Senolei – 970 eurų sąskaita

"Pirmą mėnesį gavau 314 eurų sąskaitą, antrąjį – 621 euro, o trečią mėnesį, gavusi sąskaitą, turėjau prisėsti. Nurodyta susimokėti 970 eurų, kai gaunu 270 eurų pensiją. Panašu, kad tai gali būti puikus būdas iškeldinti senus pensininkus iš miesto centre esančio buto už skolas. Kaip galiu sumokėti tokias sąskaitas, kai pajamos tris kartus mažesnės? Teks eiti į gatvę?" – liūdnai svarstė sunkiai vaikštanti šio namo gyventoja Albina.

Nerimas tarp gyventojų ėmė plisti vos tik "Vitės valdų" rengtą konkursą laimėjusios įmonės "Pastatų meistrai" darbininkai užsiropštė ant namą apjuosusių pastolių.

"Matyti, kad dirbama ne kruopščiai. Stogą jie pakeitė, tačiau pažiūrėkite: po stogu esanti pastogė liko su plyšiais. Gal mes ko nors nesuprantame, bet ar pastogė nėra stogo dalis? Jei darbuose numatytas stogo remontas, vadinasi, ir turi būti viskas suremontuota. Turbūt statybininkai man nori įrodyti, kad karvė nėra bulius? Jie man aiškina, kad pastogės tvarkyti nežadama, esą nepriklauso", – žvalgydamasi į naująjį stogą kalbėjo gyventoja Asta Lastauskaitė-Kučinskienė.

Remonto žmonės norėjo

Moteris pasakojo, jog gyventojų noras keisti stogą kilo po dviejų butų savininkų nusiskundimų, jog lietaus vanduo sunkiasi į butus.

Nuo jo nukentėjo ir pensininkės Albinos butas, kuriame matyti vandens dėmės ant lubų, o nuo drėgmės ant sienų susiraitė tapetai.

Atėjus įmonės "Vitės valdų" atstovams, gyventojai apsidžiaugė. Buvo apžiūrėti ir gyventojų skundų sulaukę aptrupėję balkonai.

Tuos, kurie pasirodė itin prastos būklės, taip pat nuspręsta remontuoti.

"Mes nežinojome, kuo visa tai mums atsirūgs", – dūsavo gyventojai.

"Gavome apklausos lapelius, ar sutinkame dėl remonto. Gal čia kokia gudrybė, bet parašyta tai buvo "paprastasis stogo remontas". Todėl ir visi pasirašė. O paaiškėjo, jog nešiltintas bus tas stogas, bet kainuos didelius pinigus", – prisiminė kita šio namo gyventoja.

Laimėtojas – antrinė įmonė

Remonto darbams "Vitės valdos" skelbė konkursą. Jį laimėjo įmonė "Pastatų meistrai", pasisiūliusi naują stogą pakloti už 68 583 eurų sumą.

Kita dalyvė – įmonė "Norvila" pasiūlė darbus padaryti dvigubai brangiau – už 151 257 eurus.

"Tačiau niekas šio remonto sąmatos su gyventojais nederino, nebuvo paaiškinta, kas konkrečiai bus padaryta ir kokiomis kainomis. Jei aš einu į parduotuvę, žinau, kiek ir už ką moku. Kodėl šioje situacijoje administratorius yra vienvaldis?" – piktinosi A.Lastauskaitė-Kučinskienė.

Pasidomėję, kas atlieka stogo remontą, gyventojai nustebo: rangovas yra tiesiogiai susijęs su namo administratoriumi.

Įmonės "Vitės valdų" ir bendrovės "Pastatų meistrai" akcininkas yra ta pati bendrovė "Civinity", kuri pastarąją įmonę valdo nuo 2016 m. rugsėjo.

"Ar gali būti, kad užsakovas, tai yra namų valdos, pasisamdo savo pačios įmonę ir dar nesiteikia aiškintis, kiek gyventojai turės mokėti?" – retoriškai klausė A.Lastauskaitė-Kučinskienė.

Tuščiuose lapuose nesirašė

Įmonės "Vitės valdos" direktorius Vaidas Barakauskas aiškino, jog priekaištauti dėl konkursą laimėjusios įmonės "Pastatų meistrai" esą nėra ko, nes patys gyventojai dalyvavo parenkant rangovą.

"Jie viską matė. Informuoti buvo. Balsavimo biuleteniuose gyventojai pasirašė, tad darbų apimtys jiems žinomos", – tikino V.Barakauskas.

Į tai namo gyventojai replikavo itin emocingai.

"Mes trise iš mūsų namo nužingsniavome stebėti konkurso. Mums niekas nieko nedavė paskaityti ir susipažinti. Buvo tik konstatuota, kas laimėjo konkursą. Beje, po viso to mums buvo paduoti trys tušti lapai. Buvo paprašyta pasirašyti, kad dalyvavome konkurse. Mes atsisakėme pasirašinėti tuščiuose lapuose. Niekas neaiškino, kas, kiek kainuos, kas rangovus kontroliuos ir kokiomis medžiagomis stogą klos", – tikino šio namo gyventoja Julija.

Dėl sąskaitų – pyktis

"Vitės valdų" vadovas V.Barakauskas aiškino, jog namo stogo remonto reikėjo seniausiai, o pasipiktinimo banga kilo tik tuomet, kai teko susimokėti už jį.

"Iš 32 butų už remontą balsavo 20 butų savininkų. Gyventojų priekaištai dėl pastogės nėra teisingi. Ten yra betoninės perdangos, jie mato siūles tarp betoninių plokščių. Bet vanduo ten nepateks, plokštės yra po stogu. Jos neturi būti tvarkomos", – aiškino V.Barakauskas.

Priekaištus, kad po tūkstantį eurų už vieno balkono remontą paėmusios įmonės meistrai kažin ar juos tvarkė iš esmės, direktorius atrėmė, tikindamas, jog hidroizoliacija buvo dėta.

"Ką mes galime padaryti, kad močiutė nematė šių darbų?" – dūsavo V.Barakauskas.

Įmonės vadovas įsitikinęs, jog priekaištai ir bendrovei, ir statybininkams nepagrįsti.

"Kuo mes kalti, kad reikia mokėti už darbus? Išsimokėti už juos duotas 12 mėnesių laikotarpis. Statybų versle yra tokia praktika – su rangovu atsiskaitoma per 30 darbo dienų. Gyventojai negali surinkti tokios sumos. Beje, kaina tuomet būtų visai kitokia. Rangovas tai įvertina, apyvartinėms lėšoms ima paskolas ir tuomet tai įvertina savo įkainiuose", – paaiškino V.Barakauskas.

Tvarkų nepažeidė

Gyventojai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę prašydami pagalbos dėl jiems iškilusių klausimų.

Savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis aiškino, jog surengė gyventojų ir namo administratoriaus susitikimą.

"Pagal gyventojų prašymus mes pasižiūrėjome, ar kainos nebuvo "užkeltos". Nėra taip. Gyventojai nėra pasitvirtinę kaupiamųjų lėšų plano, tada našta pasidalytų. O dabar viskas sutapo – susimokėti reikia ir už stogą, ir už balkonus. Kalbant apie procedūras, ar nebuvo jos pažeistos, patikrinus, paaiškėjo, jog visų Aplinkos ministerijos nustatytų tvarkų buvo laikomasi", – aiškino A.Gaižutis.

Kretingiškiai dėjo tašką

Visiškai kitokios pozicijos laikėsi Kretingos meras Juozas Mažeika, kuris sprendė analogišką ginčą, kilusį tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės "Kretingos būstas", įmonės "Pastatų meistrai" ir gyventojų.

"Kalba su jais buvo trumpa. Žmonės turėjo daug priekaištų, tikino, jog nėra tinkamai informuojami. Mes išsakėme jiems, kad nesame patenkinti teikiamomis paslaugomis. Aš buvau gavęs ne vieną skundą. Pokalbis buvo trumpas. Buvo pasakyta, kad jei dar gausime tokių priekaištų, mes pasistengsime atsisveikinti su tokiomis įmonėmis, rasime būdų. Man net sunku suprasti – žmonės kreipiasi, bet nerodomi dokumentai, nerodomos sąskaitos. Gyventojai gauna dideles sąskaitas, o su jais niekas nesistengia normaliai kalbėtis. Susikurtas neprieinamumo įvaizdis.  Pasakėme, kad toliau to nepakęsime. Jei nebus pokyčių, teks atsisveikinti", – į vatą nevyniojo Kretingos meras J.Mažeika.

Įmones sieja akcininkai

Paklaustas, ar ne dėl mįslingų sąsajų įmonė "Vitės valdos" vis tiek pasirinko "Pastatų meistrus", nors kretingiškiai jiems jau žėrė priekaištus, direktorius V.Barakauskas tikino, jog nežino, kam priklauso pastaroji bendrovė.

"Aš tokios informacijos neturiu", – pareiškė V.Barakauskas.

Tarpusavyje susijusios ne tik šios dvi įmonės.

Įmonių grupei "Civinity" vien uostamiestyje priklauso trys namų administratoriai: "Vitės valdos", "Debreceno valdos", "Klaipėdos bendrabutis".

Kretingoje tas pats akcinis kapitalas valdo įmonę "Kretingos būstas", Palangoje – bendrovę "Palangos būstas".

Pastebėtina, jog pati šių įmonių grupė savo tinklalapyje nutyli apie antrines įmones, kurios teikia remonto ir statybos darbus.

"Nenuostabu. Vieni užsako darbus už beprotiškus pinigus, o kiti juos dirba. Tik gyventojų pinigai krinta į tų pačių akcininkų kišenes", – rėžtelėjo Seimo narys Naglis Puteikis, sulaukęs šio namo gyventojų delegacijos prašymo išsiaiškinti "auksinio" stogo remonto klausimus.

Akcijų pirkimu domisi VMI

Įmonių grupė "Civinity" tokiomis pačiomis paslaugomis užsiima ir Kaune bei Vilniuje, turi padalinį Latvijoje, tačiau pati bendrovė registruota Estijoje, tad oficialiai jos akcininkų pavardžių nežino net valstybės įmonė Registrų centras.

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistams pasidomėjus, įmonės "Civinity" užgimimo priešistorija, aiškėja, jog ši kompanija anksčiau vadinosi "Facilities Management".

Naująjį pavadinimą ji gavo 2015 m. lapkričio 24-ąją, po mėnesio, kai pasikeitė šios įmonės akcininkai.

Įmonę "Facilities Management" galima vadinti "motinine" kompanija, kuri nuo 2009-ųjų iki 2011 m. supirko kitų namų valdų administravimu užsiimančių bendrovių akcijas uostamiestyje.

Jų įsigijimo keliai ir būdai klausimų kelia ne tik žurnalistams.

Šiaulių valstybinė mokesčių inspekcija atliko platų tyrimą ir pateikė rimtų abejonių dėl įmonės "Debreceno valda" bei "Debreceno NT" akcijų, kurias "Facilities Management" perpirko per savo pačios įmonę "Mėnulė", įsigijimo.

Tiek įmonės "Facilities Management", tiek bendrovės "Mėnulė" akcininkė – ta pati lengvatinio apmokestinimo kompanija "City gold capital limited", registruota Kipre.

Tyrimas plečiasi

VMI inspektoriams užkliuvo ne vienas mįslingas grynųjų pinigų įnašas į įmonės "Vitės valdos" sąskaitą, stambių sumų judėjimai į ir iš privačių asmenų, "Debreceno valdų" bei tuometės įmonės "Kretingos butų ūkis" sąskaitų.

Surinkti duomenys byloja, jog 2009–2011 m. laikotarpiu iš šių įmonių išplaukę beveik 3,5 mln. litų tą pačią arba kitą dieną buvo išgryninami Vilniaus arba Klaipėdos bankomatuose bei užsienyje esančiuose bankuose.

Domėtasi administracinių pasatų pirkimo sutartimis, kurios vėliau buvo nutraukiamos, ir grynųjų pinigų judėjimu tarp įmonių nelabai aiškiais pagrindais.

Visus šiuos klausimus dar narplioja teismai, kurie ketina atsakyti, ar inspektorių įtarimai apie galėjusius būti fiktyvius sandorius pasitvirtina ar ne.

Tačiau pažymėtina, jog šis tyrimas nėra siejamas su šiuo metu veikiančia bendrove "Civinity".

Dienraštis "Klaipėda" šių faktų pagrindais rengia platesnį žurnalistinį tyrimą.

Komentaras

Naglis Puteikis

Seimo narys

Nereikia tyčiotis iš žmonių. Namų administratorius iškraipo Aplinkos ministerijos patvirtintas taisykles, kuriose numatyta gyventojų teisė susipažinti su dokumentais. Mes suprantame, kodėl žmonėms nerodomos sutartys ir sąmatos – dėl protu sunkiai suvokiamų pelnų. Reikėtų užsakyti ekspertizes šiems darbams ir šioms sąmatoms. Beje, tą eksperimentą jau padarė Kretinga. Ta pati įmonė ten taip pat laikosi tokio pat biznio modelio. Gyventojams niekas neaiškinama, jokių dokumentų neduodama. Bet, tai liūdniausia, Klaipėdos klerkai kone advokatauja namų valdoms, užuot privertę juos atsakyti gyventojams į rūpimus klausimus. O štai Kretingoje viskas vyksta atvirkščiai. Beje, ši istorija parodė, jog teks keisti ministerijos patvirtintas tvarkas, kuriose turėtų būti įrašyta, jog namą administruojanti bendrovė privalo net ir pagal žodinį pareiškimą pateikti visus dokumentus, bet kokias sąmatas ir sutartis, jei jos jau pradėtos vykdyti. Ir ne tik turi pateikti, bet ir duoti kopijas.