Rankdarbiais užsiimanti klaipėdietė Marina Rudaja akis į akį susidūrė su idėjų vagystėmis. Moteriai ne tik pačiai teko gintis nuo kaltinimų plagijavimu, internete ji aptiko ir savo darbų nuotraukas, kurias nusavino kiti.

Teigė, kad autorė – vokietė

M.Rudaja rankdarbiais užsiima jau 10 metų, megzti ją išmokė mama. Kai gimė sūnus, ji ėmė megzti vaikui drabužėlius, avalynę, žaislus.
Pomėgis liko ir vaikui užaugus, moteris mezga įvairius žaisliukus, kurių nuotraukomis dalijasi internete.

"Buvo atvejis, kai numezgiau rūbus lėlei. Tai padaryti nebuvo taip paprasta, teko pasukti galvą. Numezgiau be jokių kažkieno aprašymų. Nuotrauką įdėjau į internetą. Netrukus sulaukiau elektroninio laiško – pretenzijos iš vienos Rusijos kompanijos, kad tai ne mano darbas, o aš jį pavogiau", – pasakojo moteris.

M.Rudajai pagrasino teismu. Esą tikroji lėlės rūbų autorė yra menininkė iš Vokietijos. Moteris turėjo įrodyti, kad tai jos autorinis darbas. Ir tai – tik sutapimas.

"Teko kapstytis iš situacijos, nusiunčiau daugiau nuotraukų, kuriose rankose laikau tuos savo darbus savo namuose, juos iki šiol turiu. Tąkart kaltinimai liovėsi", – teigė Marina.

"Pavogė" šuniuką

Marina tikino, kad kaltinimų plagijavimu dar pasitaikė ir vėliau, esą mezgant rankdarbį pagal kito žmogaus aprašymą, būtina nurodyti to aprašymo autorių. Jei idėja originali, būtina pabrėžti, kieno ji, nes internete yra labai daug panašių darbų.

"Buvo atvejis, kai viename tinklalapyje radau savo darbo nuotrauką. Prie jo buvo parašyta, kad autorė kažkokia mergaitė, kuri dievagojosi, kaip jai sunkiai sekėsi sugalvoti pačią idėją ir numegzti pagal ją žaislinį šuniuką", – prisiminė M.Rudaja.

Moteris tikina, kad tai tikrai buvo jos darbas, nes greta matėsi jos buto šviestuvas, o ant numegzto žaisliuko galvos užrištas specifinis mėlynas papuošimas.

"Atpažinau savo darbą tarp daugelio kitų. Pareikalavau, kad to rankdarbio nuotrauką išimtų iš interneto arba parašytų tikrą jo autorę. Antraip pažadėjau imtis kitų teisinių veiksmų dėl autorinių teisių pažeidimo. Jie atsiprašė, pašalino nuotrauką", – pasakojo M.Rudaja.

Vieni dalijasi, kiti slepia

Marinos teigimu, tarp mezgėjų yra tokių, kurios noriai dalijasi idėjomis, pasakoja, kaip numegzti vieną ar kitą daiktą. Joms esą tai – malonumas, kai suteikiamas džiaugsmas kitiems. Tačiau yra tokių, kurie reikalauja nurodyti jų pavardę prie modelių arba draudžia naudotis darbų aprašymais ir pardavinėti pagal juos numegztus darbus internete.

"Internete svetimus darbus kaip savus pateikę žmonės neįsileidžiami į kai kuriuos tinklalapius. Pagal jų kompiuterio IP adresą blokuojamas prisijungimas. Tokia simbolinė bausmė. Apie teismus nesu girdėjusi", – sakė M.Rudaja.

Dabar, siųsdama į konkursus ar talpindama savo rankdarbių nuotraukas į svetimas svetaines, Marina ant fotografijų uždeda vandens ženklą su vardu ir pavarde. Tai – bent minimali apsauga, kurią esą irgi galima nutrinti, bet ne taip lengvai.

"Labai nemalonu, kai aptinki savo darbo nuotrauką, prie kurios parašyta svetimo žmogaus istorija, kaip jis mezgė, kaip vargo, ieškojo, bet sugebėjo sukurti. Tai – melas, labai nemalonu", – teigė klaipėdietė.