Renčia sodo namelius

"Nauja mada, o mums – naujas iššūkis tai suvaldyti. Visoje šalyje siaučiantis nekilnojamojo turto bumas atsirito iki sodų bendrijų. Labai daug perkama sklypų, o juose statomi neva gyvenamieji namai. Visi jie – iki 80 kv. m. Tokie statiniai atitinka sodo namelio sąvoką. Pagal įstatymą, žmogus keturis mėnesius gali jame nakvoti ir sodininkauti. O iš tiesų juk nuolat gyvenama", – tvirtino sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Iš tiesų nekilnojamojo turto skelbimų portaluose šiuo metu apstu skelbimų apie parduodamus nedidelės kvadratūros namus sodų bendrijose.

Tokį namą siūloma įsigyti nuo 50 iki 90 tūkst. eurų.

Jei pastatas įrengtas, sutvarkyta aplinka, sumontuoti baldai, kainos gali šoktelėti iki beprotiškų aukštumų. Sodų bendrijoje prie Gargždų už įrengtą gyvenamąjį namą prašoma net 279 tūkst. eurų.

Blaškosi po kelis sklypus

Dituvoje T.Vaitkus net keliuose sklypuose mato tuos pačius dirbančius veidus.

"Nuperka pigiai ir vienu metu keliuose sklypuose pradeda statyti namelius. Dažniausiai – karkasinius. Kartais tokių statybininkų gebėjimai kelia nuostabą. Panašu, kad jie patirties semiasi tik iš "YouTube" kanalo internete. Statybos mūsų sodų bendrijoje klesti. Viena vertus, tai nėra blogai, jei statytojas yra atsakingas, derina savo veiksmus su bendrija. Deja, atsiranda veikėjų, kuriems atrodo, kad negalioja jokios taisyklės. Tokiems statytojams galioja tik viena taisyklė – pastačiau, pardaviau, dingau", – šiurpo T.Vaitkus.

Nutraukė kabelį

Kartais tokių statybininkų gebėjimai kelia nuostabą. Panašu, kad jie patirties semiasi tik iš „YouTube“ kanalo internete.

Vieni tokių statytojų, rausdami sklypus, nutraukė šviesolaidinio interneto kabelį.

"Jei žmonės kažkur kasis, tegul bent jau į bendrijos administraciją kreipiasi, mes jau daugmaž žinome, kas kur paklota, kokios komunikacijos driekiasi. Jei nežinome, atsiunčiame žmones su detektoriais. Bet šiuo metu viskas daroma lyg laukinių laikais", – pasakojo T.Vaitkus.

Kita didelė bėda nutiko dėl nutraukto drenažo.

"Per patį atlydį, kai polaidžio vanduo sėmė daugybę Vakarų Lietuvos vietovių, tvino upės, o vanduo jau grasino sodyboms, statybininkai Dituvos soduose nutraukė drenažą. Baisiausia tai, kad jie atkasė, sulaužė ir vėl užkasė, kad niekas nepamatytų", – šiurpo T.Vaitkus.

Sodų bendrija turėjo atsigabenti specialią techniką ir vėl atkasti tą pačią pažeisto drenažo vietą.

"Neįmanoma buvo išpumpuoti, vanduo tiesiog kliokė. Ten jau viską iš naujo reikia kloti. O gatvės atkastos nelaikysi, žmonės juk turi važinėti. Rezultatas – nutraukti kabeliai, iškastas ir sugadintas drenažas, apsemti visos gatvės namų rūsiai, jau semiami sklypai. Bendrijos vyrai dvi dienas, atsitraukę nuo svarbių darbų, maudėsi šaltame vandenyje, bandydami ištaisyti pridirbtas nesąmones. Nustatinėjame žalą ir ruošiamės ją išieškoti iš kaltininkų", – tikino T.Vaitkus.

Tadas Vaitkus: tokiems statytojams galioja tik viena taisyklė – pastačiau, pardaviau, dingau.

Darbų brokas pritrenkia

Vieną šios bendrijos gyventoją, neseniai įsigijusią namelį, pribloškė tokių statybininkų darbas.

"Moteris pasakojo, kaip įsikėlusi mėgino įsijungti elektros prietaisą. Įjungė kištuką į rozetę, o ji neveikia. Paaiškėjo, kad rozetės laidas tik 30 cm įkištas į sieną, ir viskas, jokia elektra neįjungta. Visos rozetės visame name taip įrengtos", – pečiais gūžčiojo T.Vaitkus.

Pasirodo, tokius nemalonius siurprizus pirkėjams prakišinėja ta pati statybininkų grupelė.

"Namus stato mikliai. Jie stato kelis namus, tipinio projekto, po 76,8 kv. m ploto. Ir mikliai parduoda", – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Patys kontroliuoti negali

Eismas intensyvėja, drenažai neprijungti, keliai tyžta. Ir nieko negali padaryti, nes nėra jokios kontrolės.

Vienoje siauroje Dituvos gatvelėje per dvejus metus iškilo trys nauji gyvenamieji namai.

"Eismas intensyvėja, drenažai neprijungti, keliai tyžta. Ir nieko negali padaryti, nes nėra jokios kontrolės. Iki 80 kv. m ploto namai statomi be statybos leidimų. Net pati bendrija neturi svertų imtis kontrolės", – tikino pašnekovas.

Bendrijos "Dituva" pirmininkas T.Vaitkus ėmė ieškoti patarimų sodininkų bendrijų asociacijoje.

"Tariamės su advokatais. Vis dėlto vertėtų įvesti kontrolės mechanizmus. Kreipiamės į Statybos inspekciją. Gal net vertėtų koreguoti įstatymą. Norint statyti gyvenamąjį namą, bendrijos sutikimo reikia, bet sodo nameliui tokio sutikimo neprivalu gauti. Pati sodo namelio sąvoka iškreipta. Oficialiai tai iki 80 kv. m ploto namas, iki 8,5 m aukščio. Projekto net nereikia. Bet kas gali pasibraižyti languoto sąsiuvinio lape sau projektą ir pasistatyti trijų aukštų namą", – stebėjosi T.Vaitkus.

Siutina sugadintos gatvės

Statybininkai, mikliai pakėlę "dėžučių" sienas ir jas pardavę pirkėjams, dingsta kaip į vandenį.

"Vienas toks statytojas taip išmalė gatvę, kad ji liko visiškai neišvažiuojama. Aš jam skambinu, klausiu: gal verta atitaisyti į buvusią padėtį? O jis tik nusispjovė, esą ne jo čia darbas. Jau imu gailėtis, kad prekybos centrai kuriasi, infrastruktūra gerėja. Darėme juk žmonėms, o jų daugėjant situacija jau tampa nebevaldoma. Rankos nusvyra", – atviravo T.Vaitkus.

Į tokių statytojų pinkles patenka ir pirkėjai.

Vienas toks statytojas taip išmalė gatvę, kad ji liko visiškai neišvažiuojama. Aš jam skambinu, klausiu: gal verta atitaisyti į buvusią padėtį? O jis tik nusispjovė, esą ne jo čia darbas.

"Nedidelė dalis pirkėjų užeina ir viską išsiklausinėja. Klausia, kaip keliai, kokios perspektyvos, kokia kaimynystė? Žmonės žino, kokius lūkesčius gali puoselėti. Tačiau yra kita visuomenės dalis. Dažniausiai tai šiek tiek užsienyje užsidirbęs jaunimas, kuris nusiperka tokį sodo namelį. Įsikelia su vaikais ir jau po dviejų savaičių ima reikalauti asfaltuotų gatvių, šaligatvių, apšvietimo", – pastebėjo T.Vaitkus.

Pirmininkas tikino kantriai tokiems naujakuriams aiškinantis, kas yra sodų bendrija.

"Tokių nuolat gyvenančiųjų yra tik 15 proc. O 85 proc. sklypų yra skirti ūkininkavimui, sodininkystei. Labai greitai gyvenamoji statyba neįsivyraus. Šiuo metu vis dar madinga gyventi mieste, o kaip užmiesčio sodybą turėti sodą. Žmonės atvažiuoja vasarai, kepa šašlykus, ilsisi", – kalbėjo T.Vaitkus.

Nuostoliai: sodininkų bendrijų pirmininkai jau vienijasi, sukdami galvas, kaip pažaboti statybų bumą soduose, tariamasi su advokatais, kaip suvaldyti kreivarankius statybininkus. "Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Sodininkai – prieš naujakurius

Dituva kol kas dar nevirsta priemiesčio tipo gyvenviete, tačiau naujakurių reikalavimai išties auga.

"Šiemet sniego valymui reikės išleisti 20 tūkst. eurų. Tie, kurie negyvena, o sode būna tik vasarą, manęs klausia, kam aš švaistau pinigus? 85 proc. sklypų žiemą yra tušti. Žmonės sako, mūsų juk ten nėra", – pasakojo T.Vaitkus.

Norintieji vakarais vaikštinėti šviesiais keliais taip pat nepaskaičiuoja, kad vieno apšvietimo stulpo įrengimas kainuoja apie 700–800 eurų.

Negalime apkerpėti. Vis tiek keliai turi būti tvarkomi, mes neketiname nuleisti rankų.

"Norint pastatyti 50 apšvietimo stulpų suma juk susidaro įspūdinga. O dar elektrą reikia prijungti. O kas už ją mokės? Sodininkai paskui priekaištauja, kam aš moku už elektrą, juk 85 proc. žmonių jos žiemą nereikia. O ir patiems sodininkams nieko nereikia. Sodininkai nori vieno – mažinti bendrijos nario mokestį", – tikino T.Vaitkus.

Tačiau bendrijos pirmininkas tikina, kad tai nereiškia, jog bendrijos infrastruktūra neturi būti gerinama.

"Negalime apkerpėti. Vis tiek keliai turi būti tvarkomi, mes neketiname nuleisti rankų. Tai, kas šiuo metu vyksta soduose, yra pandemijos pasekmė. Daug kas dirba iš namų, taip pat nori gyventi name, ne bute. Gal tas nekilnojamojo turto burbulas sprogs, gal nuslūgs viskas? Bet kol kas pirkimo–pardavimo sandorių įforminama dešimtimis. Išpirkti visi tušti sklypai", – pasakojo T.Vaitkus.

Pasekmės: tokius vaizdus sodų bendrijoje "Dituva" gyventojai išvydo po to, kai gudruoliai statybininkai, sulaužę lietaus drenažą, tyliai jį užkasė ir paliko. Gatvė netrukus paplūdo, vanduo užsėmė rūsius. "Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Nori įstatymo pataisų

Tam, kad atsirastų kontrolė, sodininkų bendrijos administracija norėtų pataisų Sodininkų bendrijų įstatyme.

Teisininkai pritaria, kad idealiausia būtų, jog bet kokios statybos, kurios planuojamos soduose, būtų derinamos su bendrija. Būtų harmonija.

"Pirmiausia reikia susitvarkyti su chuliganais. Norėdami parduoti nuosavybę, statytojai vis tiek turi ateiti į bendriją pažymos. O čia prasideda gudravimai. Jei pilietis jaučia, kad pridirbo ką nors negero, jis vengia akistatos ir tyliai nori parduoti sklypą. Kitaip bendrija gali pareikalauti atlyginti bendrijos nuosavybei padarytą žalą. Kartais tokie veikėjai patykoja, kai tik iš bendrijos vadovybės nieko nėra administracijos patalpose, atskuodžia skubios pažymos. Prašo mergaičių, kad tik išrašytų, esą už valandos numatytas vizitas pas notarą. Juk nesistumdysiu su tokiu", – pasakojo T.Vaitkus.

Bendrijos vadovai neturi priekaištų tiems, kurie statė tinkamai, neardė kelių ir kaimynams nepadarė žalos. Pažymas jiems išduoda be klausimų.

"Jei mums patikėta prievolė prižiūrėti 700 ha ploto teritoriją, turime ją ir kontroliuoti. Teisininkai pritaria, kad idealiausia būtų, jog bet kokios statybos, kurios planuojamos soduose, būtų derinamos su bendrija. Būtų harmonija", – patikino T.Vaitkus.