Po keisto privatizavimo – žalia šviesa statytojams

Klaipėdos savivaldybės itin brangiai pirkto ir pusvelčiui privatiems asmenims parduoto sklypo naujuosius valdytojus, panašu, jog lydi sėkmė. Neegzistuojančio namo rekonstrukcija stumiasi į priekį, o savivaldybė sutiko net išnuomoti valstybinės žemės rėžį verslininkų keliukui į sklypą, tad prieštaringai vertinta šio sklypo privatizavimo istorija netapo kliūtimi naujoms statyboms.

Sklypo istorijoje – klaustukai

Sklypas, kurio nuosavybės istoriją viešino dienraštis "Klaipėda", klaipėdiečiams labiau atpažįstamas dėl buvusios šio sklypo savininkės Vidos Kalantirenko pavardės.

Statant Liepų ir Mokyklos gatvių viaduką, vyko audringos diskusijos su šioje vietoje stovėjusio būsto savininke ir kitais gyventojais dėl jų iškeldinimo sąlygų.

Už pastatus, kurie čia stovėjo, gyventojams buvo suteikti sublokuoti namai Liepojos gatvėje, mokėtos kitos kompensacijos už šių žmonių patirtus nepatogumus.

Daugybę nervų ir laiko kainavęs iškeldinimo procesas buvo nepigus reikalas. Tam buvo išleista išties itin solidi suma.

Skerdyklos gatvėje, kurios realiai uostamiestyje nėra, išliko suformuoti du sklypai.

Vienas jų tebepriklauso Klaipėdos savivaldybei. O kitas sklypas pateko į privačias rankas.

Dienraštis "Klaipėda" jau aprašė, kokiu būdu pačiame miesto centre, vienoje judriausių miesto sankryžų, vėliau buvo privatizuotas sklypas su galimybe jame vykdyti statybas ("Valstybės išpirktas turtas ir vėl tapo privačiu", 2018 12 11).

2003 m. spalio 17-ąją valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi sklypo savininku tapo Rolandas Bilotas, dabartinės Seimo narės Agnės Bilotaitės dėdė.

Beje, Seimo narė čia niekuo dėta.

Aukcione įsigijęs buvusį gyvenamąjį 194 kv. m pastatą, garažą, R.Bilotas dar išsipirko ir 6,4 a valstybinės žemės sklypą.

Iš šiek tiek daugiau nei 67 tūkst. litų ( apie 17,7 tūkst. eurų), gautų už apleisto pastato pardavimą, uostamiesčio biudžetas pasipildė vos 27 466 litais (apie 7,9 tūkst. eurų).

Kiek brangiau buvo mokėta už žemę, esančią po šiuo pastatu, – 33 684 litai (apie 9,7 tūkst. eurų).

Ši suma atiteko ne miestui, o Valstybės turto fondui.

Vertybė – geležinkelininkų nameliai?

Dienraščiui viešinant sklypo istoriją, uostamiesčio savivaldybės valdininkai tikino, jog ir dabar nėra aiškus šio valstybinio turto privatizavimo plano iniciatorius.

Valstybės išpirktuose sklypuose pastačius viaduką, detaliajame plane esą nežinia kodėl išliko įrašas išsaugoti kažkokius buvusius geležinkelininkų namelius.

"Man rodos, jog toks įrašas buvo, reikia kelti dokumentus. Taip, tai tiesa, miestas pirko pastatus labai brangiai, o parduoti jie buvo pigiai", – atminties užkulisiuose bandė tiesos ieškoti Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė, suradusi dokumentus, su lupa visgi įskaitė įrašus, nežinia kokiu tikslu atsiradusius detaliajame plane.

"Tame brėžinyje įžiūrėti čia stovėjusius namus gali kone tik mikroskopu. Perskaičiau tik tiek: "Išsaugomi esami namai". Viskas, daugiau kitų sprendinių nėra. Nieko daugiau neįrašyta", – faktus patikslino R.Gružienė.

Tad kyla klausimas, kokiais argumentais remiantis buvo išleisti milijonai tam, kad iš viaduko teritorijos būtų iškraustyti gyventojai, o jų nugyventi ir kone avarinės būklės namai nežinia kodėl turėjo būti išsaugoti?

"Na, taip, klausimų yra. Juk to pastato, kur buvo nurodyta jį išsaugoti, nebeliko", – stebėjosi R.Gružienė.

Iš tiesų, A.Bilotaitės dėdei R.Bilotui atiteko sklypas su pastatu. Jis vėliau buvo nugriautas.

Realiai statinio nebeliko, tačiau jis nebuvo išregistruotas Registrų centre.

Gali kilti klausimų, ar išregistravimą buvę savininkai pamiršo specialiai, ar ne?

O kas dabar bandoma padaryti? Bandoma atlikti nesančio namo rekonstrukciją.

"Jį buvo leista privatizuoti, po to jis buvo nugriautas, bet neišregistruotas. O kas dabar bandoma padaryti? Bandoma atlikti nesančio namo rekonstrukciją. Rengiamas projektas", – žmonių kalba R.Gružienė įvardijo tai, kas buvo padaryta.

Šiuo metu visos šios statybos yra įvardintos taip: vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į paslaugų paskirties pastatą su komercinėmis patalpomis projektas.

Vietoje vieno buto namo šiuo metu čia auga medžiai ir žydi savivaldybės lėšomis sodintos gėlės.

Nori valstybinės žemės

Nesamo namo rekonstrukcijos projektą rengia įmonė "Danės projektai".

Ši įmonė sklypą su nesančiu namu nusipirko varžytinėse.

Naujieji savininkai kreipėsi į savivaldybę su labai aiškia verslo vizija – pusės dobilo formos sankryžos centre, žaliojoje zonoje, projektuotojai nori įrengti komercinį objektą, veikiausiai skirtą automobilių priežiūrai, labai panašų į automobilių plovyklą.

"Jie kreipėsi dėl privažiuojamojo kelio per valstybinę žemę įrengimo. Nori sudaryti infrastruktūros sutartį. Negali joks sklypas būti be įvažos. Tam reikia savivaldybės sutikimo. Sutartį pasirašys savivaldybė ir pareiškėjai, tačiau ji įsigalios tik tuomet, kai Nacionalinė žemės tarnyba duos sutikimą įrengti įvažą valstybinėje žemėje, nes ji yra jos valdytoja", – paaiškino R.Gružienė.

Negali neleisti

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėja Vaida Lendraitienė tikino, jog savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pasirašė sutartį dėl privažiuojamojo kelio per valstybinę žemę įrengimo.

Prieš tai kiti savivaldybės skyriai taip pat dėjo savo parašus, jog neprieštarauja tokiam procesui.

"Paprastai tokias sutartis derina teisininkas, Turto skyrius, Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius, Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vadovas, Architektūros skyrius. Kai sutartį pasirašys sklypo savininkai, jie galės kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Ar gali Nacionalinė žemės tarnyba nesutikti? Gali, tik tai turi būti argumentuota. Paprastai nebūna taip, kad šiaip sau, "iš oro" nebūtų duodamas sutikimas. Dažniausiai nurodoma, ką statytojas privalo įgyvendinti", – aiškino V.Lendraitienė.

Kol kas panašu, jog trikdžių būsimoms statyboms neiškilo.

"Tikėkimės, kad kabliukų nebus. Taip, eina kaip per sviestą. Neturime pagrindo neleisti. Saugaus eismo komisija neprieštaravo įvažos įrengimui, kitų prieštaravimų nebuvo", – tikino V.Lendraitienė.

Beje, Saugaus eismo komisijos balsas yra patariamasis.

Klaipėdos savivaldybėje būta atvejų, kai administracijos direktorius priėmė priešingą sprendimą nei Saugaus eismo komisija.

Tačiau šį kartą taip nenutiko.

"Negalime vieną dieną parduoti daiktą, kitą dieną atsiimti ir neleisti savininkams ką nors statyti. Taip, šioje istorijoje klaustukų yra. Infrastruktūros sutartį aš parengiau, ji vizuota. O dėl statybos leidimo turės pasiaiškinti Statybos leidimų skyrius, jie aiškinsis, ar projekto sprendiniai atitinka bendrajį planą, teritorijų planavimo dokumentus. Ir žiūrėsime, kas čia bus", – svarstė V.Lendraitienė.

Statybos leidimo išdavimas paprastai užtrunka mėnesį, tad visiškai realu, jog statybos prie viaduko gali prasidėti visai netrukus.

Šių metų pradžioje šio sklypo savininkai jau nusitiesė elektros įvadą į sklypą.

Užsimena apie trikdžius

Sulaukęs dienraščio "Klaipėda" žurnalistų skambučio, įmonės "Danės projektai" atstovas, šio projekto vadovas Valentinas Lucenko nevaldė įsiūčio.

Pamėginus teirautis apie statybų perspektyvas šiame sklype, V.Lucenko rėžė paauklėjimą.

Aš nesiruošiu su jumis kalbėtis.

"Jūs ką norit, tą ir rašykit, aš jūsų rašliavos neįtakoju. Aš nesiruošiu su jumis kalbėtis. Čia dėl jūsų straipsnio valdininkai ėmė kišti pagalius į ratus. Viskas su šiuo sklypu buvo tvarkoje, kol neparašėte", – nemandagiai žurnalistus auklėjo V.Lucenko (kalba netaisyta – A.A.).

Pamėginus paaiškinti, jog publikacijoje dienraštis tik aprašė valdininkų sprendimus dėl valstybės pinigais išpirkto konkretaus sklypo privatizavimo, naujieji sklypo savininkai neigiamame kontekste nebuvo minimi, V.Lucenko vis tiek neatlyžo.

"Prašau patylėti ir nepertraukinėti. Neturiu aš su jumis apie ką kalbėti", – emocijas liejo projektuotojas, tuo ir baigęs savo pasisakymą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to Ar rk

to Ar rk portretas
Negana,gatve ,pagal plana,Mokyklos tilto nuvazos privalejo buti irengtos pagal patvirtinta projekta???

klaipedietis

klaipedietis portretas
Kodel paprastiems mirtingiesiems reikia pradziai miesto detalaus plano (kurio 5 metai nepatvirtina), paskui kruvos prasymu, savo sklypo detalaus plano, tada savivaldybes palaiminimo ir tik tada NZT leidima daryti kelia? O cia viduri miesto, prasymus raso ir vsio? Nors nieko naujo pavardes pasako viska.

to RK

to RK portretas
kaip supratom psevdanimas RK-Lucenko:))
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių