Debreceno gatvėje prie daugiabučio augančio medžio šaknų gyventojai pastebėjo išbertų neaiškių miltelių.
Apie šį radinį klaipėdietis pranešė socialiniuose tinkluose, klausdamas, kas tai galėtų būti ir kodėl medžio šaknys yra užbertos neaiškia medžiaga.
Komentarų skiltyje gyventojai spėliojo, kad tai gali būti druska, kenkianti medžiui, todėl ragino miltelius kuo skubiau nušluoti.
Klaipėdiečiai neabejojo, kad už tokio poelgio gali slypėti ir konkretūs kėslai – nuolat trūkstant vietos automobiliams, medį bandoma tyčia pražudyti.
Nudžiūvęs medis taptų patogiu pretekstu kreiptis dėl jo pašalinimo, o atsilaisvinusiame plote būtų galima išplėsti automobilių stovėjimo aikštelę.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, norint įvertinti, ar prie medžio išbarstyta medžiaga gali būti laikoma aplinkosaugos pažeidimu, pirmiausia reikia nustatyti jos sudėtį.
„Miltelių barstymas prie medžio savaime nepatvirtina, kad siekiama jam pakenkti – medžiagos gali būti naudojamos ir medžio ar jo šaknų augimui skatinti. Tačiau nustačius, kad cheminėmis medžiagomis želdinys žalojamas ar naikinamas, tai būtų laikoma aplinkosaugos pažeidimu“, – nurodė departamentas.
Aplinkos apsaugos specialistai ragina apie įtariamą želdinių žalojimą Klaipėdoje pranešti miesto savivaldybės administracijai, atsakingai už taisyklių laikymosi kontrolę.
Remiantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, želdinius draudžiama žaloti tiek mechaninėmis, tiek cheminėmis priemonėmis.
Pasak aplinkosaugos specialistų, nustačius, kad medis buvo neteisėtai sunaikintas, atsakomybė priklausytų nuo jo statuso ir pažeidimo aplinkybių.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalį, už neteisėtą saugotinų medžių naikinimą arba medžių, kurių kirtimą, pašalinimą ar intensyvų genėjimą būtina iš anksto suderinti su savivaldybe, asmenims gresia nuo 180 iki 600 eurų bauda.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia nuo 240 iki 900 eurų bauda.
(be temos)