Kaip Lietuvoje panašiu laiku vyksta Užgavėnės, taip Mažojoje Lietuvoje buvo įprasta ta proga virti šiupinį, linksmintis ir vaišinti svečius.

1786 m. Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, tuo metu buvusiame Rytų Prūsijos sudėtyje, karalius Frydrichas Vilhelmas uždraudė Užgavėnių karnavalus gatvėse.

Buvo teigiama, kad tai pagoniškas paprotys, piktinantis dievą. Už draudimo pažeidimą grėsė didžiulės baudos, todėl Užgavėnės persikėlė į uždaras patalpas, o šventės akcentu tapo šiupinio virimas ir labdara. Tokios tradicijos buvo laikomasi kelis šimtmečius.

Priekulės meno ir kultūros centro darbuotojai šią tradicinę šventę kiek modifikavo, joje paprastai dalyvauja Užgavėnių persirengėliai, bet būtinas ir jos tradicinis akcentas – šiupinio virimas.

Šiemet centro kieme šį gaminį virė trylika komandų, o tuo metu persirengę šventės dalyviai ir folkloro dvasios grupė „Kūjeliai“ linksmino minią susirinkusiųjų.

D. Gudavičienės nuotr.

Etnologas Jonas Kavaliauskas mokė suaugusius ir vaikus nuotaikingų miklumo ir kantrybės reikalaujančių tradicinių lietuvių liaudies žaidimų ir pramogų.

Kelias valandas miestelis kvepėjo skaniu maistu ir klegėjo džiūgaudamas sulaukęs gražaus pavasario.

Komisija paragavo trylika šiupinių ir apdovanojo visus dalyvius originaliomis tautiškomis dovanomis. Priekulės folkloro ansamblio „Vėlingis“ vadovė Rūta Vildžiūnienė džiaugėsi laimėta penktąja vieta – maišas tikrų, naminių bulvių – puiki dovana, kurią ansamblio dalyviams buvo nesunku pasidalinti.

Pamario krašte šeštadienis – saulėtas ir šiltas, žmonės skuba į gamtą, o šventė Priekulėje jiems tapo puikiausia šeštadienio pramoga.