Po gaisro – juoda klaipėdietės realybė

Sena, sunkiai sukalbama, turinti polinkį tempti namo šiukšles senolė kelias savaites gyveno bute, kur pro išdužusį langą veržėsi šalti ankstyvo pavasario vėjai. Moteris beveik jau pusmetį viena tūno gaisro nusiaubtame bute.

Be pensijos ir elektros

Prieš penkis mėnesius Bandužių 16-ajame name kilo gaisras. Degė vienišos senolės, gyvenančios septintajame aukšte, butas. Daugelis jos daiktų virto šiukšlėmis, aprūko visas butas ir laiptinė. Nuo to laiko 80-metė Stefanija Širvytė gyvena gaisravietėje.

Šiemet kovo 11 d. neprisistatę žmonės paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė antrą dieną matantys viename devynių aukštų daugiabučiame name išdaužtą langą. Žmonės įtarė, kad būsto šeimininkui atsitiko kas nors blogo.

Policijos komisariato budėtojai pasiuntė patrulių ekipažą. Patekti į laiptinę nebuvo lengva, duryse sumontuota telefonspynė. Iš kaimynų pareigūnai sužinojo, kad jiems teks susipažinti su keisto elgesio močiute.

Policininkai ilgai beldėsi, kol buto šeimininkė S.Širvytė atidarė duris, skambutis neveikė.

Garbaus amžiaus moteris nenoriai bendravo su pareigūnais, ji papasakojo, kad beveik prieš penkis mėnesius jos bute kilo gaisras, nuo kurio skilo langai, o kai kaimynai savo namuose ėmėsi remonto, suskeldėjęs kambario langas iškrito, rėmuose liko tik kelios šukės.

Klausinėjama senolė pasakojo neturinti nei vandens, nei elektros, nei dujų. Guodėsi praradusi dokumentus, todėl negaunanti pensijos, užsiminė neturinti artimųjų.

Vienintelio kambario, kuriame išdužo langas, duris moteris uždarė, jas dar užkamšė skudurais, kad nepūstų vėjas. Pati miega virtuvėje.

Išnešė iš buto šlamštą

Pašiurpusi dėl tokios situacijos policijos pareigūnė pasidalijo žinia apie vienišą, visų apleistą senolę su klaipėdiečiu žurnalistu Michailu Andrijanovu. Šis prisibeldė į senolės namus ir su ja pasikalbėjo.

Iš Aukštaitijos kilusi ir statybininke visą gyvenimą dirbusi, daugybę namų Klaipėdoje pastačiusi moteris už sunkų darbą gavo šį butą.

"Neturiu giminaičių, visi seniai mirė. Negerai be vandens gyventi, nebūna butų be vandens", – guodėsi aštuoniasdešimtmetė.

Į bažnyčią sakė neinanti, nes jos čia nėra. Vis minėjo N.Chruščiovo laikus, kai mėnesio mokestis už butą tebūdavęs rublis dvidešimt, o už vandenį mokėdavusi vos kelias kapeikas.

Ilgai kalbėti apie save S.Širvytė nelinkusi, matyt, baiminasi būti nuskriausta. Pasakojo apie kažkokius nusikaltėlius, kurie pavogė jos santaupas.

Ne kartą kartojamų klausimų, iš kur gauna maisto, kur atlieka gamtinius reikalus, prausiasi, skalbia rūbus, senolė tarsi negirdėjo ir stengėsi, kad neprašyti svečiai kuo greičiau išeitų.

Nors butą paprasčiau būtų pavadinti gaisraviete, smarvė iš jo nesklinda, nėra ir vabalų. Kaimynai tuo nesistebi, juk ten nėra vandens, o be jo ir parazitai nesiveisia.

Namo gyventojai pyksta ant S.Širvytės ne tik už sukeltą gaisrą, bet ir į namus sutemptas šiukšles, kurias pernai kuopę darbininkai prikrovė pilną konteinerį. Tąkart patekti į kaimynės butą buvo įmanoma tik gavus teismo sprendimą.

Pamačiusi, kaip iš konteinerio benamiai ėmėsi tempti jos "turtą", moteris dalį šlamšto parsinešė atgal.

Šuniukai svarbesni už žmones

"Pirmiausia reikėtų iškuopti močiutės namus. Juose vis dar pilna apdegusių daiktų, aprūkę langai. Reikia paruošti butą remontui", – prieš kelias dienas aplankęs S.Širvytę ir atnešęs jai maisto svarstė M.Andrijanovas.

Prie durų senolė buvo sukrovusi krūvelę apdegusių daiktų, bet guodėsi sunkiai juos panešianti. Šią krūvą jaunas vyras išnešė vienu kartu.

M.Andrijanovas jau pabendravo su broliais pranciškonais, šie pažadėjo aplankyti senolę ir pasitarti su Šv. Juozapo Darbininko parapijos kunigais, gal kuris jų taip pat imtųsi bendrauti su ja. Galbūt moterį aplankys ir psichologas.

Socialiniuose tinkluose paskleista žinia davė labai greitų rezultatų, jau atsirado žmonių, kurie dovanotų sofą, kad močiutei nereikėtų gulėti ant grindų.

Keli žmonės jau pasišovė kasdien arba kas antrą dieną varguolei atnešti maisto.

Mane stebina, kad tie patys kaimynai internete dalijasi žinia, jog kažkokiam kačiukui reikia pagalbos, kai šalia gyvena pūvantis žmogus.

"Dešimtmečius bobutė gyvena tarp žmonių, kurie dabar dedasi nuskriausti. Ar normalu matyti, kaip gyvas žmogus pūva, iš jo juoktis, niekinti už tai, kad ji tuštinasi laiptinėje? Ar jų vaikų išmatos mažiau dvokia? Jeigu žiūri į žmogų kaip į mėšlą, jis tikrai dvoks. Tokiems žmonėms reikalingi vaistai, kurių neįmanoma nusipirkti nė vienoje pasaulio vaistinėje – "labadieninas". Jeigu su močiute kaimynai kalbėtųsi, kasdien sutikę sveikintųsi, o ne niekintų, ji būtų kitokia, – įsitikinęs M.Andrijanovas. – Mane stebina, kad tie patys kaimynai internete dalijasi žinia, kad kažkokiam šuniukui ar kačiukui reikia pagalbos, kai šalia gyvena gyvas pūvantis žmogus. Netiesa, kad močiutė nieko neįsileidžia ir nebendrauja. Atėjo policininkė, atėjau aš ir ji normaliai su mumis kalbėjo. Jai tiesiog trūksta socialinių ryšių. Kai tik pradėjome kalbėti apie jos profesiją, ji iškart atgijo, apie sienų plovimą pasakojo visiškai protingai."

Gaisras kilo nuo žvakės?

Pasirodo, S.Širvytė nėra visų pamiršta. Kaimynai yra parašę daugybę raštų įvairioms valdiškoms institucijoms, pranešdami apie jos padėtį bei gyvenimo būdą. Namą administruojančios bendrovės "Laukininkų valdos" vadovė Rasa Rimaitė gerai žino apie šią moterį.

"Panašių gyventojų turime daug. Šios moters situacija išskirtinė nebent tuo, kad ji ne tik įsiskolino už paslaugas, tempė į namus šiukšles, bet ir sukėlė gaisrą. Dabar jos skola namo administratoriams yra maždaug tūkstantis eurų. Apie šią moterį daug kartų kalbėjome su Socialinės paramos centro darbuotojomis, yra specialistė, kuri labai rūpinasi šios moters reikalais", – pasakojo R.Rimaitė.

Centro socialinė darbuotoja Karolina Kvietkauskaitė patvirtino susikalbanti su S.Širvyte, žinanti apie jos problemas bei padedanti jai.

Kai išdegė šios moters butas, K.Kvietkauskaitė apsilankė senolės namuose. Iš namų valdų ji sužinojo, kad antstoliai bando išieškoti apie 2 tūkst. eurų skolą. Mat moteris ilgą laiką nemokėjo nei už vandenį, nei už šildymą, todėl jai buvo nutrauktas vandens, dujų ir elektros tiekimas.

Porą metų ji gyveno pasišviesdama žvake. Ugniagesiai spėja, kad nuo žvakės ir kilo gaisras.

Pinigų turėjo – pašalpos nebus

Bandymas parūpinti S.Širvytei vienkartinę pašalpą, kaip nukentėjusiam nuo gaisro asmeniui, nepavyko. Mat po gaisro pensininkės bute buvo rasta maždaug 2 tūkst. apdegusių eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žemyna

Žemyna portretas
Nekas iš psichologų, psichiatrų, antropologų, kt. mokslininkų dar netyrė, kaip senatvėje atsiliepia žmonėms jaunystėje ar kūdikystėje pergyventi karo siaubai. Kai kurių vietovių gyventojams pr. a. karas truko kone pusę amžiaus!!! Matėme, kaip jauni TV reporteriai tyčiojosi iš „senų kvaišų” užgriozdintų butų... :( Jiems pasisekė kt.sąlygomis gimti ir bręsti. O kiek LT žmonių seneles gimdė per karą jų motinos , kurias jų motinos išnešiojo, gimdė ir žindė, o vėliau jų kūdikystė prabėgo I-jo pasaulinio karo bei pokario metais! Po I-jo karo žiaurumų kovos su bolševikais, vėliau - PL okupacijos žiaurumai, po PL okupacijos - vėl bolševikai su žudymais ir trėmimais, po šių - vokiečiai, po vokiečių - vėl bolševikai su trėmimais, kalinimais, žudymais, stribais ir NKVdistais, viso kaimo ar miestelio žudynėmis... Taigi, daliai šeimų karas kaip prasidėjo 1914, taip baigėsi gerokai po 1950, tačiau ramus vis vien negalėjai būti... O tada, kai jie jau senukai buvo - Nepriklausomybės sunkumai

Nuzmogėjimas

Nuzmogėjimas portretas
svarbiausia savivaldybės lovys, atkatai, dvarai, net katėm nameliai, varguoliai tapo balastu.

Nukentejes

Nukentejes portretas
kur liberalai nuvairavo Klaipėdą, pagarba komentatoriam
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių