Sugrįžo tikra žiema
Viena klaipėdietė, norėdama atkreipti tėvelių dėmesį, pasidalijo mažamečio nuotrauka.
„Dėl įstatymo negalėjau padaryti daugiau parodančios foto, bet mama savo vaiką ir iš kepurės bumbulo atpažins. Nieko blogo nedarė, vaikščiojo ant ledo per prūduką. Ledo storis – ne kažką, vienoje pusėje išvis vanduo telkšo. Neturėtų būti gilu įkritus, bet ko tik nebūna. Bandžiau šūktelėti praeidama, bet apsimetė, kad negirdi. Saugokime savo mažuosius“, – teigė moteris.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys Rimantas Miklovas pasakojo, kad uostamiestyje jau kelerius metus žiema buvo labiau kalendorinė, negu reali. Tad šįmet ir vaikai, ir suaugusieji tikrai gali užsimanyti patikrinti ledo storį.
„Dvi žiemas nebuvo ledo, tad vaikai dabar eis, mėtys akmenis, plytas. Kai pas mus ateina vaikai, bandau paaiškinti, kas yra saugu, o kas ne. Bet tai – žmogaus smalsumas, mes taip esame sutverti“, – sakė R. Miklovas.
Žvejys patyrė nuotykį
R. Miklovas taip pat pasidalijo savo patirtimi, kai prieš kelerius metus iš vandens telkinio traukė įlūžusį žvejį.
„Yra žinoma vieta už poligono, ties Juodkrante, kur dažniausiai žvejojama. Gavome iškvietimą, kad įlūžo žvejys. Kiti žvejai paskambino, nes patys negalėjo prie jo prieiti. Kol nuo stoties nuvažiavome iki poligono, kol iki vyro priėjome, jis buvo keliasdešimt minučių vandenyje. Žmogus visą laiką buvo sąmoningas, stebėjo mūsų veiksmus. Pirmoji komanda iki jo nepriėjo, tad ėmėmės kitos taktikos. Ėjome aplinkui. Likus trims ar keturiems metrams pradėjome lūžinėti. Vartėmės, slinkome. Kai pagaliau jį pasiėmiau, jo žodžiai buvo „vyrai, nepykite“. Užsitempiau jį ant pripučiamų gelbėjimo rogių. Kita užduotis buvo sugrįžti į krantą, o kaip grįžti kai viskas išlūžinėję?“ – sakė R. Miklovas.
Anot pašnekovo, kai žvejys buvo užtemptas ant saugesnio ledo, netrukus ledas vėl pradėjo lūžinėti. Atsisukęs į žvejį ugniagesys pastebėjo, kad vyriškis sėdi ir dairosi, nes jam šis nuotykis buvo išties įdomus.
„Pasakiau, kad atsigultų, nes kitaip pasikeičia svorio centras. Apie kilometrą reikėjo eiti vorele, kol parėjome į krantą“, – sakė ugniagesys.
Turtas svarbesnis už gyvybę?
R. Miklovas pasakojo, kad kai nurodomas konkretus adresas, rasti įvykio vietą yra paprasta, o kai nurodomas vandens telkinys, aptikti žmogų gali būti ypač sunku.
Ant vandens telkinio gali būti aibė pėdsakų, tad ugniagesiams tenka nemenka užduotis išsiaiškinti, kuriais geriausia sekti.
„Vienas žmogus prišalo prie ledo su kuprine, tad su visa ja jį ir ištraukėme. Vyras jau buvo negyvas. Tas, kuris pirmas įlūžo, buvo žvejo kostiumu, kuris neskęsta ir šildo. Jį ištraukėme, jis liko pas mus mašinoje ir šildėsi, bet tas, kuris jį gelbėjo, nebeišlindo. Buvo naktis, rūkas. Jie nebegalėjo vienas kitam padėti“, – kalbėjo R. Miklovas.
Klaipėdoje, Dangės upėje įlūžusiam žvejui buvo svarbi ne tik gyvybė, bet ir atsineštas turtas.
„Kai mes jį išsitraukėme, buvo susižeidęs. Ištempėme į krantą, o jis pasakė, kad eina parsinešti įrankių, nes prie eketės liko jo grąžtas ir dėžė. Tad mes ėjome dar kartą iki vietos, kur buvo jo dėžė su tuo grąžtu“, – pažymėjo ugniagesys.
Dėl vaikų, mėgstančių užlipti ant ledo, situacijų taip pat būta. Tačiau pastaraisiais metais – ramu. Gal tiek jaunuoliai, tiek ir suaugusieji tapo sąmoningesni?
Gelbėjimui tinka ir šalikas
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė akcentavo, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra didesnis kaip septyni centimetrai. Toks ledas jau išlaiko žmogų.
„Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už trijų ar keturių metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę“, – priminė A. Maslauskienė.
Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia patariama nukentėjusį pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Naujausi komentarai