Politikų užmojis – naikinti sodus

Šoktelės mokestis už žemę

Didžiausias sodininkų baubas – tokių pertvarkų atnešami didesni mokesčiai. Jau neabejojama, kad sodų bendrijoms virtus gyvenamųjų namų kvartalais išaugs žemės mokestis.

Pasak T.Vaitkaus, šiuo metu sodų sklypų savininkams nustatytas 5 litų mokestis, tačiau jo Valstybinė mokesčių inspekcija nerenka, nes mokesčio suma neviršija 6 litų ir todėl yra per menkas.

"Tris šimtus kartų prie Ukmergės mokestis tikrai neišaugs. Na, nebent tik prie Vilniaus tai gali nutikti. Mokestis priklausys nuo vietos. Tačiau čia yra ir naudos. Žmogus galės kur kas brangiau parduoti savo turtą, nes žemės sklypas tiks gyvenamajai statybai", – aiškino A.Stancikienė.

Kol kas šis projektas svarstomas tik komitetų lygmeniu.

"Tačiau jei nesutrukdys Savivaldybių asociacija, projektą Seimui svarstyti teiksime dar šiemet", – pažadėjo A.Stancikienė.

Nori ES pinigų

Sodų griovėju išvadintas Seimo narys Algimantas Salamakinas įtikinėjo, jog sodininkai nesupranta, kad ši įstatymo pataisa realiai jiems yra paskutinė galimybė dar pasinaudoti ES lėšomis.

"ES neduoda pinigų sodų infrastruktūrai gerinti. Gal ir gerai daro. Tačiau jei sodai virs gyvenamaisiais kvartalais, bus galima pasinaudoti paskutine 2014–2020 metų ES fondų parama. Vėliau pinigų jau niekas nebeduos", – perspėjo A.Salamakinas.

Jo nuomone, sodininkams reikėtų ne piketų griebtis, o palaikyti įstatymo pakeitimus, nes sodininkų bendrijos galės pretenduoti į trijų milijardų litų sumą, kurią bus galima naudoti infrastruktūrai gerinti.

"Valstybė turi atvesti geriamą vandenį ir fekalijų nuotekų tinklus. Aš nesu prieš tokius užmiesčio sodus, kurie yra kaip poilsiavietės. Tačiau tokie sodininkai neturi prievartauti savivaldybės, kad ši už mokesčių mokėtojų pinigus jiems kelius nutiestų. Vokietijoje ir Anglijoje yra tokia žemės paskirties sklypo sąvoka, kaip sodo sklypas. Tačiau pabandyk ten apsigyventi, atvažiuos policija ir išvys. Vokietijoje nepagyvensi, jei name nėra geriamojo vandens ir civilizuotos nuotekų šalinimo sistemos", – pastebėjo A.Salamakinas.

Atsakomybės nenori

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius tikino, kad sodų problemos neturėtų būti užverstos ant savivaldybės pečių.

"Įstatymas įstatymu, o man įdomu, ar kas nors sutvarkys teisinę bazę? Juk net ir ES projektus galima vykdyti tik tuomet, kai esi žemės savininkas. O dabar sodų bendrijose sklypų savininkai tvoras prie pat kelio ribų susistatę, apsaugos zonos neišlaikytos. Aš abejoju, kad tokiu būdu galima ko nors pasiekti sodininkų bendrijose. Jei būtų skirta lėšų, gal savivaldybės pajėgtų to imtis, tačiau pinigų niekas nenori duoti", – tikino Č.Banevičius.

Iš rajone rinktų Seimo narių nė vienas kol kas nesuskubo dituviškiams paaiškinti, kas jų laukia. Sodininkų nepabūgo tik Seimo narys Rokas Žilinskas ir šį šeštadienį žada susitikti su jais Dituvoje.

"Valstybė, sodams leidusi tapti gyvenvietėmis, 25-uose raidos metuose turi jiems pasakyti, kas jie tokie yra. Nes dabar sodai yra pakabinti tarp dangaus ir žemės. Jiems negalioja nei miesto, nei kaimo įstatymai", – rėžė R.Žilinskas.