– Vasario 26 dieną sukako metai, kai tapote Klaipėdos miesto poliklinikos vadovu. Kokie tie pirmieji metai buvo naujoje vietoje?

– Pirmieji metai buvo nelengvi, džiaugiuosi, kad nuo darbo pradžios pavyko suformuoti stiprią vadovybės narių komandą, kuri iškart padėjo spręsti rimtas ir įsisenėjusias problemas.

– Iki Jūsų atėjimo Poliklinika išgyveno tam tikrą sąstingį: keleri metai be nuolatinio vadovo, mažėjo pacientų... Kokią radote situaciją?

– Palikimas nekoks. Nemanau, kad laikinai dirbantys vadovai negalėjo spręsti susidariusių problemų. Įstaigoje ilgą laiką nebuvo naujų darbuotojų pritraukimo politikos, mažėjo ir prisirašiusių pacientų skaičius. Nebuvo poliklinikoje ir antikorupcijos politikos – viena gydytoja dėl kyšininkavimo 2019–2022 metais ką tik Klaipėdos apylinkės teismo pripažinta kalta, nušalinant ją nuo pareigų. Be to, viešumoje garsiai nuskambėjo istorija, vadinamoji „pleistrų detektyvu“, kai net 12 poliklinikos gydytojų 2020–2022 metais, galimai neteisėtai, išrašinėjo brangius pleistrus, o pacientai jų negaudavo.

– Matau, kad per pirmuosius metus netrūko išbandymų dėl svetimų klaidų.

– Svetimos klaidos brangiai kainuoja. Galimai gydytojų padaryta žala PSDF biudžetui sieks kelis šimtus tūkstančių eurų(!) Nors jaučiu palaikymą iš Poliklinikos steigėjo – Klaipėdos miesto savivaldybės, tačiau per dešimtmečius įsisenėjusių problemų per vienerius metus įveikti neįmanoma.

– Kokius svarbiausius nuveiktus darbus per šiuos pirmuosius metus galėtumėte įvardinti?

– Padėti pacientui – mūsų pa-reiga. Artimiausiu metu ketiname pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija dėl slaugytojų praktikos atlikimo mūsų įstaigoje, tikimės sulaukti naujų slaugytojų. Poliklinika tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto rezidentūros baze, labai tikiu, kad dar šįmet atvyks baigę rezidentūrą pirmieji šeimos gydytojai.

Džiaugiuosi, kad į komandą pavyko pasikviesti naujų specialistų, kurių pacientams iki šiol trūko. Poliklinikoje įdarbinome net tris kardiologus, gastroenterologą, endokrinologą, reabilitologą, pilvo chirurgus, psichologą, neurologą, urologą, kineziterapeutus, slaugytojus, slaugytojų padėjėjus, į Šeimos medicinos skyrių – vidaus ligų gydytojus.

Gyvenimas nestovi vietoje, viskas keičiasi, kinta ir požiūris į valstybinę mediciną, tik nežinau, kur toks požiūris nuves – kur gydysis tie, kurie negali už sveikatos paslaugas susimokėti, o gal jie pasmerkti myriop?

Esant dideliam pacientų poreikiui, įdarbinome ir pulmonologą, nefrologą, reumatologą, tačiau Teritorinė ligonių kasa nesutiko pasirašyti sutarties dėl šių gydytojų suteiktų paslaugų finansavimo. Sumos nėra didelės, tačiau motyvuojama, kad šių paslaugų prieinamumu pasirūpina Klaipėdoje esančios ligoninės ir privačios gydymo įstaigos.

– Keisti Ligonių kasų argumentai net perša mintį, ar tai nėra tam tikras kerštas Jonui Sąlygai, iš ligoninės „išviliojusiam“ nemažai puikių specialistų?

– Apie tokius argumentus nenorėčiau net pagalvoti, bet ką gali žinoti, gal politikams bei Ligonių kasų vadovybei patogu manipuliuoti pacientų sveikata.

– Paskutiniąją darbo dieną ligoninėje minėjote, jog viena pasitraukimo priežasčių, kad valstybinė medicina nepajėgi konkuruoti su privačia. Atrodo, kad šioje gydymo įstaigoje susiduriate su panašiais iššūkiais. Nejau valstybinės gydymo įstaigos tampa valdžios podukromis?

– Gyvenimas nestovi vietoje, viskas keičiasi, kinta ir požiūris į valstybinę mediciną, tik nežinau, kur toks požiūris nuves – kur gydysis tie, kurie negali už sveikatos paslaugas susimokėti, o gal jie pasmerkti myriop?

– Poliklinika ruošiasi pastato modernizacijai. Kada planuojama ją pradėti ir kaip tuo metu vyks darbas poliklinikoje?

–Projektavimo darbai jau baigiami, greit Klaipėdos miesto savivaldybė skelbs pirkimą rangos darbams. Tikiuosi, kad šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje modernizavimo darbai bus pradėti. Darbai bus vykdomi veikiančioje poliklinikoje, tai didžiulis iššūkis mums, tam esame pasiruošę ir suplanavę patalpų remonto eiliškumą.

– Viešoje erdvėje netrūksta pagyrų, kaip Jūsų dėka atsigauna Poliklinika, tačiau kai kuriems užkliūva Jūsų amžius. Kaip manote, kodėl žmonėms svarbiau metai, o ne nuveikti darbai?

– Amžius nėra kliūtis būti pareigingam, darbščiam, atviram naujovėms pasitelkiant jau sukauptą patirtį. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie darbą sulaukus senjoro amžiaus. Džiaugiuosi, jog diskutuojama ir stengiamasi keisti požiūrį, kad vyresnis žmogus neturi būti nurašytas. Svarbiausia – turėti polėkį judėti į priekį, tobulėti, keliauti koja kojon su technologijomis. Gyvenimo neįsivaizduoju be darbo, man darbas – pagrindinis variklis. Mane laimingiausią daro atlikti darbai ir jų rezultatai. Gal ir dėl to, kad dirbu darbą, kuris artimas mano širdžiai ir tarnauja kitiems žmonėms.