Politikai inicijuoja krašto didvyrio J. Polovinsko-Budrio palaikų perlaidojimą Klaipėdoje

Klaipėdos valdžia inicijuoja prieš šimtmetį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinei operacijai vadovavusio Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikų iš JAV perlaidojimą uostamiestyje.

Vyriausybei išsiųstas kreipimasis su daugumos miesto tarybos narių parašais. Kaip BNS sakė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, kol kas reakcijos uostamiesčio politikai dar nesulaukė.

J. Polovinskas-Budrys ir jo sutuoktinė Regina Kašubaitė-Budrienė palaidoti lietuvių kapinėse Čikagoje, tačiau, anot vicemero, vyras buvo išreiškęs valią būti palaidotas Lietuvoje.

„Buvo ta valia – norėčiau grįžti į Lietuvą, Klaipėdą, prie jūros. Norėjo grįžti su kauleliais čia. Niekas iki galo nežino, yra testamentas, ar nėra. Valia lyg ir žinoma, bet ar rašytine forma, nežinia“, – teigė vicemeras.

Spręs dėl palaidojimo vietos

Kur palaikai būtų perlaidoti, anot vicemero, savo valią turėtų išreikšti politikai tarybos posėdyje. Planuojama, kad tai galėtų būti padaryta dar kovą.

„Nusipelnęs Klaipėdos krašto žmogus, jo kapai galėtų būti prižiūrėti čia. Kiek girdėjome, Čikagoje kaip tik baigiasi jo kapo priežiūros galiojimo sutartis su tam tikra bendrove. Diskusijos vyksta, kur palaidoti – ar Skulptūrų parke prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, ar Kopgalio kapinaitėse, Smiltynėje“, – sakė A. Cesiulis.

Jo žiniomis, pasiūlymų perlaidoti šį reikšmingą Klaipėdos kraštui asmenį būta ir anksčiau tiek iš JAV lietuvių organizacijų, tiek klaipėdiečių.

Kaip BNS sakė istorikas Aleksejus Safronovas, J. Polovinskas-Budrys buvo pagrindinis prieš šimtmetį vykusio sukilimo vadas, klausė tuomečio premjero Ernesto Galvanausko ir kitų asmenų nurodymų. Sėkmingo sukilimo dėka Klaipėdos kraštas, valdytas prancūzų, atiteko Lietuvai.

„Čikagoje, ant paminklo prie kapo yra Klaipėdos herbas. Biografiniuose tekstuose, kiek išlikę apie Klaipėdos atvadavimą, jis šį įvykį laikė svarbiausiu savo gyvenimo darbu“, – sakė A. Safronovas.

Po Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1920 metų Klaipėdą administravo Prancūzija, palaikoma sąjungininkių. Nors uostamiesčio klausimas buvo keliamas tarptautinių derybų metu, Lietuva palankaus sprendimo nesulaukdavo. Tikslingai suplanuota operacija pavyko 1923 metų sausio 15 dienos naktį.

Iškili istorinė asmenybė

Kreipimesi Vyriausybei, kurį padėjo parengti istorikas Jonas Genys, rašoma, kad J. Polovinskas-Budrys – svarbų vaidmenį 1923 metų sausio įvykiuose suvaidinęs kontržvalgybininkas, diplomatas, Klaipėdos operacijos vadas.

„Oficialios jo pareigos nuo 1921 metų spalio 21 dienos iki 1923 kovo buvo Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus kontržvalgų dalies viršininkas. Nuo 1922 rugpjūčio jis buvo pasiųstas į Klaipėdą ir tapo faktišku 1923 metų sausio veiksmų organizatoriumi, Ypatingo paskyrimo rinktinės vadu. Po sėkmingo krašto užėmimo Jonas Budrys Klaipėdoje ėjo Aukštojo Lietuvos valstybės įgaliotinio pavaduotojo, vėliau ir įgaliotinio, o nuo 1924 spalio 27 dienos ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas“, – rašoma kreipimesi.

Tolesnė J. Budrio karjera tęsėsi Vidaus reikalų ministerijoje, o nuo 1928 m. dirbo diplomato darbą – pradžioje Karaliaučiuje, o nuo 1936 metų iki mirties 1964 metais buvo Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke.

J. Budrys savo atsiminimuose, pasisakymuose lietuvių išeivijos spaudoje didžiavosi „Klaipėdos atvadavimu“, vadovavimą sukilimui laikė „didžiule garbe“ ir bene svarbiausiu savo gyvenimo darbu, rašoma savivaldybės kreipimesi Vyriausybei.

„Apie J. Budrio norą būti palaidotam Klaipėdoje kalbėta laidotuvių dieną. Lietuvos reikalų patikėtinio Vašingtone Juozo Kajecko žodžiais „nuožmus okupantas neleidžia įgyvendinti tą velionies ir tautos troškimą“. Dėl suprantamų priežasčių sovietinėje Lietuvoje to padaryti nebuvo galima, tačiau tam – Jono Budrio perlaidojimui Klaipėdoje – visos galimybės yra dabar“, – rašoma dokumente.

Anot savivaldybės, 2023-ieji Klaipėdos krašto metai suaktyvino ne tik istorinius tyrimus, diskusijas apie Klaipėdos krašto reikšmę atsikuriančios Lietuvos istorijai, bet ir paskatino atversti naujus kultūrinės atminties įamžinimo puslapius. Tarp tokių Klaipėdos miesto bendruomenė mato ir Jono Budrio ir jo žmonos urnų pergabenimą į Lietuvą ir perlaidojimą Klaipėdoje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šeip jau jeigu ką

 Šeip jau jeigu ką  portretas
Negražu kai diskutuojama tokia tema , bet tačiau reikia suprasti padėti rimtai . Siūlau juos palaidoti ne atsipršau perlaidoti ne senose miesto Vokiečiu kapinėse o ten kur miesto valdžia siūlo irengti paprastų miestiečių kapus už buvusio savartyno Kalotėje , kuo jie geresni už klaipėdiečius . Ten visi lygus .

ne klaipėdiečiui

ne klaipėdiečiui portretas
nebuvvo jokios Krymo okupacijos. Buvo vagystė, įvykdyta krapolende užaugusio kukurūzniko, buvusio krapų partinio, tapusio KP SS generaliniu. Beje, istorija pasakoja, kad karinė jėga, kuria rėmėsi gensekas kukurūznikas, buvoKijevo karinė apygarda. Ir iš viso kukurūzniką vadino krapu, nors neteko niekur rasti kokios tatybės tas išsigimėlis. Nebuvo jokio įstatymo, jokio teisinio pagrindo kad urka kukurūznikas, beje kruvinas vengrų pavasario žudikas, ir ne tik vengrų žudikas, dovanotų kam nors 2 metrus žemės. Tuo labiau Krymą. Tą galėjo padaryti visas SSSR AT prezidiumas. Pasirašytinai visas.Na o rusai atsiėmė iš vagių kas buvo pavogta.

ne vatnikas

ne vatnikas portretas
o fufaike trolis niekur nepritampantis kiek cia smirdesi ?
VISI KOMENTARAI 29

Galerijos

  • Kūno ir sielos terapijai – rudenėjančios Palangos turtai
    Kūno ir sielos terapijai – rudenėjančios Palangos turtai

    Įsibėgėjantis ruduo Palangoje lepina lėtomis ir jaukiomis aksominio sezono akimirkomis. Vis dar malonūs orai palankūs tiek aktyvioms veikloms, tiek ramiam poilsiui gamtoje. Atgaivą kūnui ir sielai suteiks ne tik jūros ošimas, gaivus pušy...

  • Nacionalinė švietimo agentūra: streikuoja per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia – Klaipėdoje
    Nacionalinė švietimo agentūra: streikuoja per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia – Klaipėdoje

    Penktadienį prie streiko visoje Lietuvoje prisijungė per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia streikuojančiųjų – Klaipėdoje, rodo Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti duomenys. ...

    3
  • Prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą dėl paminklo B. Lubiui Plungėje
    Prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą dėl paminklo B. Lubiui Plungėje

    Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl planų Plungės dvaro parke statyti paminklą šio rajono garbės piliečiui, signatarui, ekspremjerui, buvusiam Pramonininkų konfederacijos prezidentui Br...

    8
  • Orai primins apie rudenį
    Orai primins apie rudenį

    Prasidėjus antrajam rudens mėnesiui, ateinančią savaitę Klaipėdoje vis dažniau sulauksime lietaus. Sustiprės ir vėjo gūsiai, kelias dienas jie viršys net 20 m/s. Saulės šildys rečiau, jos spindulius užgoš apniukę debesys. ...

  • Klaipėdoje – gausus pedagogų streikas
    Klaipėdoje – gausus pedagogų streikas

    Klaipėdos miesto pedagogai iš streiko nepasitraukė, čia streikuoja per 30 ugdymo įstaigų – mokyklų ir darželių. Be to, gausus būrys streikuojančių mokytojų, juos palaikančių vyresniųjų klasių moksleivių ir jų tėvų leidosi pės...

    39
  • Uostamiestyje paaugliai niokoja apleistą pastatą
    Uostamiestyje paaugliai niokoja apleistą pastatą

    Uostamiestyje gyvenantys paaugliai niokoja šiuo metu nenaudojamą buvusį Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto pastatą. Kone kasdien pro šalį einantys gyventojai pastebi, kad ant langų užkaltos faneros plokštės &...

    6
  • Klaipėdos taryboje – mūšis dėl pokyčių
    Klaipėdos taryboje – mūšis dėl pokyčių

    Klaipėdoje naikinamos įvairiausios komisijos ir tarybos. Aiškėja, kad vienos posėdžiuose nesurinkdavo kvorumo, o kitoms keliami rimti klausimai dėl lėšų panaudojimo tikslingumo. ...

    16
  • Klaipėdiečius piktina vaizdas prie Storosios liepos
    Klaipėdiečius piktina vaizdas prie Storosios liepos

    Po vienos vasaros audrų stichijos neatlaikė botaninį gamtos paveldo objektą – Storąją liepą – juosianti apsauginė tvorelė Minijos gatvėje. Dalis jos ant žemės guli jau pusantro mėnesio. Suglumę klaipėdiečiai klausia, kas turėtų tv...

    7
  • Planas – plėtoti japonišką sodą
    Planas – plėtoti japonišką sodą

    Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelyje įkūrus japoniško stiliaus sodą, kur teikiamos paslaugos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, norima plėtoti erdves ir tam prašoma savivaldybės pinigų. Miesto politikai pra&scar...

    3
  • V. Sinkevičius žvejams Palangoje: šprotų ir strimelių kvotos mažinimas nėra galutinis
    V. Sinkevičius žvejams Palangoje: šprotų ir strimelių kvotos mažinimas nėra galutinis

    Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Kom...

    12
Daugiau straipsnių