Juodkrantėje prie Gintaro įlankos darbuojasi keturi vyrai. Surentę medinius karkasus ir prie jų rišdami nendres, menininkai improvizuoja Liudviko Rėzos tema. Šiemet minimos 250-osios jo gimimo metinės.
„Darau tokią lyg kopą su atviromis durimis. Rėza išeina iš šios vietovės, nes yra iš čia kilęs, o paskui sugrįžta rinkti tautosakos. Jis paliko daug atsiminimų apie šią vietovę“, – pasakojo skulptorius Andrius Sirtautas.
Kitas skulptorius primena, kad L. Rėza surinko ir išleido dainų rinkinį.
„Mūsų laikais tai vienas svarbiausių dokumentų apie lietuvininkų kultūrą. Mano skulptūra – dainynas. Dabar matote knygos karkasą, o iš jo skris dainos“, – aiškino skulptorius Povilas Šorys.
Treti kuria skulptūrą, kuri pasakos smėliu užpustyto gimtojo L. Rėzos Karvaičių kaimo istoriją.
„Jo gimtąjį Karvaičių kaimą užpustė smėlis. Tarp geometrinio rašto paslėpsime smėlio laikrodį ir iš nendrių bandysime perteikti smėlio tėkmę“, – pasakojo skulptorius Gabrielius Kuliešius.
Vieni menininkai su nendrėmis jau yra dirbę ne kartą.
„Prieš dešimt metų atvykau čia visiškai žalias. Mane pamokė, pripratau ir dabar pats dirbu su nendrėmis“, – sakė A. Sirtautas.
O du naujokai darbo su nendrėmis dar tik mokosi.
„Pasirodo, tos nendrės šiek tiek lūžta, todėl yra visokių paslapčių. Galbūt jas reikėtų mirkyti, kad nelūžtų. Norint suteikti formą, reikia įgūdžių, todėl dabar eksperimentuojame ir konsultuojamės su kolegomis, kurie su tuo dirba jau daug metų“, – pasakojo G. Kuliešius.
Nendres rišantis Mindaugas Janušaitis net nėra skulptorius – jis inžinierius.
„Reikia atitrūkti nuo skaitmeninio ekrano ir susilieti su gamta. Galima sakyti, kad čia poilsis“, – šypsojosi M. Janušaitis.
Nendrių marių skulptūroms pripjovė Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai. Žaliavos plenerui teko atvežti net keliomis priekabomis.
Tokių skulptūrų kūrimą atgaivino Juodkrantės bendruomenė. Pernai Gintaro įlankoje nendrinių skulptūrų nebuvo.
„Jeigu jos nedega, nebėra prasmės jų kurti ir statyti. Toks buvo šios idėjos autoriaus Alberto Danilevičiaus sumanymas – prieš vasaros lygiadienį jas sukurti, o per rudens lygiadienį, rugsėjo 22-ąją, sudeginti“, – aiškino projekto vadovė Sandra Berletaitė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Prieš porą metų nendrinių skulptūrų deginimą uždraudė vietos valdžia, motyvuodama galimos taršos rizika. Taip buvo nutraukta daugiau nei du dešimtmečius gyvavusi tradicija.
„Jau dabar pakeisti norminiai aktai, todėl legaliai visoje Lietuvoje galima deginti ir Mores, ir kitus panašius kūrinius. Tereikia gauti leidimą deginimui“, – teigė S. Berletaitė.
Menininkams negaila, kad jų darbą galiausiai praryja liepsnos.
„Tai labai svarbi skulptūros dalis. Tik tada ji atsiskleidžia visu grožiu. Kai dega, atsiranda atspindžiai vandenyje, o аžūrinės formos sužydi visai kitaip“, – pasakojo P. Šorys.
Baigtos kurti skulptūros ant vandens bus įkurdintos iki savaitgalio. O minint rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną jos pereis dar vieną stichiją – ugnį.
Naujausi komentarai