Po savivaldybei mestų kaltinimų miestas reikalaus paneigimo?

Politikai sako netiesą

Viešai transliuotame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje nuskambėjo jo pirmininko Antano Matulo žodžiai.

Esą dėl buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės neadekvačių algų pakėlimo darbuotojams prieš įstaigos reorganizaciją atsakomybę turi prisiimti ir miesto savivaldybė, kuriai anksčiau priklausė ligoninė.

Tačiau tuo metu, kai buvo didinamos algos, savivaldybė nebebuvo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės savininkė, tai yra nebevaldė šios įstaigos.

„Klaipėdos universitetinė ligoninė de jure ir de facto buvo perduota Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) jurisdikcijai 2022 m. gegužės 31 d. Buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, ir savininku tapo SAM. O įstaigos darbuotojų atlyginimų pokytis įvyko tų pačių metų rudenį. Tad visi, kurie kalba, kad dėl to kalta savivaldybė, sako netiesą, dezinformuoja visuomenę. Ir mes, susidurdami su tokia informacine sklaida, imamės priemonių, kad būtų pateikti paneigimai“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Kaltųjų paieškos nesibaigia

Nepaisant to, pretenzijos dėl finansinio chaoso užuomazgų sujungtose ligoninėse buvo reiškiamos senajai Klaipėdos universitetinės ligoninės Stebėtojų tarybai, kuri esą po ligoninių sujungimo dar kurį laiką veikė ir „palaimino“ algų pakėlimą įstaigos darbuotojams.

Tačiau, anot A. Vaitkaus, naujasis savininkas, tai yra SAM, turėtų aiškiai žinoti, kad, perėmus de jure ir de facto juridinį vienetą, yra privalu sutvarkyti ir vadybą, ir valdymo organus.

Visi, kurie kalba, kad dėl to kalta savivaldybė, sako netiesą.

„Akivaizdu, kad to nesupranta ar nenori suprasti šiandieniniai politikai iš Vyriausybės ir Seimo. Pagal teisės aktus, Stebėtojų tarybos yra sudaromos penkeriems metams, o jų įgaliojimai nutrūksta arba formuojant naują Stebėtojų tarybą, arba kai baigiasi tų penkerių metų kadencija. Taigi labai lengva yra apkaltinti ką nors kitą, nors bėda yra jų pačių kieme“, – teigė A. Vaitkus.

Link finansinio kracho

Prieš dvejus metus buvo pradėta kalbėti, kad reikia sujungti tris dideles pajūrio gydymo įstaigas – tuometę Klaipėdos universitetinę ligoninę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines, buvo teigiama, kad tam pinigų (per 40 mln. eurų) skirs SAM.

Esą po sujungimo visiems bus tik geriau – ir medikams, ir pacientams, kurių regione yra iki pusės milijono.

Tačiau po įstaigų sujungimo nuo 2023 m. sausio naujosios ligoninės situacija visomis prasmėmis nuolat tik blogėja.

Paaiškėjo, kad per mėnesį naujam dariniui išlaikyti reikia apie 9 mln. eurų.

2022 m. pabaigoje jungiamų ligoninių banko sąskaitose buvo 21,5 mln. eurų.

2023 m. oficialiai KUL deficitas buvo 12,4 mln. eurų, tačiau pripažįstama, kad realus deficitas siekia daug didesnę sumą.

Realus kiekvieno mėnesio trūkumas – 2,2 mln. eurų.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sujungtos Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas Audrius Šimaitis teigė, kad birželio–rugsėjo mėnesiais planuojamas pajamų kritimas apie 10 proc. dėl sezoniškumo, dėl reorganizacijos įstaigą palieka iki 10 proc. darbuotojų.

Posėdyje A. Šimaitis sakė, kad netolygumus tarp atlyginimų atskiruose padaliniuose pašalino, bet algų sulyginimas dar nebaigtas ir tam iki rugsėjo reikės 2 mln. eurų, o metams – per 4 mln. eurų.

A. Šimaitis pripažino, jog padaryti taip, kad už tą patį darbą visi gautų vienodą algą, neturi pinigų, be to, tam reikia apie pustrečių metų pereinamojo laikotarpio, o visam išlyginimui reikėtų apie 16 mln. eurų.