Poilsiautojus siutina užtvertas Šventosios uostas

Šią vasarą motorinio vandens sporto mėgėjams teko sukti galvas – kaip į jūrą nuleisti atsigabentus vandens motociklus? Šventosios uostas šiuo metu yra rekonstruojamas, jį juosia tvora, o rangovams dėl saugumo nurodyta pašalinių neįleisti į statybvietę.

„Pabučiavo vartus“

Tačiau atvykėliai tikina, kad poilsiautojams turėjo būti pasiūlytos kokios nors alternatyvos, jei jau vienintelė buvusi atvira vieta yra užrakinta.

„Šventosios uostas vasarotojus pasitinka pakabinta spyna ant vartų. Visą vasarą tiems, kurie turi vandens motociklus, taip ir nebuvo sudarytos sąlygos nuleisti plaukiojimo priemonių į vandenį. Mes su vyru ir draugais esame vandens motociklininkų būrelio nariai. Daugybė žmonių, iš Kauno ar Tauragės šią vasarą priekabomis atsigabenę į Šventąją vandens motociklus, taip ir liko jais neplaukioję“, – pasakojo poilsiautoja Daina.

Moteris tikino, kad pajūryje ne vienerius metus vandens motociklus ar motorines valtis buvo galima į vandenį nuleisti Šventosios uosto slipe.

„Leidžiant motociklą į vandenį, turi į jį įvažiuoti priekabos galiniai ratai. Kitaip juk neiškelsi paties motociklo. Tai reiškia, kad prie vandens reikėtų ne smėlio, o betoninės dangos, kad neįklimptum. O kur tokią vietą rasi? Šventosios uostelyje tokia vieta ir buvo, ten, kur betoninis slipas. Mes motociklais plaukiojame penktus ar jau šeštus metus. Tačiau tik šiemet susidūrėme su tokia problema. Atvažiavome ir pabučiavome vartus“, – pasakojo moteris.

Išimtys: raktus nuo uostelio vartų gavo specialiosios tarnybos ir keturios žvejų įmonės. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Verda statybos

Iš tiesų šiuo metu Šventosios uostas yra rekonstruojamas, statybvietė aptverta tvora, už jos matyti kalnai statybinių medžių, pakrantėje pūpso suvežtas žvyras.

Statybvietė oficialiai yra perduota uostą įrenginėjančiam rangovui. Pagal nustatytą tvarką išties po statybvietę neturi teisės vaikštinėti jokie pašaliniai.

„Nesiginčijame, tokie yra teisės aktai. Tačiau keisčiausia – slipą rangovai padarė jau kitoje vietoje, uostelio kairėje pusėje. Rangovai slipą aptvėrė, o raktus davė pasieniečiams, greitosios medicininės pagalbos stočiai, ugniagesiams. Raktų komplektą gavo ir žvejų būrelis. Čia ir prasideda įdomiausia dalis, nes šiam būreliui vadovauja Palangos tarybos narys Vaidas Šimaitis. Jis man telefonu pareiškė, kad aš savo vandens motociklu po jūrą neplaukiosiu. Išeitų, kad saviems – galima, o svetimi vejami nuo vartų? Nelabai mandagu, kaip bežiūrėtum“, – stebėjosi moteris.

Uostui – 1,7 mln. eurų

Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei iš tiesų vadovauja Palangos tarybos narys V.Šimaitis.

Išgelbės tik kantrybė.

Vyras tikino, kad tik vietos veiklos grupės narių dėka šiuo metu ir atgimsta Šventosios uostas.

„Taip, parašėme projektą, gavome lėšų, šiuo metu vyksta rekonstrukcija. Nedaug reikia pakentėti, ir viskas bus sutvarkyta. O tas emocijas aš jau girdėjau. Man jau sakė, kad Tauragėje tai manęs neišrinks į savivaldybę. Bet kad nelabai ir reikia“, – ironizavo V.Šimaitis.

Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė parengė ir Palangos miesto savivaldybės administracijai perdavė Šventosios jūrų uosto angaro (valčių priedangos), krantinės (žvejybos iškrovimo vietos) tvirtinimo, slipo, valčių nuleidimo įrenginio statybos techninį projektą.

Vaidas Šimaitis / Redakcijos archyvo nuotr.

Tai – viena savivaldybės įgyvendinamo projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ dalių.

Šventosios uosto atstatymo galimybių studija parengta dar prieš 12 metų, uosto rekonstrukcijos techninis projektas parengtas 2014-aisiais.

Palangos savivaldybei 2018 m. Vyriausybės nutarimu patikėjimo teise perdavus Šventosios uostą, kartu buvo perduota ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto parengta Šventosios jūrų uosto vystymo techninė dokumentacija.

Joje Šventosios jūrų uosto statybos darbai suskirstyti į šešis etapus: pirmasis – molų statyba, antrasis – automobilių stovėjimo aikštelės statyba, trečiasis – inžinerinių tinklų statyba, ketvirtasis – vakarinės krantinės rekonstrukcija, penktasis – rytinės krantinės rekonstrukcija, šeštasis – akvatorijos gilinimas ir švartavimo įrangos statyba.

Šiam projektui skirta 1,7 mln. eurų, iš kurių 1,275 mln. eurų – iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, 425 tūkst. – iš valstybės biudžeto, dar 90,8 tūkst. eurų – Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšos.

Projektą įgyvendinti planuojama iki 2023 m.

Vargai: poilsiautojai užfiksavo, kokiu būdu jiems tenka tempti įrangą į vandenį. (Skaitytojo nuotr.)

Skundėsi ministrui

Vis dėlto į Šventosios uosto teritoriją nepatekusi poilsiautoja nerimo ir surašė raštus žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, skundus išsakė šios ministerijos valdininkams.

„Ministras man atsakė, kad ši problema – ne jo kompetencijai. Dėl nusileidimo esą turėčiau kreiptis į Aplinkos ministeriją. Prasideda. Na, gerai, bet man vis tiek liko vienas klausimas – kodėl, įgyvendinant projektą, nebuvo numatytos alternatyvios nusileidimo vietos? Kodėl tai nepadaryta? Jei jau nepadarė, nenumatė derinant projektą, tai kodėl dabar nepadaro? Visai vasarai būtų buvusi galimybė poilsiautojams nusileisti savo plaukiojimo priemones. Baltijos jūra juk nėra privati. Negali kažkas skirstyti žmonių. Per visą Lietuvą gal šimtas tokių poilsiautojų, kurie taip ir liko už tvoros. Nemandagiai su mumis pasielgta. Mes sakėme, sudarykite sąlygas, mes pinigus sumokėsime. Mokėsime ir už automobilių statymą“, – piktinosi Daina.

Gelbėtojai už pinigus padės

Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės pirmininkas V.Šimaitis tikino, jog visus atvykstančiuosius iš tolo pasitinka plakatai su užrašais, kad uostas yra uždarytas.

„Visi apie tai žinojo, o kai kurie, net ir žinodami, kad uostas yra uždarytas, vis tiek nusileidinėjo į vandenį motociklus. Reikia suprasti, vyksta statybos, negali bet kas vaikštinėti po statybvietę. Todėl ir buvo priimtas sprendimas uždaryti vartus, o rangovai į uostą įleidžia tik verslinės žvejybos atstovus“, – aiškino V.Šimaitis.

Palangos tarybos narys tikino, kad vandens priemones galima į jūrą nuleisti Nemirsetoje.

„Net ir Palangoje Žvejų gatve galima pasiekti gelbėtojų stotį ir ten tikrai bus įmanoma susitarti nuleisti vandens motociklą į vandenį. Bet jie mokėti nenori už tokią paslaugą“, – pastebėjo vyras.

Paklausus, kaip į vandenį ratais galima Žvejų gatve nuvažiuoti, jei ten stovi eismą draudžiantys ženklai, V.Šimaitis patikino, kad norint, viskas įmanoma.

„Daug ko yra. Bet juk yra pramoga, viską suderinti galima. Gal jie patys neturėtų važinėti, bet yra paslauga, yra gelbėtojai, kurie galėtų tokią paslaugą suteikti. Kiek žinau, Šventojoje juos taip nutempia. Prikabina motociklą ir nutempia į vandenį“, – kalbėjo V.Šimaitis.

Esą į Šventosios uostelį kurį laiką pramogautojai prasmukdavo tylomis.

„Įvažiuodavo, palikdavo priekabas, po to vieni kitus imdavo įleidinėti. Neįmanoma buvo kontroliuoti“, – paaiškino V.Šimaitis.

V.Šimaitis ramino poilsiautojus ir linkėjo jiems kantrybės.

„Šiek tiek reikia pakentėti. Bus tas uostas ir netrukus. Turės jie slipą, turės gervę, viską turės. Bus galima naudotis. Kai uosto infrastruktūros nėra – blogai. Kai pradedi ją daryti – vėl blogai. Kantrybė nugalės. Tereikia palaukti“, – tikino V.Šimaitis.

Išgelbės kantrybė?

Dėl konflikto su viena iš poilsiautojų V.Šimaitis tikino nesijaudinantis.

„Atleido ji visus rangovus, mane atleido iš darbo. Ji neleido įsiterpti, tik rėkė. Aš sakiau, kad nerinkite manęs į Tauragės tarybą, nereikia. Atsiras uostas, visi galės plaukti“, – telefoninį pokalbį su atvykėle prisiminė V.Šimaitis.

Uosto įrengimo darbai turėtų būti baigti kitais metais.

„Nors pagal sutartį rangovai darbus galėtų baigti tik rugpjūtį, tačiau kol kas yra planas pabaigti iki vasaros pradžios. Tikėtina, kad kitam sezonui turėsime uostą. Kai kitas etapas prasidės, krantinių įrengimas, uosto gilinimo darbai, klausimų bus. Bet uostą galima gilinti tuomet, kai niekas neplaukioja“, – pasakojo V.Šimaitis.

Paklausus, ar V.Šimaitis turi raktus nuo Šventosios uosto, politikas atsakė, kad jų neturi.

„Raktų neturiu, juos turi keturios Šventosios žvejų įmonės, kurios priklauso vietos veiklos grupei. Aš tik šios grupės pirmininkas. Mes juk suradome Žemės ūkio ministerijos pinigus, rašėme projektą“, – priminė V.Šimaitis.

Jis paaiškino, kad net ir vietos žvejai šį sezoną  galėjo likti be slipo.

„Uostas yra uždarytas. Visame pasaulyje, imantis tokių rekonstrukcijų, pašaliniams neleidžiama patekti į teritoriją. Jei ne rangovas, kuris sutiko, kad vietos verslinės žvejybos atstovai galėtų plaukti į jūrą žvejoti, patys žvejai galėjo likti be tokių galimybių. Padarė išimtį, nes pats projektas nuo žvejų prasidėjo. O vasarą į jūrą grundalų gaudyti plaukia tik dvi įmonės. Kiti plaukioja tik rudenį ir pavasarį. Bet jie netrukdo statyboms, nesiblaško po teritoriją“, – pasakojo vyras.

V.Šimaitis aiškino, kad dėl vienetinių pageidavimų, uoste reikėtų samdyti apsaugą, kuri įleidinėtų nežinia kada pasirodančius poilsiautojus su vandens motociklais.

„Jei jau būtų visa jūra uždaryta, tada aš suprantu, reikėtų kažką galvoti. Palanga, Nemirseta neuždarytos. Yra tų galimybių. Bet tik paaiškėjus, kad už apsaugą tektų mokėti, visiems noras praeina. O kas tai darys? Jei situacijos neįmanoma kitaip pakreipti, jos ir nekreipi. Išgelbės tik kantrybė“, – reziumavo V.Šimaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių