Amoralumas peržengė ribas

D.Varkalis tvirtina, jog priartėjo tas laikas, kai žmonės galutinai nusivils politikais ir tiesiog nebeis į rinkimus. Ir dėl visko kalti būtent patys politikai.

"Mane šiurpina politikų moralė ir jų degradavimas. Jų suįžūlėjimas viršija visas sveiko proto ribas. Ir tai prasidėjo ne šiandien ir ne vakar, o dar Atgimimo sąjūdžio laikais", – mano D.Varkalis.

Visuomenininkas prisiminė, kai buvo išrinkta Aukščiausioji Taryba, ji valdžioje neišbuvo dvejų metų ir buvo paleista.

Aukščiausiąją Tarybą esą paleido todėl, kad ji suskilo į daug įvairių politinių grupelių.

Kas sugriovė Aukščiausiąją Tarybą?

"Tas priežastis labai gerai žinau, nes tuo metu aktyviai dalyvavau Sąjūdžio veikloje. Kai išrinkome Aukščiausiąją Tarybą, įpareigojome ją vykdyti Sąjūdžio programą. Ir pirmajame Sąjūdžio suvažiavime tai visa buvo viešai pasakyta. Paskelbta Geros valios deklaracija. 1989 m. Kaune prie Laisvės paminklo prisiekėme, kad Lietuva bus tokia, kokios norės jos piliečiai – demokratinė respublika, ir tegul padeda mums Dievas", – prisiminė D.Varkalis.

Tačiau įvyko ne taip, kaip tikėtasi.

Anot, D.Varkalio, viskas buvo sugriauta, nes atsirado grupė kauniečių, kurie įkūrė Tautos pažangos partiją, ir Aukščiausioji Taryba taip susipriešino, kad prieš pabaigą sąjūdžio nariai ir atskilėliai posėdžius vesdavo atskirai.

"Jau tada mums buvo aišku, kad žmonės, kuriuos mes išrinkome, turėjo įvykdyti Sąjūdžio programą, bet paskui dauguma jų pradėjo kalbėti – aš esu kairysis, aš esu liberalas, esu toks ar anoks. Viskas gerai, bet mes juos išrinkome kaip Sąjūdžio atstovus, tad, būkite malonūs, dirbkite. O kai kadencija baigsis, galite tapti, kuo tik norite. Tada jie, rinkėjų dėka atsiradę Aukščiausiojoje Taryboje, privalėjo įvykdyti tą programą, su kuria laimėjo rinkimus", – kalbėjo D.Varkalis.

Tačiau, visuomenininko teigimu, išrinktieji tuomet išsiskaidė grupelėmis ir faktiškai sugriovė Aukščiausiąją Tarybą.

Siekė atšaukti deputatus

Aukščiausioji Taryba anuomet buvo paleista ir paskelbti pirmieji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Seimo rinkimai, kuriuos triuškinančia pergale laimėjo vakarykščiai komunistai.

Tokius rezultatus esą lėmė tai, kad žmonės buvo pasipiktinę privatizacija ir kolūkių griovimu, todėl sąjūdžio narių pakartotinai ir neišrinko.

D.Varkalio įsitikinimu, situaciją dar buvo galima išgelbėti, jei iš Aukščiausiosios Tarybos tada būtų buvę įmanoma atšaukti "bėgiojančius" politikus.

"Pamenu, mes tada dar rinkome parašus, kad galėtume atšaukti į Aukščiausiąją Tarybą išrinktą deputatą, nes jis nevykdė savo įsipareigojimų ir lakstė iš partijos į partiją. Bet tokio įstatymo tada nebuvo, to nėra ir dabar. Juk su kokia partija politikas buvo išrinktas į valdžią, su ja ir privalėjo dirbti. Rinkėjai balsavo už tą konkrečią programą ir tą konkretų žmogų. Blogiausia, kad tas bėgiojimas iš partijos į partiją tęsiasi iki šių dienų", – piktinosi D.Varkalis.

Situacija dar paaštrėjo

Pasak visuomenininko, partinė migracija ir šiandien yra vienas skaudžiausių momentų. Tai parodė ir savivaldybių tarybų rinkimai.

Ne rinkėjai čia kalti, patys politikai sugriovė tą partinę sistemą, patys ją devalvavo.

Politinio degradavimo faktas aktualus išlieka ir artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, taip pat prezidento rinkimams.

"Ir paskui politikai stebisi, kodėl tiek mažai žmonių ateina balsuoti, esą šiems valstybė nerūpi. Ne rinkėjai čia kalti, patys politikai sugriovė tą partinę sistemą, patys ją devalvavo iki tokio lygio, kad dar neprisiekę naujieji savivaldybės tarybos nariai keičia partiją", – kalbėjo D.Varkalis.

Akivaizdžiausias pavyzdys – dviejų Centro partijos atstovų atvejis Klaipėdoje, kai tie vos išrinkti ėmė ir perbėgo į kitą politinę stovyklą.

"Maža to, pasitraukė ne šiaip eiliniai piliečiai, viena jų – pedagogų profsąjungos lyderė Laima Juknienė. Ji turėtų būti moralinis pavyzdys, o pabėgo kitur, nuvylusi rinkėjus", – piktinosi D.Varkalis.

Visuomenininkas teigė, kad niekaip negalintis suprasti tokių žingsnių.

Po tokių dalykų, rinkėjų supratimu, esą koks skirtumas, už ką balsuoti, nes gaunamas tas pats balsavimo rezultatas.

"Žmonės yra taip nusivylę, kad gali ir visai nebeateiti į rinkimus. Ir kalti čia politikai. Pavyzdžiui, Seimo narė D.Šakalienė, kuri perėjo jau visas įmanomas partijas Parlamente, arba J.Džiugelis. Ką jie išdarinėja? Protu nesuvokiama. Kaip į tai turėtų reaguoti rinkėjai šitaip apgaudinėjami? Kodėl reikia erzinti žmones? Kodėl jie nuteikia žmones prieš save, o paskui pyksta, kad jie nepatenkinti valdžia?" – klausė D.Varkalis.

Ką jie išdarinėja? Protu nesuvokiama. Kaip į tai turėtų reaguoti rinkėjai šitaip apgaudinėjami?

Apgaulė – nuolatinė būsena

Ne ką mažiau skaudu ir tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujantys Seimo nariai atlieka tik masalo vaidmenį rinkėjams, o išrinkti į savivaldybių tarybas nė neketina jose dirbti ir savo mandatus perleidžia kitiems kolegoms, nors žmonės balsavo būtent už tuos konkrečius asmenis.

Taip po 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų klaipėdiečiai liko tam tikra prasme apgauti.

Į Klaipėdos miesto tarybą 2015-ųjų kovą buvo išrinktos Seimo narės klaipėdietės Rusų aljanso atstovė Irina Rozova ir konservatorė Agnė Bilotaitė, abi jos tuokart dalyvavo ir mero rinkimuose, kuriuos pralaimėjo.

Tačiau Klaipėdos tarybos nario mandato iškart po rinkimų jos abi atsisakė.

Po pusantrų metų dar vienas Klaipėdos tarybos narys, liberalas Simonas Gentvilas patraukė į Seimą, savo laimėtą vietą miesto taryboje užleisdamas partijos kolegei Jurgitai Choromanskytei.

Nė neįpusėjus kadencijai, taryboje dirbti noras prapuolė visuomeninio rinkimų komiteto "Puteikis plius" atstovei Ligitai Girskienei. Ją po daugiau nei metų pakeitė kolega Mindaugas Gylys.

2015–2019 m. Klaipėdos taryboje per kadenciją iš esmės pasikeitė trys politikai.

Po skandalo dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago šmeižto iš Klaipėdos tarybos 2018 m. pabaigoje buvo eliminuotas Lietuvos rusų sąjungos narys Viačeslavas Titovas. Jo vietą užėmė partijos bendražygis Jurijus Šeršniovas.

Kaip Seime, taip ir taryboje

Dar kelis laimėtus mandatus, iškart po 2015 m. rinkimų, nė nepasirodę taryboje, Rusų aljanso partijos laimėtojai (nepaisydami rinkėjų valios) perleido kitiems politikams.

Per pastaruosius ketverius metus Klaipėdos taryboje daug kartų keitėsi ir įvairių frakcijų sudėtys.

Susidarė frakcija "Už Klaipėdą", Jungtinė tarybos narių frakcija, į mažesnius darinius skilo socialdemokratų frakcija.

Su "Klaipėdos" visuomeniniu rinkimų komitetu išrinkti Rimantas Taraškevičius ir Vytautas Čepas buvo vienoje frakcijoje, paskui perėjo į kitą.

Tokių politinių judėjimų tarybos viduje šią kadenciją tikrai buvo išskirtinai daug.

Be to, kai kurie politikai pasitraukė iš partijų, su kurių vėliava jie pateko į tarybą, tarp jų – ir Algirdas Grublys.

Su partija "Tvarka ir teisingumas" į tarybą patekę Aldona Staponkienė ir Artūras Razbadauskas atsiribojo nuo šios politinės jėgos ir jau pastaruosiuose rinkimuose dalyvavo visuomeninio rinkimų komiteto "Vytautas Grubliauskas ir komanda" sąraše.