Meru mato A.Kuzmarskį?

"Klaipėda galėtų pakartoti Kauno sėkmę. Uostamiesčio meras turėtų būti verslo žmogus, toks kaip Visvaldas Matijošaitis." Tuo įsitikinę kai kurie įtakingi, kaip patys mano, miesto politiką siekiantys formuoti asmenys.

Būtent todėl tinkamiausiu Klaipėdos vadovu įvardytas verslininkas, uosto krovos kompanijos "Bega" valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis. Esą jis net išoriškai kažkuo panašus į dabartinį Kauno merą.

Pats A.Kuzmarskis neslėpė, jog iš tiesų sulaukė pasiūlymų sukti į politiką ir iš jau veikiančios politinės partijos, ir iš besiformuojančio visuomeninio komiteto.

Tačiau jų pats verslininkas įvardyti nepanoro etikos sumetimais.

Buvo tokių siūlymų bei aktyvių kvietimų dalyvauti politikoje ir būti pačiame jos centre.

"Atvirai tariant, taip. Buvo tokių siūlymų bei aktyvių kvietimų dalyvauti politikoje ir būti pačiame jos centre. Prisipažinsiu, tas kvietimas ir siūlymas mane labai nustebino. Tačiau šiandien mano politika ir svarbiausias darbas yra uostas ir logistika. Čia politikavimo reikia mažiau, tiesiog turiu tyliai ramiai dirbti. Mano vieta yra čia. Į politiką eiti sprendimo nepriimu", – neslėpė A.Kuzmarskis.

Formuojasi nauji komitetai

Sprendžiant iš siekių į savo gretas prisivilioti žinomus klaipėdiečius, jau dabar telkiasi nauji politiniai dariniai, kitaip tariant, kol kas viešai neįvardyti visuomeniniai komitetai.

Tad akivaizdu, kad į būsimus savivaldybių rinkimus žiūrima labai rimtai. Tačiau neabejojama, jog per šiuos metus atsiras ir marginalinių dalinių, kurie mėgins laimę politikoje.

Dienraščio žiniomis, šiuo metu Klaipėdoje formuojasi keturi visuomeniniai komitetai.

Vienas jų – vadinamasis Kunigaikščių komitetas, kuris laikysis pseudopatriotinės bangos. Kalbama, jog jis veikiausiai jungs algirdus, vytautus, kęstučius, gediminus.

Dar vienas komitetas galbūt vadinsis "Klaipėdos forumu", kuris veikiausiai irgi laikysis patriotinės linijos. Panašus komitetas yra sostinėje – "Vilniaus forumas", kurio idėjos – portalo propatria.lt pagrindas.

Trečiasis visuomeninis komitetas Klaipėdoje veikiausiai bus darinys, susijęs su besiformuojančiomis bendruomenėmis.

Ir ketvirtasis turbūt bus vadinamasis Milijonierių komitetas, kuris sujungs turtingus Klaipėdos verslininkus.

Į merus taikys ir N.Puteikienė?

Pastaruosiuose rinkimuose Klaipėdos taryboje penkis mandatus laimėjo dviejų visuomeninių komitetų atstovai – "Puteikis plius" ir "Klaipėdos" visuomeninis komitetas.

Pagal įstatymą, pasibaigus kadencijai, komitetai neteks savo galių ir turės formuotis nauji. Vieno jų atstovas Vytautas Čepas tikino, jog ketina dalyvauti būsimuose savivaldos rinkimuose.

"Sveikatos turiu, protas dar aštrus. O jei rimtai, dar nežinau, prie ko jungsiuosi, nes man siūlė ir į partiją stoti. Bet man užtenka tų partijų, nesu sisteminis žmogus. Negalių atstovauti žmonių grupėms, kurios užsideda kažkokias ideologines kepuraites. Čiagi – ne Seimas, žmogus turi atstovauti ne partijoms ar grupėms, o visiems miestiečiams nepriklausomai nuo tautybės ar politinių įsitikinimų", – dėstė V.Čepas.

Kito visuomeninio komiteto "Puteikis plius" vadovė Nina Puteikienė tvirtino, kad per pastaruosius metus pasikeitė tam tikros aplinkybės, Seimo narys klaipėdietis Naglis Puteikis, kurio vardu pavadintas komitetas, tapo Centro partijos pirmininku, todėl šio komiteto būsimuose rinkimuose neliks.

"Bet ir toliau dalyvausiu rinkimuose gindama viešąjį interesą, jeigu dar iki to sulauksiu visuomenės palaikymo, tada galvosiu ir dėl savo kandidatūros kėlimo į miesto merus. Tačiau reikėtų, kad mane iškeltų koks nors visuomeninis komitetas", – teigė N.Puteikienė.

"Valstiečiai" šturmuos tarybą

Klaipėdos taryboje nėra ir lig šiol nebuvo nė vieno Lietuvos žaliųjų ir valstiečių partijos atstovo. Praeituose rinkimuose partija uostamiestyje net nebuvo registruota.

Esą partija rinkimuose nedalyvavo dėl techninės klaidos, nors kandidatų sąrašas buvo paruoštas, tačiau vienas žmogus nebuvo registruotas Klaipėdoje, todėl visas sąrašas į rinkimus nepateko.

Būsimuose rinkimuose "valstiečiai" neslepia savo ambicijų. Klaipėdoje į Seimą išrinktas šios partijos atstovas Dainius Kepenis tikino, jog rinkimams rimtai ruošiamasi.

"Turime jau ir kandidatą į merus, beje, ne vieną. Tačiau kol kas įvardyti nenorėčiau. Supraskite, vos paskelbę pavardę žmogaus į mero postą, norėdami jam padaryti gera, tik pakenktume. Ateis laikas, paviešinsime. Tai bus klaipėdiečiai, kurie žinomi ir nusipelnę miestui. Ar jie sutiko? Jie dar svarsto", – teigė D.Kepenis.

Parlamentaras paneigė, kad kandidatas į Klaipėdos merus galėtų būti kuris nors iš uostamiestyje išrinktų Seimo narių, jo partijos atstovų.

Praėjusiuose rinkimuose "valstiečių" kandidatas į miesto merus buvo Stasys Paulauskas, šįkart esą jis nedalyvaus. Per anuos rinkimus kandidatas surinko vos 353 balsus ir liko priešpaskutinis iš 12-os.

Liberalai vienija jėgas

Po Liberalų sąjūdį ištikusios katastrofos 2016-ųjų gegužę, kai kyšio ėmimo-davimo skandalo epicentre atsidūrė buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis, bemaž pusantrų metų partijos viduje tvyrojusi įtampa uostamiestyje slūgsta.

Dienraščio žiniomis, klaipėdiečiai liberalai susitelkė, nors, regis, kurį laiką būta tam tikrų trinčių tarp rūmų Liepų ir Danės gatvėse. Tada spėliota, kuo šitie dalykai pasibaigs, ar neskils partija į kelias dalis.

Šiuo metu liberalai telkiasi aplink merą Vytautą Grubliauską, kurio reputacija, nepaisant kai kurių oponentų priešiškų nuostatų ir kažkieno norų, tarp miestiečių yra aukšta.

Liberalai, per praeitus savivaldos rinkimus Klaipėdoje laimėję 12 mandatų, ruošiasi rinkimams. V.Grubliausko teigimu, pasirengimas jau prasidėjo, svarstomas kandidatų sąrašas, rinkimų štabo vadovas.

"Patirties dalyvaujant rinkimuose kaip ir yra, tačiau be dalykinių pokyčių, tikėtis sėkmės rinkimuose būtų drąsu. Į šiuos rinkimus liberalai eis kaip niekada esant sudėtingai situacijai. Gal tie įvykiai, sukrėtę visos šalies politinę sistemą, tiesiogiai nesiejami su Klaipėdos savivalda, tačiau natūralu, dėmė ant liberalų partijos munduro yra gana didelė. Tačiau pabėgti nuo to ir atsižegnoti, kad mes niekuo dėti, būtų neteisinga. Šiuose rinkimuose dalyvausime pačioje sudėtingiausioje startinėje pozicijoje partijos istorijoje", – teigė V.Grubliauskas.

Klaipėdos meras nepaneigė, kad nekandidatuos į merus ir kitą kadenciją, tačiau esą tai priklausys nuo to, ar partija patvirtins jo kandidatūrą.

Socdemai liko stabilūs

Per pastaruosius rinkimus socialdemokratai Klaipėdos taryboje laimėjo tris mandatus. Ne mažiau jie tikisi ir artėjančiuose rinkimuose.

Nors partiją krėtė skilimo skandalas, Klaipėdos socialdemokratai liko ištikimi senosioms tradicijoms ir neatskilo, liko su jaunuoju partijos pirmininku Gintautu Palucku.

Tiesa, tai dviem Seimo narės Irenos Šiaulienės padėjėjoms uostamiestyje kainavo darbą, tarp jų – ir skyriaus pirmininkei Lilijai Petraitienei.

Tačiau politikė savo sprendimo nesigaili ir mano, kad būtent ir jos pozicija turėjo didelės įtakos, kad skyriaus nariai "neišsibėgiojo".

"Nuoseklumo pozicijos laikiausi ir pati, ir skyriaus taryba, ir prezidiumas. Ir kai svarstėme, ar išeiti iš koalicijos, buvo keletas nuomonių, bet revoliucinėms idėjoms nepasidavėme. Pas mus vidinės trinties skyriuje nebuvo, nors žinau, kad mūsų kolegos iš Klaipėdos buvo kviečiami prisijungti prie naujos partijos, bet, mano žiniomis, niekas nepasitraukė", – teigė L.Petraitienė.

Tokiomis nuotaikomis ir ruošiamasi būsimiems savivaldos rinkimams. Anot L.Petraitienės, partijos tikslas yra susigrąžinti rinkėją ir gauti ne mažiau trijų mandatų.

Kodėl proletariniame mieste (o Klaipėdai akademinio ar kultūrinio centro pavadinimas taip ir neprilipo) tiek mažai balsuojančiųjų už socialdemokratines idėjas, daugeliui politologų yra nesuprantama.

L.Petraitienė mano, jog tai lėmė didelis rusakalbių skaičius uostamiestyje.

"Jie susivienijo ir sudarė savo politinius darinius. Jei to nebūtų, vadinamųjų darbininkiškų rinkėjų balsai, manyčiau, atitektų mums. Manau, kad partijos "Tvarka ir teisingumas", Darbo partija, Rusų aljansas ir mes turime tą patį elektoratą ir jį dalijamės", – dėstė L.Petraitienė.

Per praeitus rinkimus L.Petraitienė kėlė savo kandidatūrą Klaipėdos mero rinkimuose ir iš 12 kandidatų liko šešta. Būsimuose rinkimuose L.Petraitienė tikino į merus nekandidatuosianti, tačiau partijos atstovas rinkimuose dalyvaus.

Subtilus Rusų aljanso žingsnis

Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija "Valdemaro Tomaševskio blokas" šioje Klaipėdos taryboje turi 4 vietas ir veikiausiai sieks jas išlaikyti.

Pirmieji signalai, kad prasideda pasiruošimas rinkimams ir šioje partijoje buvo permainos Klaipėdos savivaldybės administracijoje, buvo tuomet, kai partijos atstovą administracijos direktoriaus pavaduotoją Aleksandrą Michailovą netikėtai pakeitė buvęs karo jūrininkas Olegas Mariničius.

Šiuo žingsniu veikiausiai siekiama suaktyvinti tam tikrą miesto bendruomenę ir taip pakelti partijos reitingus prieš rinkimus.

"Kol kas nežinau, ar pati kandidatuosiu į Klaipėdos merus, dar neapsisprendėme dėl partijos kandidato. Būsimuose rinkimuose tikimės ne mažiau mandatų taryboje nei dabar, nes padarėme nemažai gerų darbų, todėl manome, kad mums pasiseks", – dienraščiui tvirtino klaipėdietė Seimo narė Irina Rozova.

Užmirštieji mėgins prisikelti?

"Klaipėdos" žiniomis, praėjusių rinkimų konservatorių kandidatė į merus Seimo narė klaipėdietė Agnė Bilotaitė veikiausiai šiuose rinkimuose nedalyvaus.

Šią kadenciją konservatoriai turi keturis mandatus, ne mažiau jų turbūt tikisi ir būsimuose rinkimuose. Apie partijos kandidatą Klaipėdos mero rinkimuose kol kas nežinoma.

Neatmetama galimybė, jog savivaldos rinkimuose, be politikos naujokų, dalyvaus ir tos partijos, kurios praeitą sykį liko užribyje – Darbo partija, Lietuvos laisvės sąjunga, Žemaičių partija, Tautininkų sąjunga, politinė partija "Drąsos kelias".

Per praėjusius rinkimus mandatų Klaipėdos taryboje siekė 11 politinių partijų ir 2 visuomeniniai komitetai, iš viso buvo iškeltas 421 kandidatas. Aštuonios politinės jėgos laimėjo rinkimus.

Rinkimų rezultatus būsimuose rinkimuose šįkart lems aktyviausi kurios nors politinės jėgos rinkėjai. Tačiau Klaipėdoje žmonės apskritai nėra itin politiškai aktyvūs.

2015-ųjų savivaldybės tarybos narius rinko vos 36,9 proc. klaipėdiečių, merą rinko 37 proc. rinkėjų.

Prieš trejus metus uostamiesčio rinkėjų sąrašuose buvo 134 637 balsavimo teisę turintys miestiečiai.