Prancūzų atminimui skirtas paminklas – kitoje vietoje

Klaipėdos pakraštyje pašventintas arčiau Vilhelmo kanalo perkeltas paminklas prancūzų karo belaisviams, padėjusiems kasti šį vandens telkinį. Dabar paminklas bus geriau matomas ir lengviau prieinamas klaipėdiečiams ir miesto svečiams.

Paminklą pašventino Telšių vyskupo generalvikaras, kunigas Vilius Viktoravičius.

Ceremonijoje dalyvavo Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje J. E. Alix Victoria Everard, Vokietijos Federalinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Matthias Sonn, Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, bendrovės „Klaipėdos konteinerių terminalas“ generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Paminklas prie tiltelio, ties kuriuo prasideda Vilhelmo kanalas, perkeltas todėl, kad anksčiau stovėjo uosto teritorijoje, kur, pastaruoju išsiplėtus uosto įmonių veiklai, tapo visuomenei neprieinamas ir nematomas.

Visi dalyvavusieji dėkojo už greitą ir gerą sprendimą ieškant paminklui naujos vietos. Ne vienas kalbėtojas teigė, kad karuose ir po jų žuvę bei kančias kentę eiliniai žmonės – nekalti, o jų atminimas turi būti gerbiamas net ir po daugelio metų.

Primename, kad tuomečio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintas kanalas buvo kasamas 1863–1873 metais.

Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis – 1,7 m. Šiuo vandens telkiniu buvo plukdomi sieliai, aplenkiant pavojų kupinas Kuršių marias.

Kanalas yra dviejų dalių. Viena jų driekiasi nuo Minijos iki Drevernos kanalo, antroji – nuo Drevernos iki Malkų įlankos Klaipėdoje.

Didžiąją abiejų šakų dalį iškasė samdyti vietos gyventojai.

Prancūzai belaisviai kasė antrąją dalį, kurios ilgis yra apie 12 kilometrų. Čia galėjo dirbti nuo 600 iki 650 prancūzų. Jiems atminti Prancūzijos ambasados iniciatyva buvo pastatytas paminklas.

Ilgą laiką buvo klaidingai manoma, kad belaisviai buvo žiauriai išnaudojami, todėl jų čia labai daug mirė.

Pastaruoju metu rasta įrodymų, kad Klaipėdos miesto kapinėse buvo palaidoti keturi kanalo kasėjai prancūzai. Labiausiai tikėtina, kad jie mirė dėl ligų.

Skulptūrų parku paverstose kapinėse dar pokariu buvo vienodi paminklai penkiems prancūzams, tikėtina, kad vienas jų žuvo Neringoje.

Prancūzų belaisviai į Klaipėdą buvo atgabenti po 1870-1871 metų karo, kuris vyko tarp besivienijančios Vokietijos ir Prancūzijos. Vokiečių pajėgos laimėjo ir paėmė Napoleoną III į nelaisvę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių