Piniginius priedus skyrė neteisėtai

Klaipėdos rajone – precedento neturintis atvejis: politikai priversti atšaukti savo sprendimą, pagal kurį tris mėnesius rajono medicinos įstaigų vadovams buvo mokami personaliniai priedai. Paaiškėjo, kad algos padidintos neteisėtai, tačiau nėra aišku, ar kas nors išsireikalaus grąžinti jau išmokėtus pinigus.

Atseikėjo dosniai

Rajono politikai gegužės pabaigoje balsavo, kad personalinio priedo skyrimo nusipelnė viešosios įstaigos Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas, Kretingalės ambulatorijos vyriausiasis gydytojas Augustinas Ignotas ir Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.

Medicinos įstaigų vadovai didesnes algas gavo nuo birželio 1-osios. Jiems buvo mokamas maksimalus iki 40 proc. padidintas personalinis priedas.

Tačiau šis rajono politikų sprendimas užkliuvo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai.

"Jei nustatoma, kad finansiniai metai tokiai įstaigai buvo neigiami, tokių priedų skirti negalima. Visų šių įstaigų finansiniai metų rezultatai kaip tik ir buvo neigiami", – tikino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.

Kišenę papildė priedai

Sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovų atlyginimus sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji.

Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja A.Grikšienė, dirbdama vienu etatu, gauna 5,4 tūkst. litų pastoviosios atlyginimo dalies, neatskaičius mokesčių. Rajono politikai medikei buvo patvirtinę ir 2 tūkst. 160 tūkst. litų personalinį priedą. Iš viso ligoninės vyriausioji gydytoja tris mėnesius gavo 7 560 litų.

Gargždų PSPC vyr. gydytojas P.Serapinas, dirbdamas 0,75 etato, gauna 2 835 litus pastovaus atlyginimo, tačiau neilgai džiaugėsi 1 134 litų personaliniu priedu. Iš viso P.Serapinas gaudavo 3 969 litus algos.

Kretingalės ambulatorijos vyriausiasis gydytojas A.Ignotas – menkiausiai apdovanotas tarp šių rajono medikų. Vyras įstaigai vadovauja dirbdamas tik puse etato ir gauna 1 418 litų atlyginimą. Jo personalinis priedas sudarė 567 litus. O iš viso ambulatorijos vadovas gaudavo 1 985 litus.

Litai – iš svetimos kišenės

Rajono politikų drėbtelėtas precedento neturintis atvejis privertė sukti galvas teisininkus ir ministerijų klerkus.
Savivaldybė, kaip įstaigos steigėjas, turi teisę priimti tam tikrus sprendimus, tačiau šiuo atveju žinomiems Gargždų medikams atlyginimai buvo pakelti ne rajono biudžeto sąskaita.

"Taip, jie paskirstė pinigus, esančius svetimoje kišenėje. Tačiau taisykles, kaip juos skirstyti, nustato įstatymai", – pastebėjo D.Kerekeš.

Klaipėdos rajono taryba atšaukė šį sprendimą ir nuo rugsėjo medikai nebegaus padidintų priedų.
Tačiau šiandien nėra aišku, ar gydymo įstaigų vadovai neturėtų grąžinti neteisėtai gautų atlyginimų.

"Kaip medicinos įstaigos naudoja pinigus, turėtų kontroliuoti ligonių kasos, bet ar padaryta žala, turėtų spręsti jie", – aiškino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje.