Prie Vakarų Lietuvos upių jau keliolika metų telkiasi baidarių nuomos verslas, kuris kasmet plečiasi. Į Miniją pirmieji baidarių entuziastai paniro jau per Velykas. Baidarių nuomotojai džiaugiasi, kad šiais metais sezonas prasidėjo gana anksti.

Ir turistai, ir ekstremalai

Vienas pirmųjų maždaug prieš 15 metų nuomoti baidares Klaipėdos rajone pradėjo Gintautas Rusteika.

"Ekstremalų poilsį ant vandens mėgstantys entuziastai dažniausiai atvyksta rudenį ar pavasarį, kai patvinęs Minijos intakas Žvelsa – bene srauniausia Lietuvos upė. Plaukimas šia upe yra ne kiekvienam. Tai – pavojinga, rizikinga pramoga. Todėl aprengiame juos nuo galvos iki kojų specialiais kostiumais, visada pirmąkart lydime, kad kas nenutiktų. Tai – jau rimtas sportas ", – pasakojo G.Rusteika.

Šis sportas kainuoja 3–4 kartus brangiau nei pasiplaukiojimas ramia upe. Tačiau didžiausio turistų srauto sulaukiama vasarą, pasitaiko tokių pramogautojų, kurie paplaukioti atvyksta tik kelioms valandoms, būna ir tokių, kurie ant vandens praleidžia dvi tris paras.

Tikrųjų turistų, kurie gamtoje praleistų tikrai daug laiko, beveik nebeliko. Tačiau beveik kiekvienas, pirmą kartą sėdęs prie irklų, suvaldo baidarę.

Verslininkas teigė, kad gana dažnai išnuomotos baidarės yra suniokojamos. Tačiau siekiant tokių atvejų išvengti yra pasirašomos sutartys su klientais.

Pagrindinis turistų srautas būna liepą–rugpjūtį. O Mindaugo karūnavimo diena ir Žolinė yra toks laikas, kai, anot G.Rusteikos, visos jo turimos 100 baidarių išplaukia į upes.

Teigiama, kad normalu, jog tomis dienomis visiems norintiems baidarių nebepakanka, kaip ir pirčių Naujųjų metų šventei.

Populiarus poilsis ant vandens

Verslininkė Milita Valčiukienė, baidarių nuoma užsiimanti beveik 10 metų, teigė, kad vandens turizmo sezoną pradėjo per Velykas. Minija pakilusi, gamta bunda, plaukimas suteikia puikių emocijų.

Pasak verslininkės, vandens turizmas populiariausias, kai tvyro karštas oras, tačiau įdomiausia plaukti upėmis yra dabar.

"Dabar kaip tik pats smagumas – žmonės net po dvi trasas per dieną įveikė. Per abi bazes mes galime aptarnauti apie tūkstantį žmonių, baidarių turime kelis šimtus, turime kanojų, katamaranų, o tiems keliautojams, kurie nori surengti iškylą ant vandens, turime plaustų", – pasakojo M.Valčiukienė.

Pasak verslininkės, nuolatos reikia investuoti į inventorių, ir sunku pasakyti, kada tai atsiperka. O sezonas priklauso nuo to, kaip stengiamasi dirbti. Moteris džiaugėsi, kad yra sutelkta ištvermingų, jaunų, patyrusių darbuotojų komanda.

Vakarų Lietuvoje baidarėmis plaukiojama Akmenoje, Jūroje, Ventoje, bet populiariausia – Minija, 204 km joje – pakankama erdvė vandens turizmui.

M.Valčiukienė teigė, kad jos veikla ją tarsi įpareigoja surinkti poilsiautojų paliktas šiukšles, taip ji yra įpratusi nuo senų laikų, kai dar pati aktyviai keliaudavo.

"Šiukšlių žmonės visada palieka ir paliks, bet mes jas visada stengiamės surinkti. Net atvykusieji iš kitur stebisi, kad mūsų upės yra švarios", – džiaugėsi verslininkė.

Tirs, ar nekenkia gamtai

Tačiau galimas dalykas, jog ateityje baidarių srautą Vakarų Lietuvos upėmis teks riboti.
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis jau beveik dešimtmetį stebi saugomas gyvūnų ir paukščių rūšis Minijos draustinyje ir tvirtina turįs įtarimų, kad išaugęs vandens turizmas šia upe galbūt turi poveikio kai kuriems paukščiams ir žuvims.

"Kol kas kalbama apie rezervuotą neigiamą poveikį, tačiau sieksime atlikti tyrimus, kaip plaukiojimas baidarėmis veikia Europoje saugomas gyvūnų ir paukščių rūšis, nes pastebėta, jog kai kuriose zonose  jų sumažėjo", – tvirtino E.Paplauskis.

Pasak ekologo, vasarą būna dienų, kai tam tikruose Minijos ruožuose savaitgaliais būna nepertraukiamas baidarių srautas. Esą gerai, kad tai trunka tik du mėnesius per metus ir tik savaitgaliais.

"Kol kas buvo fiksuotas neigiamas poveikis tik Minijos aukštupyje, kur nustatyta, kad baidarės naikina kiršlių dėtis. Tos lašišinės žuvys ikrus deda į gruntą ir juos užkasa. Sekliose vietose, kur baidarės liečia dugną, išdrasko tas dėtis ir mažina kiršlių populiaciją", – teigė E.Paplauskis.

Ekologas pateikė ir tulžių pavyzdį. Prie Minijos peri apie 50 jų porų. Šie paukščiai maitinasi žuvimis, kurių tyko tupėdami medžiuose prie upės.
Esą savaitgaliais jie maitintis negali, nes juos trikdo nepertraukiamas srautas vandens turistų.

"Manau, kad reikalingi specialūs tyrimai, rimta situacijos analizė dėl šio poveikio. Reikia galvoti, kaip sureguliuoti vandens turistų srautą, kad jis netaptų niokojantis", – mano E.Paplauskis.

ES įpareigoja mus tas gyvūnijos rūšis išsaugoti, ir jei joms bus fiksuojamas stiprus neigiamas poveikis, teigiama, jog teks rengti specialų veiksmų planą, kaip tas verslas Minijos upėje turi būti organizuojamas, kad saugomos rūšys neišnyktų.