tikino, kad direktorės akyse nematė. O klausimų įstaigos vadovei jie turėtų.
Alga: O.Vėbrienės gaunamas atlygis – nuostabą kelianti paslaptis. Direktorė nurodė nepageidaujanti, kad kas nors žinotų, kokią algą gauna ir kokie priedai jai mokami iš valstybės biudžeto. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
„Nuo balandžio 1-osios įvedama suminė darbo laiko apskaita. Mums neramu. Teks dirbti naktimis ir savaitgaliais, o ar nenukentėsime finansiškai? Tikėjomės, kad direktorė Klaipėdoje paaiškins savo komandai, kaip viskas vyks, bet su eiliniais aplinkosaugininkais, matyt, valdžia neturi noro bendrauti“, – nuomonę išsakė uostamiesčio pareigūnai, nepanorę viešinti pavardžių.
Iš pateikto pranešimo spaudai galima spėti, kad susitikta buvo tik su laikinai Klaipėdos aplinkosaugininkams vadovaujančia darbuotoja.
Tačiau savo asmeninėje feisbuko paskyroje O.Vėbrienė paskelbė žinutę su nuotraukomis iš Klaipėdos rajone esančios privačios teritorijos. Čia įstaigos vadovė nufotografuota šalia kelių gyventojų, besiskundžiančių vienos įmonės veikla.
O.Vėbrienė socialinio tinklo paskyroje išdėstė, kad aplinkosaugininkai įmonei yra surašę privalomuosius nurodymus.
„Gyvas skaudus pavyzdys: mūsų privalomasis nurodymas, duotas 2020 m. lapkričio 25 d., – iki 2020 m. gruodžio 23 d. pašalinti apie 1 500 tonų pelenų ir šlako iš veiklavietės, esančios šalia gyvenamųjų namų kvartalo. Šiandien, 2021 m. kovo 22 d., kalnai stūkso. Teisminiai ginčai vyksta, laikas eina, o šalia gyvenantys žmonės kenčia“, – feisbuke rašė O.Vėbrienė.
Susitikime – teista veikėja
Dėl kokios priežasties valstybinės įstaigos vadovei reikėjo važiuoti per visą Lietuvą? Ar tam, kad padūsautų prie svetimos tvoros, jog verslininkai nevykdo nurodymų, ar kad galbūt pasireklamuotų feisbuke?
Dėl O.Vėbrienės aktyvumo socialiniuose tinkluose klausimų turi ir Lietuvos aplinkos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.
„Norint tiek žinučių per dieną paskelbti privačioje paskyroje, reikia pusės darbo dienos. Man tai – sunkiai suvokiama. O štai kodėl direktorė neskelbia oficialių savo darbotvarkių, atskiras klausimas. Paskutinis įrašas fiksuotas gruodį. Su kuo ir kokiais tikslais susitikinėja įstaigos vadovas, manyčiau, privalu skelbti. Gal susitikinėjama su lobistais, gal su tam tikrus interesus ginančiais žmonėmis? Visuomenė turėtų viską žinoti“, – pastebėjo V.Laukys.
Daugybė žmonių jaučia spaudimą, girdėdami pasisakymus, kad netinkamus pareigūnus reikia išmesti.
Su kuo matėsi ir kokius klausimus sprendė O.Vėbrienė pajūryje?
Paaiškėjo, kad, būdama Klaipėdos rajone, ši valdininkė nesusitiko su Klaipėdos rajono savivaldybės vadovais, jos nematė ir Kretingalės seniūnas Žigintas Narmontas, kurio vadovaujamoje seniūnijoje yra O.Vėbrienės atodūsių feisbuke pelniusi įmonė.
„O kas ji tokia?“ – leptelėjo seniūnas, paklaustas, ar buvo susitikęs su O.Vėbriene.
Laimėjo: buvęs Aplinkos apsaugos departamento vadovas V.Laukys teisme įrodė, kad ne tik neteisėtai buvo pažemintos jo pareigos, bet ir buvo neteisėtai atleistas iš darbo. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Tačiau su dukart už lėšų išeikvojimą teista vietos veikėja, bičiulių rate vadinama aplinkosaugos aktyviste, O.Vėbrienė susitiko, nusifotografavo bendrai nuotraukai prie tvoros, sulaukė palaikymo žinučių socialinio tinklo erdvėje.
„Direktorė – ne teismas ir nevertina žmonių veiklos. Teisingumą Lietuvoje įgyvendina teisėsauga ir teismai. Jie ir priima sprendimus“, – į klausimą, ar O.Vėbrienė žinojo, kad fotografuojasi su teista Klaipėdos rajono veikėja, atsakė Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis.
Taip pat A.Malinovskis aiškino, kad direktorė pajūryje nevertino ir neatliko jokių patikrinimo veiksmų, tik susipažino su aplinkybėmis.
„Visus teisinius veiksmus atlieka aplinkos apsaugos inspektoriai“, – pažymėjo A.Malinovskis.
Telefono linija – vis užimta
Ką galvoja pati O.Vėbrienė, viešindama vaizdo sveikinimus iš pajūrio ir fotografuodamasi su teistais asmenimis feisbukui?
Kovo 26-ąją, penktadienį, kai O.Vėbrienė tarnybiniu transportu lėkė į Alytų įteikti padėkos vienai vietos gyventojai, dienraščio žurnalistai susisiekė su AAD direktore jos tarnybiniu mobiliuoju telefonu.
Paaiškinusi, kad Alytuje turi susitikimą, O.Vėbrienė komentarui laiką paskyrė pirmadienį.
Tačiau sutartu laiku iš redakcijos laidinio telefono O.Vėbrienei jau nebuvo galima prisiskambinti. Jos linija visą darbo dieną buvo užimta, į dešimtis skambučių įstaigos vadovė neatsakė.
Beje, tuo pat metu, pakaitomis skambinant į tarnybinį direktorės telefoną iš mobiliojo ryšio telefono, O.Vėbrienės telefono linija jau nebuvo užimta, tačiau ragelio niekas taip ir nepakėlė.
Į orą – 89 litrai degalų
Po tokių ne itin oriai atrodančių peripetijų klausimus raštu teko siuntinėti AAD Komunikacijos skyriaus vedėjui A.Malinovskiui, kurio atsakymus vis teko tikslinti.
Galų gale po kelių užklausų A.Malinovskis įvardijo, kiek valstybės biudžetui kainuoja O.Vėbrienės komandiruotės.
Tai, kad O.Vėbrienė dvi kovo dienas praleido komandiruotėse – pirmadienį Klaipėdoje, o jau penktadienį Alytuje, neturėtų nieko stebinti.
Pasak A.Malinovskio, įstaigos vadovė per mėnesį į komandiruotes vyksta nuo dviejų iki keturių kartų.
Kiek galėjo kainuoti O.Vėbrienės pasivaikščiojimas po Smiltynės molą, paaiškėjo departamentui įvardijus, kokiu automobiliu vykta į pajūrį ir kiek degalų išdeginta aplinkosaugininkų viršininkės kelionei.
O.Vėbrienė į Klaipėdą vyko keturiais ratais varomu departamento automobiliu „Subaru Legacy“. Iš viso buvo nuvažiuoti 776 kilometrai ir išdeginta 89,6 litro benzino.
Kas žino, kiek kainuoja litras benzino, netruks suskaičiuoti, kad vien šis vojažas kainavo apie 110 eurų.
Prie šios sumos dar reikėtų pridėti kelto išlaidas tarnybiniam transportui, juk tokios įstaigos vadovė, tikėtina, neturėtų keltis per marias pėsčia, kad įrašytų sveikinimą nuo Smiltynės molo.
„Kelto išlaidos buvo tokios kaip ir bet kurio kito automobilio perkėlimo išlaidos – 12,7 euro“, – patikslino A.Malinovskis.
Ką tyrė STT?
Pasiteiravus, ką šalies labui pajūryje nuveikė O.Vėbrienė, A.Malinovskis laiške redakcijai aiškino, kad direktorė, be susitikimų su bendruomenės atstovais, dar lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje.
„Direktorės kelionės pagrindinis tikslas – susitikti su STT Klaipėdos valdybos viršininku darbiniais klausimais dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų ir tarnybinio bendradarbiavimo“, – kelionės tikslus vardijo A.Malinovskis.
Kaip baigėsi STT Klaipėdos valdybos tirtas įvykis, kuriame buvo minimi keturi pajūrio krašto aplinkosaugininkai? Gal įstaigos vadovei kartu su agentais pavyko pričiupti tarnyba piktnaudžiavusius asmenis?
Nemažai nervų aplinkosaugininkams kainavusi istorija nutiko pernai balandį, pirmojo karantino metu.
Klausimų kilo po to, kai Šilalės rajono laukuose medžiotojai rado nugaišusią briedę. Paaiškėjo, kad ji buvo vaikinga.
Keturi pajūrio krašto aplinkosaugininkai tąkart turėjo kantriai vaikščioti į STT apklausas tikslinti parodymų ir aiškintis, lyg būtų netinkamai vykdę tarnybines pareigas.
Skrodimas parodė, kad briedė nudvėsė lūžus stuburui.
STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė dienraštį informavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl aplinkosaugininkų veiksmų yra seniai nutrauktas.
„Atsakant į jūsų klausimą dėl konkretaus ikiteisminio tyrimo, informuojame, kad 2020 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos prokuratūros prokuroro sprendimu priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimo metu įtarimai niekam nebuvo pareikšti“, – paaiškino R.Keblienė.
Aplinkos apsaugoje ne vieną dešimtmetį dirbę pareigūnai dienraščiui atviravo, kad tai tik vienas pavyzdžių, galinčių nupasakoti, kokios nuotaikos šiuo metu tvyro sistemoje.
„Žmonės įsibauginę, kai kurie jau parašė pareiškimus ir išėjo iš darbo. Vyksta įvairiausi tyrimai, priekabių ieškoma net tokiose situacijose, kurios juoką kelia. Nestebina ir tai, kad STT mus tampo“, – atviravo vienas aplinkosaugininkas.
Parke viešnios nematė
Dienraščiui toliau aiškinantis O.Vėbrienės žygius pajūryje, kilo dar daugiau klausimų.
Įstaigos vadovė tarnybiniu automobiliu per marias kėlėsi esą ne tik dėl noro pasifilmuoti ant molo, bet ir skubėjo apžiūrėti Kuršių nerijos miškų.
„Taip pat aplankytas nuo liepos 1 d. AAD'o kontrolei perduodamas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Tam, kad būtų užtikrintas jo saugumui reikalingas personalo ir resursų planavimas“, – dėstė A.Malinovskis.
Kokie resursus valdantys pajūrio krašto institucijų vadovai tądien regėjo O.Vėbrienę?
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser tikino, kad su direktore niekada nėra bendravusi.
Nežinau, kur ji po parką vaikščiojo. Man neteko jos sutikti.
„Dar neteko susipažinti. Nežinau, kur ji po parką vaikščiojo. Man neteko jos sutikti. O klausimų ir mes jai turėtume. Iš tiesų šiuo metu parko direkcija yra ta institucija, kuriai priskirta miškų priežiūra šioje teritorijoje. Nuo liepos 1-osios ši funkcija perduodama aplinkosaugininkams. Kaip tai vyks, ir mums labai įdomu“, – pripažino A.Feser.
O.Vėbrienės pajūryje nesutiko ir Valstybinės miškų urėdijos Kretingos padalinio vadovas Tomas Zaleckis.
Su direktore neteko pabendrauti ir Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos regiono patarėjui Remigijui Laucevičiui.
Aušra Feser / Redakcijos archyvo nuotr.
„Direktorė susitiko su bendruomenės atstovais. Kadangi AAD yra savarankiškas juridinis asmuo, nacionalinės biudžetinės įstaigos vadovė turi teisę įsitikinti savo pavaldinių atliktu darbu, atlikti kontrolę, stebėseną ir, jei būtų tam reikėję seniūno pagalbos, tikrai jos būtų paprašyta“, – situaciją komentavo A.Malinovskis.
Iki galo taip ir nėra aišku, ar karantino metu, kai šalyje paskelbta ekstremali situacija, o valstybinių institucijų vadovai iš viso atsisako komandiruočių, O.Vėbrienės kelionės po šalį vyksta iš nuobodulio, ar dėl rimtos tarnybinės būtinybės?
Paklaustas, į kokias komandiruotes važinėja tiesioginis O.Vėbrienės vadovas aplinkos ministras Simonas Gentvilas, jo patarėjas Marijus Gailius paaiškino, kad nuo kadencijos pradžios ministras buvo suplanavęs vienintelę komandiruotę į Panevėžį.
Taip pat vienąkart, vykdamas į vienmandatę apygardą kaip Seimo narys, S.Gentvilas lankėsi Salantuose dėl įvykusios ekologinės nelaimės.
Algos nenori viešinti
Paaiškėjo ir daugiau įdomių faktų apie Aplinkos apsaugos departamentui vadovaujančią O.Vėbrienę.
AAD tinklalapyje O.Vėbrienės atlygis nėra skelbiamas. Pažymėta, kad, vadovaujantis įstatymais, darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pateikiamas tik gavus jo sutikimą. Jei asmuo, net gaunantis algą iš valstybės biudžeto, nesutinka viešinti, tai nėra skelbiama.
Departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas A.Malinovskis įvardijo, kad O.Vėbrienė į rankas gauna 2 183 eurus.
Tačiau neoficialiais dienraščio duomenimis, šis skaičius gali būti kiek kitoks.
Įstaigos vadovei priskaičiuojamas 4 proc. atlyginimo už stažą, taip pat priskaičiuojama 40 proc. priemoka. O.Vėbrienė gauna priedus ir už vadinamąjį būdravimą, kai pareigūnai paskiriami budėti namuose po darbo valandų.
Šaltinių teigimu, O.Vėbrienei esą du kartus galėjo būti paskaičiuotos 100 proc. vienkartinės išmokos.
Tačiau departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas šią informaciją neigė.
„Vadovaujantis teisės aktais, asmuo, kalbėdamas apie savo darbo užmokestį, turi teisę neįvardinti tikslaus skaičiaus. Priedą jūs įvardijote teisingai, todėl nesikartojome. Kitų priedų negavo. Informacija apie išmokėtas dvi vienkartines išmokas buvo neteisinga. Raštu buvo paprašyta paneigti šią platinamą informaciją“, – į pakartotiną užklausą atsakė A.Malinovskis.
O.Vėbrienės pavaldiniams buvo kilę klausimų ir dėl įstaigos vadovės komandiruočių apmokėjimo. Darbuotojams kilo įtarimų, kad po šalį mėgstančiai keliauti direktorei mokami priedai.
Tačiau A.Malinovskis redakcijai aiškino, kad komandiruočių metu priedai nemokami.
„Kaip jau minėta ne viename interviu, direktorė gauna priedą už papildomas užduotis, kurias pavedė aplinkos ministras. Užduotys yra susijusios su AAD pasirengimu nuo liepos 1 d. perimti miškų ir saugomų teritorijų kontrolės funkcijas. Priedai ir papildomos išmokos mokami įstatymų nustatyta tvarka ir juos skiria ar neskiria ministras visiems pavaldžių institucijų vadovams. Jūsų įvardinta gruodžio mėnesio suma yra netiksli ir žymiai mažesnė“, – į klausimą apie O.Vėbrienės algą ir priedus atsakė A.Malinovskis.
Teismuose – byla po bylos
Aplinkosaugininkų viršininkė platesnio visuomenės dėmesio sulaukė po skandalingo sprendimo, kai nuo pareigų buvo nušalintas pajūrio aplinkosaugininkas Donatas Bagočius.
Vadovybės nemalonėn vyras pateko po to, kai drįso pakomentuoti situaciją aplinkos ministro patarėjui apie teršalų kiekius, išsiliejusius į Baltijos jūrą.
Kovo 12-ąją Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino aplinkosaugininko D.Bagočiaus skundą dėl neteisėto nušalinimo nuo Aplinkos apsaugos departamente einamų pareigų. Teismas įpareigojo AAD panaikinti įsakymą, kuriuo D.Bagočius buvo nušalintas, taip pat sumokėti aplinkosaugininkui darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį, kai buvo nušalintas.
Po kelių dienų pergalę teisme pasiekė ir buvęs AAD vadovas Vaidas Laukys. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino buvusio Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus, o vėliau šios įstaigos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo V.Laukio skundą ir panaikino jam skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Balandžio 2-ąją Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nusprendė, kad V.Laukys iš Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigų buvo atleistas neteisėtai ir nurodė jį grąžinti į pareigas.
Dar vienas teismo sprendimas skelbtas kovo 29-ąją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento skundą dėl šios institucijos struktūros pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas skundė aplinkos ministro 2021 m. sausio 8 d. priimtą įsakymą, kuriuo panaikinamos Aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo patarėjo, vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybės.
Teismo sprendime teigiama, kad, panaikinus perteklines vyriausiojo patarėjo, vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybes, didžiausias leistinas pareigybių skaičius šioje institucijoje nesumažintas.
„Tikslinga pareigybes naudoti ne perteklinėms patarėjų pareigybėms, o padidinti galimybes Aplinkos apsaugos departamentui stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę“, – pažymima teismo sprendime.
Keturi etatai komunikacijai
Nors teismams kyla abejonių dėl perteklinių etatų šioje valstybės įstaigoje, pačią AAD vadovybę, panašu, tokie klausimai nekamuoja. O.Vėbrienė turi du pavaduotojus ir du direktoriaus patarėjus.
Feisbuke įrašus mėgstanti skelbti valdininkė turi dar ir keturis komunikacijos klausimais besidarbuojančius specialistus.
Buvęs šios įstaigos vadovas V.Laukys prisimena laikus, kai tokioms pareigoms buvo numatytas vienintelis etatas.
„Ir vienas žmogus susitvarkė su darbu, o dabar yra keturi viešųjų ryšių specialistai. Kyla klausimų, ką dirba tokios pajėgos? Nežinau, gal atskiros pareigybės reikia feisbukui?“ – stebėjosi V.Laukys.
„Sprendimas įsteigti tris bendruomenės pareigūnų pareigybes buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka. Po Aplinkos ministerijos auditorių pastabos, kad bendruomenių pareigūnas pagal savo funkcijas neturėtų būti priskirtas Komunikacijos skyriui, šios pareigybės perkeltos į Konsultacijų skyrių. Jų pagrindinė funkcija yra konsultuoti gyventojus aplinkosaugos klausimais, bendrauti ir bendradarbiauti su gyventojais, didinti visuomenės nepakantumą aplinkosaugos pažeidimams. Komunikacijos skyriuje yra keturios pareigybės“, – paaiškino viešųjų ryšių specialistų desantui departamente vadovaujantis A.Malinovskis.
Mokymams – tūkstančiai eurų
Feisbukas šioje valstybinėje įstaigoje labai vertinamas.
Departamento lėšomis net buvo skelbtas konkursas – už 5 tūkst. eurų įmonė „Entergama“ rengė mokymus „Komunikacija socialiniuose tinkluose“.
Pirkimo dokumentuose nurodoma, kad Aplinkos apsaugos departamentas, siekdamas stiprinti asmeninius ir profesinius AAD specialistų įgūdžius, gerinant įstaigos komunikaciją, įvaizdį ir reputaciją, suplanavo mokymus apie tai, kaip turi vykti komunikacija socialiniuose tinkluose.
Pagal sutartį, aplinkosaugininkų vadovybė ir patarėjai, užuot užsiėmę tiesioginiu darbu, 160 valandų nardė po feisbuką, o tokį užsiėmimą oficialiai įvardijo kaip „praktinį mokymą pameistrystės būdu“.
Tačiau tai dar ne viskas – šiais metais Aplinkos apsaugos departamentas yra numatęs galimybę išleisti 4 tūkst. eurų šių specialistų mokymams.
Gali kilti klausimas, kokiu būdu komunikacijos specialistai gavo darbą įstaigoje, jei dabar jie žada lankyti užsiėmimus, kuriuose mokysis parašyti tokį pranešimą spaudai, kurį skaitytų?
Situacija kelia šiurpą?
Nors Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai už biudžeto lėšas ir mokėsi socialinių tinklų komunikacijos paslapčių, klausė paskaitų apie įstaigos reputacijos gerinimą, pati O.Vėbrienė užfiksuota dėjusi patiktukus prie įžeidžiančio pobūdžio pranešimo socialiniame tinkle.
AAD direktorės asmeninėje, bet viešai visuomenei prieinamoje socialinio tinklo paskyroje iki šiol puikuojasi žvejų mėgėjų asociacijos vadovo pasisakymas apie vieną uostamiesčio aplinkosaugininką.
Šioje žinutėje išsakomi valstybės tarnautoją galintys menkinti teiginiai – viešai abejojama jo korektiškumu ir net reputacija.
Toks ilgamečio aplinkosaugininko paminėjimas neigiamame kontekste, kaip galima suprasti, sukėlė O.Vėbrienės susižavėjimą.
Aplinkos apsaugos departamento vadovė virtualioje erdvėje tokį pasisakymą pažymėjo širdele.
Tačiau O.Vėbrienės komunikacijos specialistų užklausus apie šį atvejį, žurnalistams buvo paaiškinta, kad direktorė neturi tokių duomenų, kad būtų spaudusi patiktukus po panašaus turinio pasisakymu.
„Tai tik vienas pavyzdžių. Bet jau dabar aišku, kad daugybė darbuotojų yra visiškai demotyvuoti. Dirba, paprastai tariant, ištampytais nervais, jie jaučia nuoskaudą. Kas nejaustų, jei susidurtų su panašiu vadovybės požiūriu į save? Aplinkosaugos sistemos žmonės jau prabyla apie piketus. Tačiau mes visi suprantame, kad ne laikas tam – šalyje pandemija ir ekstremali situacija. Prisimenant D.Bagočiaus atvejį, šiurpas ima. Tai – daktaro laipsnį turintis žmogus, vienintelis visame departamente išmano jūrinius klausimus, o jo vos iš pareigų neatleido, pavyko dar šiaip taip išsaugoti, juk aiškinta, kad jis padarė šiurkštų pažeidimą. Daugybė žmonių jaučia spaudimą, girdėdami pasisakymus, kad netinkamus pareigūnus reikia išmesti“, – kalbėjo aplinkosaugininkų profesinės sąjungos pirmininkas V.Laukys.
Beje, klausimų dėl O.Vėbrienės komandiruočių tikslingumo kilo ir patiems aplinkosaugininkams.
Pasirodo, aplinkosaugininkai jau yra kreipęsi į Aplinkos ministeriją dėl viršininkės kelionių, tačiau kol kas jokių atsakymų apie tyrimo rezultatus negauta.
Naujausi komentarai