Po Klaipėdos pašto rūmų komplekso galimybių studijos aiškiau netapo: klausimų daugiau nei atsakymų

Patraukliausias variantas

Pagal Klaipėdos centrinio pašto rūmų komplekso pritaikymo galimybių studiją, tikslingiausia jame būtų įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę – uostamiestyje gimusio pasaulinio garso mokslininko astronomo F.W.Argelanderio vardo mokslo ir meno centrą.

Kultūros viceministro Rimanto Mikaičio teigimu, ši studija atsakė į pagrindinį klausimą – kaip šis kultūros paveldo objektas turėtų būti išsaugotas ir tapti atviras visuomenei, būti naudojamas kultūriniams jos poreikiams.

Klaipėdos savivaldybės vicemeras Arvydas Cesiulis palankiai vertino Kultūros ministerijos iniciatyvą ir mano, kad F.W.Argelanderio vardo mokslo ir meno centro variantas būtų patraukliausias.

Miestas ieškos sprendimo

Buvo išgryninti trys pašto pastato pritaikymo variantai.

"Dar neapsisprendėme, kuris jų tiktų, tačiau labiausiai tikėtina, kad bus pasirinktas F.W.Argelanderio variantas. Bet čia dar daug kas neaišku. Kai gausime dokumentus, matysime studiją, ją išanalizuos mūsų specialistai, žiūrėsime, kokį kelią pasirinksime", – kalbėjo A.Cesiulis.

Kas duos pinigų pritaikymui? Kas viską turės daryti?

Miestui esą niekas negali primesti savo nuomonės pašto pritaikymo klausimu.

Tik jau dabar baiminamasi – nė vienas iš siūlytų variantų ateityje neatsipirks.

Be to, paties pašto virsmas kultūros centru kainuotų daugiau nei 7 mln. eurų.

"Kas duos pinigų pritaikymui? Kas viską turės daryti? Buvo abstrakčiai užsiminta, kad tai turės būti daroma bendromis valstybės ir savivaldybės pastangomis. Bet aiškumo nėra. Klausimų daugiau nei atsakymų. Pirmiausia turime išsiaiškinti, kokios yra galimybės, kokios bus pasekmės ir kokios yra grėsmės, jei pasirinksime vieną kažkurį variantą", – dėstė A.Cesiulis.

Arvydas Cesiulis. Vytauto Petriko nuotr.

Vicemeras pripažino, kad pašto pastatas turi būti išsaugotas ir kad miestas turi dalyvauti jį išsaugant ir pritaikant.

Pripažins kultūros paminklu

Buvo siūlymas kurti naują savivaldybės biudžetinę arba valstybės įstaigą – pastato operatorę, kalbėta ir apie mišrų pastato valdymą jau po renovacijos.

"Pristatant galimybių studiją dėl pašto pastato pritaikymo, viskas buvo pateikiama tariamąja nuosaka, kas būtų, jeigu būtų. O jeigu taip nebus, kas tada? Kol kas miestas tuo klausimu savo pozicijos neturi, bet mes dėkojame, kad buvo padarytas tas darbas, kurį Kultūros ministerija atliko", – teigė A.Cesiulis.

Perėmus turtą iš Lietuvos pašto ir sutvarkius objektą valstybės biudžeto lėšomis, rekomenduojama miesto savivaldybei tapti pagrindiniu komplekso operatoriumi ir veiklų vykdytoju.

Jau pradėtos Klaipėdos centrinio pašto komplekso pripažinimo valstybinės reikšmės kultūros paminklu procedūros, kompleksas būtų įtrauktas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.