Klaipėdietė Silvija – moksleivė, kuriai jau teko išgyventi tėvų skyrybas, gyvenimą garaže, mamos išvykimą į kitą šalį ir nuolatinį maisto nepriteklių. Mokykloje ji ilgai neišdrįso prasitarti apie savo bėdas, kol vieną dieną iš pamokų ją išvežė į ligoninę.

Nenorėjo matyti skyrybų

Prieš 30 metų keistenybė buvo vaikai, augantys nepilnose šeimose, o šiandien tai jau nieko nebestebina. Silvijos (vardas pakeistas) istorija – dar vienas atvejis, kai vaikystė nutrūko per anksti.

Mergaitė dar būdama paauglė matė, kaip aršiai skyrėsi jos tėvai.

O kai dalijosi butą, Silvija kurį laiką viena pati glaudėsi garaže, ten jai buvo ramiau. Galiausiai tėvai išsiaiškino santykius, ir mama išvyko gyventi į užsienį, iš kur mergaitei kartais siunčia pinigų.

Silvija turi tėtį. Su juo dabar gyvena dviejų kambarių bute, tačiau tėtis dažnai neturi darbo. Akivaizdu, kad jiems nuolat trūksta pinigų ir maisto, bet mergina niekada niekam mokykloje apie tai neprasitarė.

Direktorė tikino, kad mergaitė tvarkinga, turi mokyklinį švarkelį, visada pasitempusi ir niekada niekuo nesiskundė. Esą jokių blogų dalykų niekas nepastebėjo, kol vieną dieną ji sukniubo per pamokas.

Pas medikus vyko autobusu

Iš ryto mergaitei tapo bloga, ir mokyklos vadovai iškvietė medikus. Tokiu atveju vaiko vieno paleisti namo pedagogai negali. Ir kviečia jo tėvus, jei jų nėra – medikus.

Mokyklos vadovė (pavardė neskelbiama, saugant nepilnametės anonimiškumą) patvirtino, kad iškviesti medikai apvažiavo labai greitai. Tai buvo tas atvejis, kai susirgusiai mergaitei ypač buvo reikalingas mamos ar kito suaugusio artimo žmogaus buvimas šalia.

"Ji mums vos čia nenumirė, nuo prakaito buvo šlapia. O jie atvažiavo ir mąstė, ką čia dabar daryti, tai nošpos suleido. Ir vaiką nuvežė į ligoninę, iš kurios ji pati turėjo tokios būklės, kamuojama didžiausių skausmų, autobusu nusibelsti į Vaikų ligoninę. Ką jie sau galvoja?" – medikų abejingumu piktinosi mokyklos direktorė.

Mergaitė greitosios medikams pati pasakė, kad ji dar nepilnametė ir prašė ją vežti į Vaikų ligoninę. Tačiau ji dėl ūmių pilvo skausmų buvo nuvežta į kitos ligoninės akušerinį korpusą, ten jai atliko tyrimus. Kai paaiškėjo, kad skausmų priežastis kita, leisgyvei merginai liepė pačiai nusigauti į Vaikų ligoninę.

"Mūsų brigada nuvežė ją į akušerinį departamentą ginekologo konsultacijai. Paprastai, kai gydytojas apžiūri, jei reikia, mes nuvežame pacientą į kitą gydymo įstaigą. Ir labai dažnai tai darome, bet šį kartą mūsų to padaryti neprašė. Kodėl ji buvo išleista į gatvę be pagalbos, nežinau", – teigė Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Moksleivės klasės auklėtoja tą pačią dieną susirado, kur mergaitė paguldyta, ir nuėjo aplankyti. Tada ji ir patvirtino, kad į Vaikų ligoninę sunkiai serganti per didžiulį šaltį viešuoju transportu tolesniam gydymui turėjo atvažiuoti pati. Tuo sunkiu momentu šalia jos nebuvo nė vieno suaugusio ar kito artimo žmogaus.

Kam rūpi mergaitė?

Neatmetama tikimybė, kad Silvijai dėl nuolatinio maisto trūkumo ir fizinio išsekimo komplikavosi liga.

Po šio įvykio mokyklos vadovai ėmė rūpintis, kad mergaitei būtų skirtas nemokamas maitinimas.

"Bet ar dabar laikas tai daryti? Kur jie buvo rugsėjo pradžioje, juk ta problema ne vakar atsirado? Juk mokyklos atstovai turėjo pasidomėti, kokia vaiko situacija šeimoje," – tvirtino Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė.

Dienraščio žurnalistų kalbinta mergaitės klasės vadovė laikėsi priešingos nuomonės ir didžiulės problemos čia nematė.

"Kodėl jūs norite to vaiko problemą išpūsti? Aš pažįstu ją ir žinau esamą situaciją, nėra ji tokia tragiška. Tokių vaikų, kurie pavalgo tik Dienos centruose kartą per dieną, Lietuvoje yra ne vienas tūkstantis", – bėdos neįžvelgė klasės vadovė.

Mokytoja pripažino, kad ji pati ją lanko ligoninėje. Esą mergina nepalikta likimo valiai, tačiau patvirtino, kad nežino, kokios jos šeimos pajamos.

Mergina niekada neprašė pagalbos, pedagogams niekuo nesiskundė.

"Ne kartą klausiau, kaip jai sekasi, ar jai viskas gerai. Ji pripažindavo, kad yra sunku, bet mergaitė buvo švariai apsirengusi ir nealpo nuo nevalgymo. Manau, kad yra daug tokių vaikų, kurie yra panašioje situacijoje", – teigė Silvijos klasės vadovė.

Buvo išsekę nuo bado

Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai tikino, kad augesni vaikai retai skundžiasi maisto nepritekliumi, – veikiausiai daugumai gėda pripažinti, kad šeimoje tokia situacija.

"Būna atvejų, kai pas mus ateina paaugliai ir tikina, kad namuose nėra ko valgyti. Kai pradedame aiškintis, pasirodo, kad viskas yra kitaip. Nepasitvirtino nė vienas skundas, kad vaikai badavo", – tikino G.Aurylienė.

Apie vaikų teisių pažeidimus, nepriežiūrą, nepavalgymą tarnyba informacijos gauna labai daug. Nuo raštų iki anoniminių skambučių. Teigiama, kad skambina kaimynai, giminaičiai, artimieji.

Tačiau esą informacija ne visada pasitvirtina.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai teigė, kad aplanko kiekvieną šeimą, apie kurią gauna signalą. Jiems informacijos suteikia ir medikai.

Klaipėdos vaikų ligoninės medikai pastebėjo, jog pastaruoju metu iš bado išsekusių vaikų pas juos pakliūva mažiau, pastarąjį kartą tokių mažylių buvo pernai.

"Policininkai iš gatvės atvežė du mažylius – ketverių metukų mergaitę ir jos dvimetį broliuką. Kaimynai iškvietė pareigūnus, mažylių mamai teisės atimtos, juos augina močiutė, bet ir ji buvo girta. Išsekusių paauglių yra buvę, tačiau tai – pavieniai atvejai", – pasakojo Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymui Diana Vaitkevičiūtė.

Vaikų teisų apsaugos tarnybos statistika

2012 m. be tėvų globos Klaipėdoje liko 86 vaikai.
2013 m. Klaipėdoje buvo 60 vaikų, kuriais turėjo pasirūpinti valstybė.
Pernai Vaikų teisių apsaugos tarnyba šeimoje įsteigė globą 20 vaikų, likusieji apgyvendinti globos įstaigose. Daugiausia – kūdikiai iš asocialių šeimų.
2013 m. iš globos namų į šeimas buvo grąžinti 24 vaikai ir nemažai iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų.