Netikėta nauja pažintis

Kaip pripažino Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė, jau tapo įprasta, jog pasibaigus aktyviajam sezonui kurorto svečiai daugiau dėmesio skiria pažintinei programai.

„Atvykusieji čia rudenį ar žiemą daugiau savo laiko skiria pažinti kitokią Palangą ir tarsi ją atranda iš naujo – tikrai esame girdėję įvairių komplimentų, kokia gausybe įdomių dalykų vėl ir vėl atsiskleidžia kurortas. Vieni tokių svečių – ir pasibaigus aktyviajam vasaros laikotarpiui Palangoje poilsiavę mūsų šalies medikai, kurie užsukdavo pas mus, ieškodami pažintinės informacijos, – pasakojo pašnekovė. – Nepamirškime ir to, kad pastaraisiais metais Palanga yra ypač išgražėjusi, atjaunėjusi, tapusi dar patogesnė atvykstantiems žmonėms savo infrastruktūriniais sprendimais.“

Didžiausio šalies kurorto klestėjimo pamatus neabejotinai paklojo grafų Tiškevičių šeima – kone kiekviename žingsnyje Palangoje susiduriame su šios iškilios giminės palikimo ženklais.

„Tik turbūt kartais jų neidentifikuojame. Arba apie juos nebesusimąstome – tokie jie tapo įprasti“, – šyptelėjo R.Kmitienė.

Šlovė: vila „Mahorta“ tarpukariu garsėjo kaip populiari pramogų ir laisvalaikio praleidimo vieta. / M. Surblio nuotr.

Tad kodėl gi pasivaikščiojimui po Palangą nesuteikus šiek tiek intrigos ir netikėtų patirčių azarto? Galbūt šiuokart tai galėtų būti pažintis su grafams Tiškevičiams priklausiusiomis vilomis, kurių turiningą maršrutą padės susidėlioti išsamus Turizmo informacijos centro parengtas gidas „Atrask senąsias Palangos vilas“.

Bet kokiu oru ir paros metu

Į daugiau nei 100 metų senumo kelionę nukeliantis maršrutas aprėpia net 27 istorines XIX a. pab. – XX a. I pusės unikalias medines bei mūrines vilas ir kitus reikšmingus kurortinės architektūros objektus, kuriuos apžiūrėti ir jais pasigrožėti patogu bet kokiu oru ir bet kuriuo paros laiku.

„Anapilis“, „Jūros akis“, „Baltoji“, „Komoda“, „Romeo“ ir „Džuljeta“, „Pajauta“, „Vilija“, „Mahorta“, – grafų Tiškevičių palikimą vardijo R.Kmitienė.

Anot pašnekovės, kiekvieną pasivaikščiojimą būtų galima skirti pažinčiai su vis kitu objektu. „Patikėkite, ne tik sužinosite įdomių faktų, bet ir į daugelį dalykų pažvelgsite naujomis akimis“, – sakė pašnekovė.

1898 m. pastatyta vila „Anapilis“ pelnytai galėtų būti vadinama vienu brangiausių kurorto perlų. Tai legendomis apipinta unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinti vila.

Ilgą laiką ji buvo vadinama „Sofijos“ vardu – gyvavimo pradžioje vila priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei.

Palangiškių legenda byloja apie S.Tiškevičienės pomėgį kviesti vėles. Esą grafienė virš palėpės buvo įsirengusi slaptą „veidrodžių“ kambarį, iš kurio vėlės nebegalėdavo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Be to, kalbama, viloje vaidendavosi pačios Sofijos ir jos pasikorusios tarnaitės vėlės.

Miestiečiai šią vietą aplenkdavo ir baimindamiesi iš vilos sklindančių vėjo vargonų garsų.

Rinkosi tarpukario elitas

Tarpukariu vila garsėjo bohemiška aura, joje poilsiaudavo Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, žinomi Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir politikos žmonės: poetas Maironis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt.

Antrojo pasaulinio karo metais pastatas buvo nacionalizuotas. Daugelis, be abejo, pamena, jog pirmaisiais „Anapilio“ atgimimo metais čia buvo įsikūręs vienas garsiausių muzikinių klubų Lietuvoje. Nuo 2014-ųjų pastate pradėjo dirbti muziejininkai, o 2016 m. lankytojams duris atvėrė Palangos kurorto muziejus.

Tuo metu 1900–1914 m. pastatyta vila „Baltoji“ – viena iš nedaugelio kurorto mūrinių vilų.

XX a. 4 dešimtmetyje čia kasmet keturioms savaitėms sezono metu su šeima apsistodavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona – vasarą ši vila tapdavo jo vasaros rezidencija.

Birutės alėjos ir J.Basanavičiaus gatvės sankirtoje esantis pastatas tarpukariu buvo išskirtinė Palangos kurorto vieta, vasarą čia atvykdavo svarbiausieji politikos ir kultūros elito atstovai.

Tarpukariu populiaria kurorto pramogų ir laisvalaikio praleidimo vieta tapo ir vila „Mahorta“ – čia veikė restoranas, kuriame grieždavo orkestras, vakarais vykdavo koncertai bei šokiai. Po Antrojo pasaulinio karo vila nacionalizuota, 1949 m. – remontuota, o 1973 m. rekonstruotas jos vidus.

Žaismingo flirto erdvė

Romantiškų prieskonių pažintiniam maršrutui suteiks Palangos kurorto dvynės „Romeo“ ir „Džuljeta“, pastatytos 1890–1905 m. Deja, iki šiandien neišliko kurortinėms poilsinėms būdingų perimetrinių balkonų – jie sezono metu Palangoje virsdavo žaismingo flirto, pažinčių ir bendravimo erdve.

1937 m. vilose veikė pensionatas ir sanatorija, vėliau patalpose įsikūrė „Jūratės“ poilsio namai. Iki šių dienų vilos atrodo gana autentiškai, nors sovietmečiu prie fasadų prijungti priestatai ir nugriauti balkonai bei terasos.

Sąsajos: itališko neorenesanso stiliaus „Komoda“ turi savo analogą Monake. / M. Surblio nuotr.

Birutės alėjoje esantis „Romeo“ ir „Džuljetos“ vilų kompleksas drauge su kitais grafams priklausiusiais statiniais įprasmina elegantišką grafų Tiškevičių istorinį laikotarpį ir sykiu pažymi modernios poilsio kultūros pradžią Lietuvoje.

Kurortinės architektūros šedevras – vila „Jūros akis“ (1897–1910 m.) išsiskiria šveicariško stiliaus asimetriška kompozicija ir skirtingais fasadais, pastato planas pritaikytas teikti apgyvendinimo paslaugas. Anot legendos, kadaise čia gyvenusi grafo Tiškevičiaus meilužė.

Viena reikšmingiausių ir gražiausių Palangoje grafų Tiškevičių giminės palikimo dalis – vila „Komoda“. Pastatyti dviejų aukštų itališko neorenesanso stiliaus vilą su terasa ant stogo apie 1895 m. užsakė grafas Feliksas Tiškevičius. Vila buvo skirta jo brolio Aleksandro šeimai.

Manoma, jog ją suprojektavo Lenkijoje gyvenęs italų kilmės architektas Leonardas Markonis. Analogiška jo projektuota vila stovi Monake, taip pat panašios stilistikos vilų yra Lenkijoje. Architektas taip pat Trakų Vokėje suprojektavo dvarą.

Pirmojo pasaulinio karo metu pastatas smarkiai nukentėjo, XX a. 3–4 dešimtmečiais rekonstruotas.

Įžvalgi pranašystė

XIX a. pab. pastatyta vila „Pajauta“ architektūriniu sprendimu artima šalia esančiam fachverkinių vilų kompleksui, išsiskiria architektūros formomis bei klasikinio pobūdžio dekoro elementais. Kadangi turima duomenų, jog kiti J.Basanavičiaus gatvėje esantys fachverkiniai pastatai priklausė S.Tiškevičienei ir jos giminei, manoma, kad ir ši vila galėjo priklausyti grafams Tiškevičiams.

Dar vienas su Tiškevičių vardu siejamas pastatas – vila „Vilija“, statyta XIX a. pab. – XX a. pr. Medinė dvišlaičiu skardiniu, anksčiau malksnomis dengtu stogu vila, atspindinti liaudiškosios architektūros tradicijas, neišvengė gausios rekonstrukcijos.

Kaip pastebėjo Palangos turizmo informacijos centro vadovė R.Kmitienė, įstabų palikimą kurortui dovanojusi grafų Tiškevičių šeima jau prieš daugelį metų įžvelgė šios vietos unikalumą ir potencialą.

„Ne veltui ir kurorto įvaizdžio ženkle naudojame grafų Tiškevičių giminės šūkį: „Išsirink, ką myli“. Juk tai labai simboliški žodžiai. Grafas Tiškevičius žvelgė toli į priekį, priskirdamas Palangai tokį šūkį, nes tai vieta, kuri gali pateisinti bet kokius lūkesčius ir poreikius: pradedant nuostabia gamta, turtingu istoriniu paveldu, kultūra ir baigiant kokybišku poilsiu bei pramogomis“, – teigė pašnekovė.

Grafams Tiškevičiams priklausiusios vilos

„Anapilis“, Birutės al. 34A

„Baltoji“, Birutės al. 33

„Komoda“, Meilės al. 5

„Jūros akis“, J.Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32

„Mahorta“, Birutės al. 35

„Pajauta“, J.Basanavičiaus g. 22

„Romeo“ ir „Džuljeta“, Birutės al. 34, 36

„Vilija“, J.Basanavičiaus g. 20