Pereiti į pagrindinį turinį

Poilsiautojus baugina įspūdinga gyvatė

2013-07-18 07:56
Pajūrio miškuose gyvena ne tik paprastieji žalčiai
Pajūrio miškuose gyvena ne tik paprastieji žalčiai / Pajūrio regioninio parko direkcijos nuotr.

Klaipėdietė pensininkė tapo keisto įvykio liudininke, – buvusi veterinarė pajūrio miške išvydo įspūdingo dydžio gyvatę. Tačiau klaipėdietė įsitikinusi, kad ji regėjo ne mūsų miškams būdingą gyvį, o kone dviejų metrų ilgio roplį.

Padaras – batono storio

"Aš dažnai laiką leidžiu gamtoje, pasivaikščioju keletą valandų ir pasijaučiu geriau. Dažniausiai važiuoju į Girulių miškus. Šį kartą buvau Antrojoje Melnragėje, netoli Tinginio vardu vadinamo upelio", – pasakojo Veronika.

Moteris tikino, kad buvo nuklydusi į šlapią miško vietą.

"Pastebėjau keistą, pailgą daiktą, raštuotą, o storio – kaip prancūziškas batonas. Mano lazda yra apie 70 cm ilgio, o čia gyvatė – kone triskart ilgesnė už lazdą. Pradžioje pamaniau, jog tai žaltys, juk moku atpažinti gyvius. Tačiau nemačiau žalčiams būdingų geltonų dėmių ant galvos", – tikino moteris.

Slėpėsi oloje

Klaipėdietės akyse gyvatė ėmė rangytis į čia pat esančią olą.

"Aš lazda prispaudžiau uodegą, tačiau gyvis buvo toks stiprus, kad mano lazda net įsmuko į angą", – prisiminė pensininkė.

Veronika prisipažino, kad jei nebūtų tekę praeityje dirbti su gyvūnais, būtų mirtinai išsigandusi tokios didelės gyvatės.

"Kas nors, išklausęs mano istoriją, galėtų ir pirštą prie smilkinio pasukioti. O jei gyvatę pamatytų jauna mama su vaiku, veikiausiai pridėtų į kelnes", – juokėsi klaipėdietė.

Veronika suko galvą, kodėl jai nepavyko įžiūrėti žalčiui būdingų dėmių.

"Pats gyvatės kūnas buvo raštuotas ir rudos spalvos. Vieta, kurioje padarą mačiau, yra šešėlyje, vietą apšviečia tik pro medžių viršūnes prasimušanti saulė", – kalbėjo moteris.

Šliužas atkeliavo jūra?

Po kurio laiko moteris sugrįžo į tą pačią vietą ir vėl ėmė ieškoti urvo, nes norėjo užfiksuoti keistą gyvį.

"Tačiau niekaip negalėjau surasti urvo angos, viskas lapais užklota. Nežinau, kokia tai gyvatė galėjo būti. Sprendžiant iš dydžio, ji panaši į pitoną. Gal kas laikė namuose, o jis paspruko arba žmonės jį paleido", – svarstė klaipėdietė.

Moteris kėlė versiją, kad gyvatė mišką galėjo pasiekti ir iš jūros.

"Juk šalia teka upelis. Man ši versija atrodo įtikinama, nes prieš daugybę metų esu pirkusi krosnies kūrenimui akmens anglis iš uosto įmonės. Kartu su anglimis į kiemą atkeliavo gana įspūdingo dydžio vėžlys. Pamaniau, kad jis pateko iš kokio nors laivo", – kalbėjo moteris.

Neįtikima, bet realu

Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas tikino, kad moters pateikta istorija yra gana neįtikima.

"Tačiau jei tai ne angis ar žaltys, tokio dydžio gyvatė išties galėjo atkeliauti jūra. Visai tikėtina, kad laivais vienuose kraštuose paplitę gyviai gali nukeliauti į tolimiausias pasaulio vietas.

Padaras gali būti ir ne mūsų kraštų gyventojas, jūra daug ką išmeta", – kalbėjo urėdas.

A.Baranauskas tikino, kad Girulių miškuose gyvena daugybė gyvių, gali pasitaikyti ir žalčių.

Pavojinga žmogui

Lietuvos jūrų muziejaus biologas-muziejininkas Remigijus Dailidė tikino, kad šalyje gyvena vienintelė žmogui pavojinga gyvatė – angis.

"Jos nuodai gal mirtinai ir nepavojingi, bet po įkandimo būtina kreiptis į medikus. Nes nuodai gali nukeliauti iki širdies, smegenų, kitų gyvybiškai svarbių organų, o pasekmės gali būti sudėtingos", – aiškino R.Dailidė.

Pasak jo, angis užauga apie 70–80 cm, žaltys gali siekti 100 ar net 102 cm.

"Kai gyvatė juda, sunku nustatyti jos ilgį. Tačiau aš manyčiau, kad moteris matė žaltį. Melnragėje esu girdėjęs, jog yra žalčių ir gana įspūdingo dydžio. Aš pats esu matęs daugiau nei metro ilgio ir storoką žaltį – ne batono, bet gerų dviejų pirštų storio", – tikino biologas.

R.Dailidė teigė, kad žaltį nebūtinai nuo kitų roplių skiria geltonos spalvos dėmės.

"Griežtų spalvų nėra, o ir pačių žalčių yra įvairių, todėl dėmės galėjo būti rusvos spalvos ir ne tokios ryškios. Angis būna daugiau raštuota nei žaltys, bet angis neužauga iki tokio dydžio, kiek gali užaugti žaltys. Mūsų kraštuose žalčiai yra gana tamsios spalvos", – kalbėjo Jūsų muziejaus darbuotojas.

Pasak biologo, gyvatės nėra didelės keliautojos, tačiau tikėtina, kad migruoja.

"Jos mėgsta įsikurti sausoje, tačiau netoli vandens esančioje vietoje. Gyvatės yra medžiotojos ir minta smulkiais graužikais", – paaiškino R.Dailidė.

(papildyta)

Perskaičiusi „Klaipėdos“ straipsnį „Poilsiautojus baugina įspūdinga gyvatė“ (2013 07 18), į redakciją kreipėsi dar viena klaipėdietė, kuri patvirtino, kad pensininkės Veronikos matytas gyvis nėra fantazijos vaisius.

„Jūsų straipsnis patvirtino mano košmarišką radinį. Liepos 3 d. dviračiu važiavau iš Palangos į Karklę ir viename miško posūkyje, netoli keliuko pamačiau ypatingo didumo su gerokai nuo žemės pakelta galva, gyvatę. Ji buvo nebaikšti, todėl galėjau ją apžiūrėti ramiai“, – redakcijai rašė klaipėdietė Dalia D.

Moteris teigimu, gyvatė buvo tamsios spalvos ir įspūdingo dydžio.

„Ji buvo beveik juodos spalvos, už galvos bandžiau įžiūrėti būdingų žalčiams ženklų. Žinoma, baimės akys didelės, bet gyvatė tikrai buvo neeilinio dydžio“, – teigė moteris.

Klaipėdietė patvirtino, kad reto dydžio gyvis iš tiesų įsikūrė pajūrio miškuose.

„Yra tekę matyti Varėnos rajone įspūdingo dydžio žalčių, bet tai ką pamačiau liepos 3 d. ilgam liks atmintyje, ir kažin ar kada turėsiu noro eiti grybauti. Gal atsirado kokie žalčiai mutantai? Todėl labai tikiu, kad klaipėdietė galėjo matyti kažką panašaus ką ir aš“, – pasakojo įvykio liudininkė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų