Iškėlė drausmės bylą

Dar rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vadovui Andriui Balsiui iškėlė drausmės bylą.

Priekaištų policininkas sulaukė dėl to, kad kelis mėnesius nereagavo į gautą informaciją apie Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriaus vadovo Arlando Lavrentjevo galbūt įvykdytus korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Minėtas pareigūnas buvo jau kuris laikas atleistas iš pareigų ir bylinėjosi dėl sugrąžinimo į darbą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas pasisakė, kad daugybė priekaištų šiam pareigūnui buvo nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu Imuniteto skyriaus vadovas A.Balsys, pats atstovavęs Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, norėjo parodyti, kad A.Lavrentjevas nėra vertas būti pareigūnu, ir pareiškė, kad jis yra įvykdęs ir blogesnių nei atleidimo argumentuose nurodyta dalykų.

Nors tuo metu A.Lavrentjevo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, A.Balsys kalbėjo apie jo iš nusikaltėlio esą imamus kyšius.

Laukia Konstitucinio Teismo

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs, ar pareigūnas teisėtai atleistas iš pareigų, pripažino tik vieną faktą, kad A.Lavrentjevas tikrino duomenų bazėje, kam priklausė du automobiliai, nors tai nebuvo susiję su jo atliekamais tyrimais.

Už tokį nusižengimą, teismo įsitikinimu, pareigūno atleisti nebuvo pagrindo.

Konstatuota, jog tinkama nuobauda – papeikimas, nurodyta pareigūną grąžinti į tarnybą, paliekant jį dirbti skyriaus viršininku.

Šį sprendimą apskundė abi pusės. Byla pasiekė Vyriausiąjį administracinį teismą, o šis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinimo.

Ne vien A.Lavrentjevui, bet ir buvusiam Palangos policijos komisariato viršininkui Alvydui Katkauskui, o gal ir dar daugiau buvusių policininkų aktualu sužinoti, ar galima slapta sekti pareigūnus, kuriuos norima atleisti iš darbo.

Operatyvinis sekimas, pasak įstatymo, galimas tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Konstitucinis Teismas turėtų pasisakyti, ar tokie slapto sekimo duomenys gali būti naudojami nagrinėjant drausmines bylas.

Šio sprendimo vis dar laukiama.

Jeigu Aukščiausias administracinis teismas paliks pirmąjį sprendimą A.Lavrentjevo atžvilgiu, jam turės būti sumokėta nemaža pinigų suma – negautas atlyginimas nuo pat atleidimo 2016 m. vasario 1 d.

Apie nusikaltimą pamiršo?

Dabar galima tik svarstyti, kodėl tik po Klaipėdos administracinio teismo sprendimo grąžinti pareigūną į darbą jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pagrindu tam tapo vieno mašinų vagies sugyventinės liudijimas.

Nutverta vagiliaujanti, tyrėjams ji prasitarė, kad jos draugas turi savą policininką, kuriam moka pinigus už informaciją ir taip sužino, kokių veiksmų jo atžvilgiu gali iš policijos laukti.

Iš daugelio merginos papasakotų detalių nustatyta, esą kalbėta apie A.Lavrentjevą.

Dokumentai su šiuo liudijimu kažkodėl kelis mėnesius gulėjo Imuniteto skyriaus darbuotojų stalčiuose.

Tai sužinojęs Klaipėdos apygardos teismo vyriausiasis prokuroras pradėjo Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininko A.Balsio bei vienos tyrėjos atžvilgiu drausmines bylas.

Prokuroras nurodė visą virtinę proceso bei kitokių pažeidimų ir konstatavo, kad Imuniteto pareigūnai, kuriems taikomi išskirtiniai reikalavimai, taip elgtis neturėtų.

A.Balsys apskundė prokuroro nutarimą.

Rugsėjo viduryje gauta žinia, kad šių pareigūnų veiksmus tirs Generalinė prokuratūra, kuri šį nutarimą panaikino, bet S.Minkevičiaus konstatuoti pažeidimai paimti domėn.

Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas teigė, kad tarnybinį patikrinimą dėl A.Balsio veiksmų pavesta atlikti Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos ir vidaus tyrimų skyriui.

Paaiškinimą apie kiekvieną atleistą iš pareigų policijos komisariato vadovą teko rašyti ir A.Motuzui. Kol kas išvadų nepateikta.

Beje, ketvirtadienį antrą kartą ištyrus A.Lavrentjevo reikalą, prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų.

Kada, kiek, kur ir už kokius konkrečius darbus pareigūnui esą galėjo būti mokami pinigai, nustatyti nepavyko.

Įtaria siekį atsikratyti

32 metus policijoje tarnavęs A.Katkauskas atsikratė nepelnytų įtarimų korupciniais veiksmais tik tada, kai Šiaulių pareigūnai nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūra nuo šio tyrimo nusišalino, kad vietos prokurorai nebūtų įtarti šališkumu.

Buvęs Palangos policijos viršininkas A.Katkauskas, nors ir nebuvo teisiamas, tačiau atleistas iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo.

Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad atleidimas nepagrįstas. Po skundo šį klausimą turi svarstyti Vyriausiasis administracinis teismas.

"Man akivaizdu, kad norima pašalinti visus senuosius pareigūnus, kurie turi savo nuomonę ir nėra palankūs kiekvienam naujam vajui. Daug patogiau dirbti su jaunais, kurie neturi tvirto stuburo ir vykdys kiekvieną nurodymą nemąstydami. Man baisu dėl mūsų policijos. Teisingumas turėtų būti aukščiau visko, tačiau stengiamasi pūsti bylas seniesiems darbuotojams iš niekų. Tikslas yra vienas – metus kaltinimus nelikti kvailio vietoje, nes skandalas jau sukeltas, mano vardas jau sumaišytas su žeme, be to, labai svarbu išsisukti nuo didelių išmokų mokėjimo. Taip elgiamasi ne tik Klaipėdos AVPK, visoje Lietuvoje taip yra. Tokia dabar politika ir jos vykdymo taktika. Yra daugybė pareigūnų, komisariatų vadovų, kurie buvo ištarnavę daugiau nei 25 metus ir panašiu būdu pašalinti iš tarnybos", – žodžių į vatą nevyniojo A.Katkauskas.

Nidiškiui sumokėjo tūkstančius

Tyliai ir be didesnių skandalų 2016 m. pradžioje pasikeitė vadovas ir Neringos policijos komisariate.

Šiame poste neilgai tepabuvusį viršininką taip pat bandyta sukompromituoti ikiteisminiu tyrimu.

Pretekstu tapo vieno šio kurorto vadovų sūnaus šūvis oriniu šautuvu į paukštį.

Pradėta administracinė teisena vaikino atžvilgiu nugulė Neringos policijos Viešosios tvarkos poskyrio viršininko Rimo Milkinto stalčiuje.

Kai apie tai tapo žinoma Imuniteto skyriui, abu komisariato vadovai pakibo ant plauko.

Komisariato vadovas išėjo iš policijos savo noru ir greitai laimėjo konkursą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Dabar jis dirba Vilniuje, gauna pareigūno pensiją ir kur kas didesnę algą nei tarnaudamas policijoje.

Jo pavaldiniui R.Milkintui ši istorija suėdė gerokai daugiau nervų.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas A.Motuzas prisiminė, kad šio pareigūno stalčiuose tikrintojai rado ne vieną užvilkintą administracinę bylą.

Pareigūnas buvo du kartus nušalintas nuo pareigų, bylinėjosi ir galiausiai grįžo į tarnybą, bet jau į kur kas žemesnes pareigas. O netrukus jis išėjo į pensiją.

R.Milkintui Klaipėdos AVPK už kelis nedirbtus mėnesius sumokėjo bemaž 3 tūkst. eurų.

Jautėsi kaip savo ūkyje

Pačiame 2015 m. gale Lietuvos apeliacinis teismas pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvusį Rietavo policijos komisariato viršininką Aloyzą Vaičiulį.

30 metų policijoje tarnavusiam pareigūnui skirta 4 518 eurų bauda.

Tų pačių metų balandį Klaipėdos apygardos teismas A.Vaičiulį buvo išteisinęs.

Komisariato viršininko darbeliai išlindo kaip yla iš maišo, kai vienas rietaviškis pasigedo savo motorolerio, kuris beveik metus buvo saugojamas policijos garaže.

Viršininkas įtikino žmogų, kad jis atsisakytų daikto, nes jam būtų reikėję mokėti nemenką sumą už motorolerio saugojimą. Šį motorolerį A.Vaičiulis parsigabeno namo.

Panašiai atsitiko su girtos vairuotojos sulaikytu "Opel Omega". Moteris taip pat buvo įkalbėta atsisakyti transporto priemonės, nors dokumentuose fiksuota, kad ji buvo grąžinta savininkei.

Iš tiesų mašina laikyta komisariato teritorijoje.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjai buvo įsitikinę, kad tokie policijos viršininko veiksmai nėra nusikaltimas, tai drausminiai nusižengimai.

Aukštesnės instancijos teismui pasirodė kitaip. Aukščiausiasis Teismas buvusio policijos viršininko skundą atmetė.

Vis dar bylinėjasi

Vis dar neaišku, kuo baigsis buvusio Skuodo rajono policijos viršininko Vidmanto Antanavičiaus byla.

Klaipėdos apygardos teismas jį nuteisė už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba.

Buvusiam pareigūnui buvo skirta 3 766 bauda ir dvejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Nepripažinęs savo kaltės V.Antanavičius apskundė nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašė jį visiškai išteisinti.

Sprendimas šioje byloje vis dar nepaskelbtas.

V.Antanavičius policijoje dirbo nuo 1991 m., o komisariato viršininku tapo 2010-aisiais.

Skuodo policijos viršininkui inkriminuotas 200 litų kyšis, kurį jis esą paėmęs už tai, kad policininkai žiūrėjo tvarkos sporto varžybų metu.

Kiti pareigūno darbai taip pat teisėjų pavadinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Skundėsi persekiojimu

Klaipėdos AVPK nuo pareigų nušalinti arba savo noru spėjo išeiti pusė visų komisariatų vadovų.

A.Motuzas patvirtino, kad Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos ir vidaus tyrimų skyrių pasiekė skundas, kuriame teigiama, jog pareigūnai palieka tarnybą prispausti Imuniteto tarnybos.

"Man taip neatrodo, faktai byloja, kad dūmų be ugnies nebūna. Esama korupcijos apraiškų, teismuose nagrinėjamos bylos. Manau, kad buvusieji sukūrė sąmokslo teorijas. Imuniteto padaliniai sukurti ne šiaip sau. Natūralu, kad jų policininkai bijo. Kitaip ir negali būti, juk jie turi visus sekimo įrankius, kriminalinės žvalgybos galimybes. Bet jeigu norime gyventi skaidriai, kito kelio nėra. Galbūt dėl to nebėra policinio draugiškumo, solidarumo. Aš pats moku baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jei kam nors darysime nuolaidas, grįšime į tą laiką, koks buvo prieš šešerius metus. Būk sąžiningas, doras, nedaryk, ko nereikia, ir bus ramu", – tvirtino A.Motuzas.

Piktina neteisėtumas

Pats A.Balsys nenorėjo komentuoti su jo pavarde siejamų tyrimų bei pareigūnų priekaištų.

Tiesioginio viršininko jis vertinamas kaip labai principingas ir stropus darbuotojas.

Panašiai apie A.Balsį atsiliepė ir buvęs prokuroras, dabar advokato praktika besiverčiantis Marius Navickas. Jis net prisiminė, kad pats rekomendavo šį pareigūną aukštesnėms pareigoms užimti.

M.Navickas gynė A.Lavrentjevą ir A.Katkauską.

"Čia ne vieno pareigūno reikalas. Visoje Lietuvoje vyksta senosios kartos policininkų valymas. Imuniteto veikla nukreipta į vadovus. Žmonės nenori kovos, teismų, todėl daug vadovaujančius postus užimančių pareigūnų išeina savo noru. Imuniteto skyrių vadovai dalyvauja tvirtinant pareigūnus aukštesnėms pareigoms, jų balsas yra labai svarbus, o tai reiškia, kad jie turi begalinę valdžią. Jeigu metus bet kurį žmogų seks, klausysis, kas vyksta darbo kabinete, paties ir šeimos narių telefono pokalbių, ir iš labai nekaltų dalykų galima padaryti nusikaltimą, – piktinosi advokatas. – A.Lavrentjevo ir A.Katkausko atveju buvo elgiamasi taip pat. Viešai pasakyta, kad jie yra kyšininkai, prirašoma tarnybinių pranešimų, pradėta jų visapusiškai klausytis, sekti. Ikiteisminiai tyrimai nepradėti arba nutraukti, bet vis tiek viešai sakoma, kad jie yra blogiukai ir atleisti iš tarnybos. Įstatymas neleidžia taip elgtis. Mano akimis, labai negarbinga policininkams elgtis neteisėtai."