Po aštuonerių metų nuo susišaudymo Klaipėdoje „Aro“ kovotojas stos prieš teismą ir bus kaltinamas nužudymu.

Baudžiamąją bylą ketinama atversti prieš Naujuosius metus.

„Aro“ kovotojas Algirdas Deringis turės gintis nuo kaltinimų 2002 metų rugpjūčio mėnesį Klaipėdoje, universiteto teritorijoje buvusioje naudotų automobilių bei jų dalių prekybos įmonėje, esą tyčia nušovus tauragiškį Egidijų Levčenkovą.

2002-ųjų rugpjūčio 16 dieną klaipėdietis verslininkas Jonas Armonas su draugais "ariečiais" užsuko aiškintis dėl nekokybiško čia pirkto automobilio veidrodėlio, kuris neva netiko pirkėjo automobiliui.

Pardavėjas nesutiko grąžinti pinigus ir siūlė pakeisti netinkamą prekę kita.

Į pirkėjo ir pardavėjo konfliktą įsitraukė abiejų pusių bičiuliai. Ginklais švaistėsi abi pusės: keturi tauragiškiai ir penki klaipėdiečiai.

„Aro“ vyrai talkino draugui ne darbo metu, tad buvo neuniformuoti. Per konfliktą buvo šaudoma iš legaliai savigynai įsigytų ginklų.

Susišaudymas vyko prie sandėlio, kurį buvo išsinuomojusi automobilių dalių prekyba besiverčianti individuali A.Kundroto įmonė. Šaudyta ir sandėlio viduje.

Įvykio metu kulka kliudė E.Levčenkovą. Tą pačią dieną dviejų vaikų tėvas ligoninėje mirė.

Sklido kalbos, kad greitosios pagalbos automobilyje sužeistasis priešinosi ir nesileido medikų apžiūrimas.

Pagalbą pradėta teikti tik tada, kai jis neteko sąmonės.

Neoficialiai buvo kalbama, kad iš tiesų konkurentai aiškinosi santykius, abi pusės turėjo savo “stogus”.

Po E.Levčenkovo žūties tauragiškiai savo laužyną Klaipėdoje uždarė ir išvažiavo.

A.Deringis „Are“ tebetarnauja iki šiol.

Bylos baigtį tikriausiai lems vienintelis faktas, kurį siekiama išsiaiškinti teisme, – kuris pirma pradėjo šaudyti.

Jeigu oficialiai bus konstatuota, kad pirmas kulką paleido „Aro“ kovotojas, jam gali tekti atsakyti už nužudymą.

Tačiau jeigu paaiškėtų, jog pirmas iššovė tauragiškis, A.Deringis gali būti išteisintas.

Byla penkis kartus įvairiais pretekstais buvo nutraukta ir tiek pat kartų atnaujinta.

Pradžioje prokurorai nutraukdavo tyrimą teigdami, kad pareigūnas neperžengė būtinosios ginties ribų, vėliau tvirtinta, kad tyrimas pernelyg ilgai užsitęsė.

Vis dėlto teisėjai bei generalinio prokuroro pavaduotojai reikalaudavo tyrimą tęsti.