Vairuotojų galvos skausmu tapusios Jakų žiedinės sankryžos taisymui prireiks apvalių sumų, nors ši grandiozinė statyba jau kainavo 140 mln. litų. Vien naujų linijų čia perbraižymas šalies biudžetui atsieis dar 603 tūkst. litų, tačiau projektą rengę "Kelprojekto" atstovai atsitvėrė tylos siena ir toliau gauna valstybės užsakymus.

Darbus baigs iki žiemos

Uostamiesčio gyventojų akyse šis Jakų sankryžos projektas patyrė fiasko. Milijonus kainavusios viltys nepasiteisino, o padėties taisymui griebtasi lygiai to paties, kas projektuotojų buvo panaikinta prieš pradedant statyti estakadą. Didžiausiu džiaugsmu dabar miestiečiams turėtų tapti ir vėl atsirasiančios dvi eismo linijos iš Palangos pusės. Tačiau eismo juostų perbraižymui ir įvažos paplatinimui reikės nekuklios sumos – net 603 tūkst. litų.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus, konkursą šiems darbams laimėjo įmonė "Kauno tiltai".

"Ženklinimo darbai užtruks tik kelias savaites, ilgesnio laiko reikia leidimams suderinti. Pagal sutartį numatyta, kad darbai turi būti baigti iki gruodžio 10 dienos", – rangovams duotus terminus priminė P.Tekorius.

Bus dvi juostos

Važiuojantieji Jakų žiedinės sankryžos link, turėtų būti atidūs, nes po naujojo ženklinimo 150 metrų iki sankryžos atsiras antra eismo juosta.

"Į šią sumą įskaičiuota ir greičio slopinimo kalnelių perdarymas. Jų vietą teks keisti, kad važiuojantieji žiedu labai neįsibėgėtų. Teks perdažyti ir šiuo metu esančių juostų linijas", – aiškino P.Tekorius.

Ilgiausia Lietuvoje estakada driekiasi 610 metrų. Tačiau milijonus kainavusi Jakų žiedinė sankryža eismo srautų problemų neišsprendė.

Klaipėdiečiai automobilių spūstyse prie Jakų sankryžos stoviniuoja kiekvieną rytą ir pavakare, kai didžioji dalis gyvenančiųjų užmiestyje po darbo pajuda namo.
Vairuotojų kantrybės pikas buvo pasiektas praėjusį trečiadienį, kai dėl avarijos Mokyklos gatvėje eismas uostamiestyje buvo visiškai paralyžiuotas. Prie Jakų sankryžos automobilių eilė buvo nusidriekusi iki pat Liepų gatvės viaduko.

Atkimš kakliuką

"Visa bėda, kad šia sankryža ėmė naudotis visa Klaipėda. O projektuojant niekas negalvojo, kad taip bus. Ši estakada buvo projektuota tranzitiniams srautams. Kai bus pabaigta estakada, srautai pasiskirstys", – aiškino P.Tekorius.

Direktoriaus pavaduotojo teigimu, buvo planuota net uždaryti įvažą Dovilų kryptimi.

"Turėjo būti keturšalė "dobilo lapo" sankryža, ir viskas būtų veikę. O dabar mes turime šešias kryptis, ir šia sankryža naudojasi visi klaipėdiečiai, todėl, kad mieste nesutvarkyta infrastruktūra, pristatyta žiedukų", – pabrėžė P.Tekorius.

Aiškinama, kad dviejų eismo juostų įvaža nuo Palangos pusės Jakų sankryžoje buvo planuota, bet eismo saugumo ekspertai stojo prieš, teigdami, kad dėl to kils avarijų grėsmė.

"Mes dabar tą butelio kakliuką atkimšime ir žiūrėsime, kiek ten ir kas daužysis", – juokavo P.Tekorius.

Norėtų trijų juostų

Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis pastebėjo, kad pareigūnai buvo siuntę savo pasiūlymus, kaip sutvarkyti eismo bėdas Jakų žiedinėje sankryžoje.

"Tačiau tai yra projektuotojų atsakomybė, kalbant apie tai, ką dabar turime. Jie turėjo numatyti, kad augs srautai", – kalbėjo R.Šideikis.

Klaipėdos savivaldybėje miesto vadovams, kelininkams, policijos pareigūnams pristatinėdami savo siūlymus, kaip šalinti Jakų žiede piko valandomis susidarančias spūstis, projektuotojai įtikinėjo klaipėdiečius, kad sankryža buvo projektuota kone prieš dešimtmetį, ir tuomet nebuvo numatyta, kad automobilių srautai šioje vietoje taip didės, nes į užmiestį kelsis gyventi daugybė mieste dirbančių klaipėdiečių. Esą nebuvo numatyta net tai, kad šia sankryža ims naudotis patys klaipėdiečiai, kaip miesto aplinkkeliu.

"Tai ir yra pagrindinis miesto aplinkkelis. O kam tai yra naujiena?" – replikavo R.Šideikis.

Kelių policijos biuro viršininko manymu, dviejomis iš vienos tapsianti įvaža į sankryžą iš Palangos pusės greitai gali pareikalauti dar papildomų investicijų.

"O kodėl nėra mąstoma apie tris juostas? Pirmoji nusuktų į Tilžės gatvę, o likusiomis dviejomis važiuotumėme į sankryžą. Manyčiau, kad pačiame žiede turi būti trys juostos. Man nėra aišku, kodėl jos buvo panaikintos", – savo nuomonę išsakė R.Šideikis.

Problemų dar gali kilti

Projektuotojai yra viešai nerimavę, kad naujai perbraižius Jakų žiedinės sankryžos eismo juostas į automobilių eiles stos kitomis įvažomis į sankryžą norintys patekti vairuotojai, nes jiems eismą užkirs nenutrūkstamas automobilių srautas iš Palangos.

"Mano galva, visas bėdas išspręstų ne tokie jau dideli pinigai. Reikia pastatyti "Stop" ženklus prie kiekvienos įvažos. Vairuotojas bus priverstas sustoti, taip srautai pasiskirstys", – savo nuomonę apie padėtį šioje sankryžoje išsakė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Įmonės "Klaipėdos regiono keliai" vadovas nebuvo tiek kritiškas šios sankryžos kūrėjams, bet priminė, kad sovietmečiu, kai jam pačiam teko prisidėti prie šios sankryžos kūrimo, buvo numatyta uždaryti įvažą iš Tilžės gatvės.

"Aš dar tik meistru dirbau. Bet prisimenu, kad tai buvo rimtas argumentas, o tai dabar ir pasitvirtino. Ši žiedinė sankryža per maža tokiam dideliam skaičiui įvažų", – pastebėjo Petras Kaučikas.

Specialistas vylėsi, kad eismo srautai visiems laikams bus sureguliuoti po trečiojo estakados statybos etapo, kai dalis mašinų iš Baltijos prospekto be vargo suks į Palangą, o važiuojantieji iš Šilutės pusės važiuos estakada.

"Tačiau reikia numatyti, kaip keisis eismo srautai, kai bus pastatytas uosto pietinis aplinkkelis. O kas dabar gali žinoti, kaip ten bus?" – svarstė P.Kaučikas.

Pinigų gavo, komentuoti nenori

Šią žiedinę sankryžą projektavusios įmonės "Kelprojektas" rinkodaros projektų vadovė Ingrida Biržienė, paklausta, ką tiksliai numatoma pakeisti šioje sankryžoje per artimiausią mėnesį, pareiškė, kad po to, kai įmonė susilaukė kritikos birželio mėnesį Klaipėdos savivaldybėje vykusiame projekto pristatyme, "Kelprojektas" nebesiteikia komentuoti visuomenei, kaip bus taisomos čia padarytos klaidos.

"Mūsų pozicija tokia: dabar tegul Kelių direkcija ir komentuoja, kas ir kaip bus daroma. Projektuotojai gali pasiūlyti tik variantus, galimus sprendimų būdus", – rėžė I.Biržienė.

Laimi valstybinius užsakymus

Metų gaminio vardą pelnęs Jakų žiedinės sankryžos projektas buvo sulaukęs kritikos įvairiuose sluoksniuose.
Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, nors ir pats kirpo estakados atidarymo simbolinę juostelę, šį projektą pavadino nevykusiu monstru.

"Man teko dirbti tuomet, kai jau estakados projektas buvo patvirtintas. Tačiau ministerija dar siūlė taisyti projektines klaidas ir įrengti dvi eismo juostas nuo Palangos pusės. Kiek žinau, žemės pirkti šioje vietoje nereikia. Belieka praplatinti kelią ir įrengti dvi juostas. Tačiau šie visi pasiūlymai nebuvo priimti", – aiškino E.Masiulis.

Išgirdęs, kad 140 mln. litų kainavęs projektas vėl taisomas, o darbų kaina sieks 603 tūkst. litų, buvęs ministras nustebo.

"Įdomu, kad štai tokias projektines klaidas paliekanti įmonė ir toliau laimi valstybinius užsakymus. Manyčiau, kad tie, kurie vertina viešųjų pirkimų konkursus, turėtų atsižvelgti į tokių projektuotojų patirtį. Dėl to, kas nutiko Jakuose, akmenukas turi kristi tik į projektuotojų daržą. Tai ir yra paradoksas, kad ir toliau gaunami valstybiniai užsakymai", – nuomonę išsakė E.Masiulis.

Įmonė "Kelprojektas" laimėjo vadinamojo Simno aplinkkelio projektavimo darbų konkursą, magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijos projektą, kitus stambius valstybinius užsakymus.

Tunelio kaina – lyg aukso

Ši įmonė dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės skelbtame konkurse tunelio po Klaipėda–Liepoja keliu ir privažiuojamųjų kelių Sendvario seniūnijoje projektiniams pasiūlymams parengti.

Iškilus viešumon, kad projektuotojai siūlo tunelio, kurio kaina svyruotų nuo 10,36 mln. litų iki 12,58 mln. litų ir dar reikėtų 2 mln. litų privažiuojamiesiems keliams, Klaipėdos rajone kilo sumaištis.

"Aš negaliu patikėti, kad tunelio statyba tiek galėtų pabrangti ir kainuoti kosminius pinigus. Dar 2011 metais buvo diskusijų ir tuomet aiškėjo, kad tokio tunelio statyba atsieitų apie 3 mln. litų. Ir ne daugiau. O jei kainuotų 13 mln. litų, tai gal jis turėtų būti išdengtas aukso plokštėmis arba gintaro vitražais", – replikavo Klaipėdos rajono meras V.Dačkauskas.

Meras priminė, kad konkursas techniniam projektui dar tik bus skelbiamas.

"Pinigus turės skirti Kelių direkcija. Tačiau prašysime, kad būtų pasirašoma trišalė sutartis. Savivaldybė norės žinoti, kas ir kaip ten bus projektuojama", – pabrėžė V.Dačkauskas.