Kas už viską atsakys?

Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad po pateikto Klaipėdos miesto poliklinikos veiklos audito buvo sukrėstas.

„Labiausiai man užkliuvo, kad šita gydymo įstaiga, kuri labai svarbi miesto žmonėms, niekas nesirūpino dešimtmečiais. Patalpos yra tragiškai apleistos, šeimos gydytojų vidutinis amžius – virš 70 metų, nėra pažangios technikos, kuri būtų naudojama gydymo procesams. Jau nekalbant apie begalę teisės aktų pažeidimų, kurių dalis dvelkia baudžiamąja atsakomybe“, – kalbėjo meras.

Pastaruosius metus A. Vaitkų glumino kai kurių miesto tarybos narių primygtinis noras statyti naują Jūrininkų poliklinikos pastatą, neišsprendus didžiausios miesto poliklinikos problemų.

Netgi buvo pasigirdęs siūlymas apskritai griauti septynaukštį poliklinikos pastatą Taikos prospekte.

Paviešinus Klaipėdos miesto poliklinikos veiklos audito ataskaitą, buvo atskleistas neįtikėtinas aplaidumas šios įstaigos veikloje.

Todėl neatmestina, jog kai kas išties turėjo labai norėti panaikinti šią įstaigą, kad dokumentai vieną dieną, anot mero, tiesiog dingtų kaip į vandenį ir niekas nebesurastų galų.

„Kai šiandien girdžiu klausimus iš opozicijos: o kaip čia šita poliklinika laikosi? Vadinu tai cinizmu žmonių, kurie turi atsakyti bent už pastaruosius ketverius metus, kai buvo valdžioje. Tikrai buvo laiko išsinagrinėti poliklinikos situaciją, bet į tai nebuvo kreipiama dėmesio. Todėl labai liūdna girdėti tokio pobūdžio klausimus“, – tvirtino A. Vaitkus.

Meras neslepia, kad, pradėjus dirbti naujai poliklinikos vadovybei, pirmiausia teko pasirūpinti, jog būtų nurinktos vos besilaikančios plytos nuo pastato fasado, kad nekristų žmonėms ant galvų.

„Kas dabar už viską atsakys? Naujajam vadovui negalime užkrauti atsakomybės už pažeidimus, kurių jis nepadarė. Reikia kalbėti apie tuos asmenis, kurie ten dirbo. Manyčiau, kad kaltieji turės atsakyti. Jau yra įvykę teismai, kuriuose įvardyti konkretūs asmenys, padarę konkrečius nusikaltimus, kiek žinau, dar 12 žmonių yra pakliuvę į teisėsaugos akiratį, kurių „veikla“ bus įvertinta. Kalbu apie vadinamąjį pleistrų skandalą ir kyšininkavimą“, – pabrėžė meras.

A. Vaitkus mano, jog netrukus pamatysime, kokia tikimybė yra atgauti kone trečdalį milijono eurų už neteisėtai išrašytus brangius pleistrus.

Apimtis: Klaipėdos savivaldybės kontrolierė D. Čeporiūtė patikino, kad tokio dydžio tyrimo audito tarnybai dar nėra tekę atlikti. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Piktnaudžiauta ketverius metus

Naujasis Klaipėdos miesto poliklinikos vadovas Jonas Sąlyga, kuris pareigas įstaigoje pradėjo eiti nuo 2024 m. vasario pabaigos, buvo priblokštas, kai lygiai prieš metus iš Teritorinės ligonių kasos sulaukė žinios, kad įstaiga jai turėtų grąžinti beveik trečdalį milijono eurų.

Tokią sumą, kaip įtarta, neteisėtai išeikvojo poliklinikos gydytojai, skyrę pacientams hidrokoloidinių pleistrų, kurių jiems net nereikėjo.

Hidrokoloidiniai pleistrai reikalingi lėtinių opų, pragulų gydymui – jie tarsi uždaro žaizdą, sulaiko drėgmę ir užtikrina žaizdos gijimą.

Viskas esą prasidėjo, kai vieno paciento giminaičiai e. sveikatoje pastebėjo, kad jų artimam žmogui buvo išrašytas brangus pleistras, kurio jam nereikėjo ir artimieji jo nepirko.

Tada kreiptasi į Teritorines ligonių kasas (TLK), paskui – į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad bendra siekiama atgauti suma – 300 tūkst. eurų, kuriuos TLK reikalauja poliklinikos grąžinti.

Nuostolis padarytas per 2019–2022 m.

„Dabartinei poliklinikos vadovybei ant pečių krinta milžiniškas darbas – ištaisyti buvusių vadovų klaidas, kurių sumos siekia šimtus tūkstančių eurų. Nežinia, kuo pasibaigs teisinis procesas. Neaišku, ar poliklinika turės bylinėtis ir išmokėti nusavintas lėšas, ar bylinėsis TLK“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Išskirtinės apimties tyrimas

Pleistrų byla buvo tik viena blogybė iš viso to, kas dar aptikta po išsamaus audito Klaipėdos miesto poliklinikoje.

Savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė neslėpė, kad poliklinikos veiklos audito ataskaita yra išskirtinai didelės apimties, auditas buvo atliekamas devynis mėnesius.

„Auditas buvo labai sudėtingas, nes sveikatos įstaigoje ir darbo užmokesčio skaičiavimas yra kitoks nei kitose biudžetinėse įstaigose, vertinome iki pusės milijono pacientų, laukiančių priėmimo pas gydytojus, eiles. Tokios apimties audito mūsų tarnyboje dar nėra buvę“, – teigė D. Čeporiūtė.

Labiausiai man užkliuvo, kad šita gydymo įstaiga, kuri labai svarbi miesto žmonėms, niekas nesirūpino dešimtmečiais.

Auditoriai susidūrė ir su daugybe kitų sunkumų.

„Audito metu negalėjome įvertinti brangių medicinos prietaisų (4 diagnostinių ultragarsinių medicinos priemonių) naudojimo intensyvumo, nes atliktų tyrimų registracijos žurnalai nevedami, tik bylose susegti atskiri nesurišti lapai, kuriuose nėra informacijos atsekamumo (nėra aišku, kokių metų, nurodytas tik mėnuo ir diena)“, – rašoma ataskaitoje, pridūrus, kad dėl to teko taikyti audito apribojimus.

Auditoriams nepavyko išsiaiškinti ir pacientų laukimo eilių valdymo, nes ne visų gydytojų pacientų vizitai buvo registruojami įstaigos informacinėje sistemoje, o popieriniai registracijos žurnalai nepateikti, nes neišsaugoti arba juose fiksuota ne visa informacija.

„Audito apribojimus taikome tais atvejais, kai negauname tam tikrų dokumentų. Neturėjome kieno paklausti, nes tų darbuotojų jau nebėra, jie įstaigoje nebedirba“, – teigė D. Čeporiūtė.

Abejotinas skaidrumo statusas

Poliklinika nuo 2022 m. įtraukta į Skaidrių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą, tačiau dėl pareikštų kaltinimų buvusiam padalinio vadovui įstaiga turėjo būti pervertinta ir įtraukta į asmens sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių korupcijos rizikos veiksnių, sąrašą.

Taip pat turėjo būti sudarytas korupcijos rizikos valdymo priemonių planas. Tai nebuvo atlikta.

„Klaipėdos miesto poliklinika 2024 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose neapskaitė 357 tūkst. eurų atidėjinių sumos (...) pensinio amžiaus darbuotojų išeitinėms išmokoms mokėti. Tinkamai ir laiku apskaičius minėtus atidėjinius, veiklos finansinis rezultatas pasikeistų iš esmės – ataskaitinių laikotarpių rezultatas taptų nuostolingas“, – rašoma audito ataskaitoje.

Auditoriai atliko ir dviejų šeimos gydytojų vienos dienos priimtų pacientų stebėjimą. Nustatyta, kad sistemose neteisingai vedami duomenys apie apsilankiusių pacientų skaičių.

„Vieno gydytojo vizitams du pacientai buvo užregistruoti po du kartus ir 13 vizitų užregistravo pati gydytoja, nesilaikant nustatytos pacientų kreipimosi į polikliniką tvarkos, kurioje toks pacientų registravimo būdas nenumatytas. Kito gydytojo darbo laikas sutapo (persidengė), dirbant dviejuose skirtinguose skyriuose ir skirtinguose kabinetuose. Vieno gydytojo faktinis priėmimo laikas nesutapo nei su nurodytu internete, nei su informacija ant gydytojo kabineto durų“, – fiksavo auditoriai.

„Kai kuriais atvejais buvo nurodytas gydytojo darbo laikas net iki 22 valandos. Tik ar tikrai tuo metu dirbo poliklinika? Bet nėra ko paklausti. Tas gydytojas, kurio buvo nurodytas toks darbo grafikas, poliklinikoje nebedirba, taip pat nebėra ir ankstesnės vadovės, kuri tvirtino šiuos dokumentus. Beje, įstaigoje nebedirbantis asmuo neprivalo bendrauti su auditoriais, mes jų neturime teisės išsikviesti paaiškinimams, tai gali tik prokuratūra ar kitos teisinės institucijos“, – tikino D. Čeporiūtė.

Ir tai dar ne viskas, 2022 m. vienuolika mėnesių poliklinikos darbuotojams darbo užmokestį buvo leidžiama atsiimti grynaisiais poliklinikos kasoje, ko nenumato įstatymai.

Arvydas Vaitkus / Vestos Jašinskaitės nuotr.

„Bėgti kuo toliau“

Klaipėdos miesto poliklinikai metus ir tris mėnesius vadovauja J. Sąlyga, buvęs ilgametis Jūrininkų ligoninės vadovas.

Po uostamiesčio ligoninių pertvarkos, kai kelios ligoninės buvo sujungtos, daug patirties turintis medicinos mokslų daktaras J. Sąlyga laimėjo Klaipėdos miesto poliklinikos vyr. gydytojo konkursą.

Tai, ką išvydo naujoje darbovietėje, gydytojo nenudžiugino, netgi priešingai.

„Koks buvo pirmas įspūdis? Bėgti kuo toliau. Bet nebėgau, nes pareiga yra pareiga. Jei jau atėjau dirbti, manau, ir turiu dirbti. Dešimtmečiais čia nebuvo nei personalo atnaujinimo politikos, nei antikorupcijos politikos. Žinote juk apie didžiulį pleistrų skandalą. Kas dabar turi atsakyti, kad iki tol buvo taip nualinta šita įstaiga? Bet turime žiūrėti į ateitį. Labai džiaugiuosi, kad turiu gerą komandą, kad ateina nauji gydytojai. Jie supranta, kad reikia pasitempti ir dirbti. Stengsimės išlipti iš to katilo, nes nėra kitos išeities“, – dienraščiui kalbėjo J. Sąlyga.

Įstaiga turės įgyvendinti 14 rekomendacijų, kurias parašė auditoriai.

Vyriausiojo gydytojo manymu, tiesioginę atsakomybę už situaciją Klaipėdos miesto poliklinikoje vis dėlto turėtų prisiimti ankstesnių kadencijų savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas, kuris turėjo kontroliuoti finansinę situaciją įstaigoje.

„Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto tiesioginė funkcija yra kontroliuoti savivaldybės sveikatos įstaigų veiklą, analizuoti, kaip vykdomas biudžetas, biudžeto lėšų naudojimo racionalumas, teikti pasiūlymus dėl įstaigos veiklos pagerinimo“, – komiteto funkcijas citavo poliklinikos vyr. gydytojas J. Sąlyga.