Iš darbo atleistas ekskavatorininkas pats paskelbė sau nuosprendį – mėgino suvesti sąskaitas su gyvenimu. Sunkiai susižalojęs klaipėdietis atsidūrė Reanimacijos skyriuje.

Šūvis sumaitojo veidą

Duslus medžioklinio šautuvo šūvis Alksnynės gatvėje nuskambėjo trečiadienio naktį. Apie pusę dviejų nakties trijų kambarių bute dar niekas nemiegojo, virtuvėje arbatą su drauge gėrusi Austra K. tragedijos nenujautė, tad krūptelėjusi pamanė, kad vyras užkliudęs nuvertė televizorių.

„Net nesupratau, kad tai šūvis, pasigirdo duslus trenksmas. Keturiolikmetė dukra pravėrė svetainės duris ir išvydo kraujo klane gulintį tėvą“, – apie košmarišką naktį kalbėjo moteris.

Nuo sukrečiančio vaizdo mergaitę ištiko šokas. Legaliai laikytu medžiokliniu šautuvu „IŽ“ 48-erių Arvydas K. bandė nusižudyti. Vyras nukreipė dvivamzdį sau į smakrą. Beskubėdamas klaipėdietis vieną šautuvo lizdą užtaisė stambesniais šratais, skirtais šernų medžioklei, į kitą įstūmė smulkesnių šratų šovinį.

„Šūvis nuplėšė pusę smakro, sumaitota visa apatinė veido dalis. Mes abi su dukra paklaikome nuo tokio vaizdo, puolėme skambinti policijai, kvietėme greitąją“, – kalbėjo sukrėsta žmona.

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai skubiai vyrą operavo. Reanimuojamo vyro būklė labai sunki, ar vyras išgyvens, parodys artimiausios trys dienos.

„Gydytojai baiminasi infekcijos, šratai juk tepaluoti, nešvarūs“, – nerimavo 45-erių Austra.

Pribloškė žinia apie bankrotą

Bloga nuotaika Arvydą kankino nuo sekmadienio, tačiau vyras, antradienį grįždamas namo iš darbo įmonėje „Pokomsta“, dar nežinojo, kad jau yra atleistas.

„Namie gulėjo registruotas laiškas, pati nedrįsau jo atplėšti. Arvydas grįžo antradienio vakarą ir pats atplėšė voką. Jame buvo raštas, kad įmonei iškelta bankroto byla. Visi dešimt darbininkų yra priverstinėse pravaikštose. Kad įmonėje sunki padėtis, žinojo visi, tačiau kad bus atleisti, nė vienas netikėjo“, – situaciją aiškino Arvydo žmona.

Inžinerinių tinklų tiesimu užsiimanti įmonė „Pokomsta“ už atliktus darbus skolinga bendrovei „Pamario inžinerija“ 32 tūkst. litų. Per 22 tūkst. litų įmonė skolinga ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

„Vyrą bendrovės vadovas vis įkalbinėdavo neieškoti kito darbo. Arvydas turėjo auksines rankas, galėjo bet ką gyvenime veikti. Pati ilgą laiką dirbusi vaikų darželyje darbo netekau prieš metus. Tik vyras mūsų šeimoje dirbo. Tačiau į banko sąskaitą niekada algos negaudavo, direktorius numesdavo po kelis šimtus litų. Pastaruoju metu algos išvis nemokėjo, prieš Naujuosius atseikėjo tik 200 litų“, – pasakojo Austra.

Padovanojo telefoną

Įmonės direktorius Aleksejus Sedunovas, pasak Austros, dar įkalbinėjo Arvydą padirbėti įmonėje.

„Tačiau kam to reikėjo, juk pinigų vis tiek nemokėjo. Įmonė savo turto neturi, du traktoriai išnuomoti lizingu. O direktorius vis žadėdavo, kad tuoj bus nauji užsakymai ir neva įmonė atsigaus“, – stebėjosi moteris.

Antradienio vakarą daugiabučio kieme Arvydas kalbėjo su įmonės direktoriumi, tačiau grįžo dar labiau sukrėstas. Šeima tuo metu nežinojo, kad po kelių valandų Arvydas griebsis ginklo.

„Direktorius privažiavo mašina ir padavė jam 100 litų. Nuo to viskas ir prasidėjo, jis parėjo persimainiusiu veidu. Tačiau vakare sėdėjo virtuvėje ir kažkodėl labai tylus buvo“, – apie antradienio vakarą pasakojo žmona.

Pasak Austros, vyras nesileido į kalbas, tik apie kažką mąstė. „Paklaustas atšovė, esą nesirūpink, galėsi gyventi sau“, – kalbėjo moteris.

Ji pastebėjo, kad gurkšnodamas alkoholį vyras buvo kitoks nei visada. Dukrai padavęs mobilųjį telefoną, pasakė, kad dovanoja. „Man vis tiek nebereikės“, – paduodamas mobilųjį ištarė Arvydas.

„Neslėpsiu, Arvydas pastaruoju metu išgerdavo. Tačiau kuris vyras negers, jei nebegali išlaikyti šeimos? Kartą siūliau kreiptis pagalbos į specialistus, bet jis atšovė, kad jei man reikia, pati galiu ir kreiptis“, – prisiminė moteris.

Kaltino valstybę

Vakar rytą apie nelaimę Austra telefonu pranešė įmonės vadovui A.Sedunovui. "Ką aš dabar galiu padaryti?“ – klausė direktorius.

Po kelių valandų nenoriai sutikęs pasikalbėti su buvusio darbuotojo žmona ir žurnalistais, direktorius aiškino, kad įmonės sąskaita areštuota.

„Bandome atsitiesti, tačiau visi vieni kitiems skolingi. Ką aš turiu daryti, važiuoti per skolininkus ir smaugti juos? Jei ne plėšikiškas valstybės elgesys, dar kažkaip išsisuktume. Visi skolininkai laukia, vienintelė valstybė reikalauja be išlygų“, – kalbėjo direktorius.

A.Sedunovas aiškino, kad jis pats antradienį sužinojo, jog įmonei iškelta bankroto byla.

„Šaukimo į teismą negavau, „Sodra“ padavė, o teismas ir iškėlė bylą. Kuo aš čia dėtas, esu tokioje pat situacijoje – kaip ir visi“, – aiškino vadovas.

„Klaipėda“ jau rašė, kad pernai gruodžio viduryje antstolis areštavo šiai įmonei priklausantį automobilį „Volvo“. Mašiną tikėtasi parduoti už 10 tūkst. litų ir taip nors iš dalies padengti įsiskolinimus.

Bijosi pranešti dukrai

Niekur nedirbanti paauglę auginanti moteris vakar sutuoktinio darbdavio prašė padėti bent nedidele suma vyro gydymui. „Ką turėjau, sumokėjau už vaistus“, – tikino moteris.

„Kol kas aš pats sėdžiu nuogas“, – į tai atsiliepė A.Sedunovas.

Dvi suaugusios Austros ir Arvydo dukros šiuo metu gyvena užsienyje, viena jų netrukus turėtų susilaukti pirmagimio.

„Negaliu dukrai pranešti apie nelaimę. Žinia gali sukrėsti, nes ji laukiasi, gimdymas po kelių dienų“, – pasakojo Austra.

Kaip teks išlaikyti trijų kambarių butą, moteris nežino. Darbo biržoje ji ne vienintelė darbo prašytoja.

Pasak Klaipėdos darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio, antradienį uostamiestyje užregistruotas rekordinis interesantų skaičius.

„Kreipėsi 182 žmonės, kai krizės metu per dieną ateidavo iki 150. Sausį užregistruota 2615 bedarbių, gruodį darbo ieškojo 2009 žmonės. Prognozuojame, kad artėjantį pusmetį nedarbas tiks augs“, – aiškino A. Adomaitis.

Pasak pašnekovo, į Darbo biržą kreipiasi įvairiausių profesijų žmonės, tačiau dauguma ateina iš paslaugų ir aptarnavimo sferos bei statybų verslo.

Gediminas Navaitis

psichologas

Statistika byloja, kad vyrai 11 kartų dažniau žudosi, negu moterys. Tai patvirtina, jog vyrai į stresą reaguoja jautriau. Taip vyksta todėl, kad moterys turi daugiau įsipareigojimų – šeima, vaikai, vyras, darbas. Dauguma vyrų save susieja su darbu. Patyrę profesijos praradimą, jie tai vertina kaip asmenybės žlugimą. Artimieji turėtų atkreipti dėmesį, ar žmogus, praradęs darbą, nėra su juo susitapatinęs. Šeimos nariams tokį žmogų reikėtų skatinti užsiimti kita veikla, galbūt žmogus turi kitų pomėgių. Pravartu krizės metu suvokti, kad nesame tik pinigus uždirbanti mašina. Reikėtų įsitikinti, ar žmogus neturi kitų sugebėjimų, kuriuos galima parduoti, pavyzdžiui, kepti pyragus, klijuoti tapetus, remontuoti automobilius. Krizės metu daliai žmonių tai bus praradimų metas, kitiems – atradimų. Žmogus turi rasti aukso vidurį. Svarbu žinoti, kad gali keisti gyvenimą, pakeisdamas galvojimą apie jį. Mes turime priminti artimiesiems, kad jie nėra tik pinigų mašina, mes juos pamilome ne už tai, kad jie yra seifas, kurį gali atrakinti, pritrūkus grynųjų.