Atšilę orai skelbia darbymetį šalies kelininkams, kurie veiklos nestinga ir pajūryje. Priekulės pašonėje tiesiamas aplinkkelis – vienas ambicingiausių pastarųjų metų projektų, kurio finišo nekantriai laukia ne tik vairuotojai, bet ir šio miestelio gyventojai.

Nauji aplinkkeliai

Saugant miestus nuo tranzitinio transporto srautų, ES struktūrinės paramos lėšomis, be Priekulės, Lietuvoje tiesiami keturi nauji aplinkkeliai – Vilniaus vakarinis, Vilniaus išorinis pietinis bei Kairių.

Kol nėra aplinkkelių, tranzitinis transportas pasklinda tam nepritaikytomis miestų gatvėmis. Ypač daug problemų kelia sunkiasvorės krovininės transporto priemonės – dėl jų nesaugu kitiems eismo dalyviams, pablogėja aplinkos kokybė, greitai suyra gatvių danga.

Aplinkkeliai tiesiami įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“. Jiems skirta Sanglaudos fondo parama siekia per 685 mln. litų.

Vilniaus vakarinis aplinkkelis (I ir II etapai). Numatoma, kad ateityje aplinkkelis sujungs IXB tarptautinį transporto koridorių su Vilniaus–Panevėžio automagistrale.

Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis. I etape tiesiamas 7,7 km ilgio ruožas nuo magistralės Vilnius–Kaunas iki Eišiškių plento. Vėliau planuojami dar du etapai, kuriuos įgyvendinus aplinkkelis pasieks Minsko plentą, o bendras aplinkkelio ilgis bus 27,3 km.

Kairių aplinkkelis. Magistraliniame kelyje Panevėžys–Šiauliai nutiestas 7,2 km ilgio aplinkkelis aplenkia miestelį iš pietvakarių pusės.

Lengviau atsikvėps ir Palanga

Susisiekimo ministerijoje šį mėnesį duotas startas ir Palangos aplinkkelio statybai. Sutartį pasirašė LAKD, viešosios ir privačiosios partnerystės projektų valdymo įmonė „Plėtros investicijos“ ir specialiosios paskirties bendrovė „Palangos aplinkkelis“, įsteigta pagal konkurso reikalavimus ir vykdysianti projekto valdymą ir administravimą. Palangos aplinkkelis bus tiesiamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, jo tiesimo ir priežiūros bei remonto išlaidas metus padengs valstybė.

Projekto rangovai – bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“ – per dvejus metus nuties 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelį, 23-ejus metus vykdys jo eksploatacinę priežiūrą ir per tą laiką du kartus atliks kelio rekonstrukciją. Projekto įgyvendinimo kaina – 123 mln. 575 tūkst. litų. Valstybė už atliktus darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23-ejus metus.

Tiesiant aplinkkelį bus rekonstruota netoli Palangos esanti dviejų lygių Vydmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos.

Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja dalis, jis nuo kurorto nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Šventosios, Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis.

Naujausi tyrimai parodė, jog per tris vasaros mėnesius Palangą tranzitu kirto 75 tūkst. automobilių.

Dūsta nuo automobilių

Valstybinės reikšmės kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda yra vienas ilgiausių ir krovininio transporto srautu intensyviausių krašto kelių Lietuvoje.

Į šį maršrutą patenkančią Priekulę kerta daugiau nei 4,6 tūkst. automobilių per parą. Šiuo keliu taip pat važiuoja krovininis transportas tarp Klaipėdos ir Kaliningrado srities.

Ruožas ties Priekule yra vienas problemiškiausių ir dėl to, jog kelias eina siauromis miestelio gatvėmis, o miestelio ribose esantis tiltas per Miniją – pasenęs, juo eismas galimas tik viena kryptimi.

Tad jau daugelį metų priekuliškiai priversti kęsti triukšmą ir oro taršą, nuo sunkiasvorės technikos vibruoja pastatai.

Tačiau padėtis iš esmės pasikeis, 141-ajame kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda nutiesus apie 11 km Priekulės aplinkkelį, kuris nuo miestelio ribų bus nutolęs daugiau kaip kilometrą.

Trys nauji tiltai

2007–2013 m. ES Sanglaudos fondo finansuojamo projekto pirmasis etapas pradėtas įgyvendinti praėjusiais metais, gegužės 2-ąją Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) pasirašius sutartį aplinkkelio tiesimo darbams atlikti.

Pirmuoju etapu planuojama įrengti ne tik beveik 6,5 km ilgio visiškai naują kelio ruožą, bet ir pastatyti 3 tiltus, pralaidą per upę, įrengti saugaus eismo priemones.

LAKD Investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Narbutas pasakojo, jog naujomis vietomis tiesiama kelio trasa apjuos Priekulę iš rytų pusės ir jungs valstybinės reikšmės rajoninį kelią Dreižiai–Agluonėnai su krašto keliu Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.

Būsimoji trasa kirs Gruodės, Agluonos, Neknupio ir Minijos upes, todėl tiesiant taip pat bus pastatyti tiltai per Gruodę, Agluoną ir Miniją, o per Neknupį – pralaida.

Numatytų darbų vertė siekia per 40 mln. litų, ES lėšomis planuojama finansuoti didžiąją jų dalį – projektui bus skirta apie 31 mln. litų.

Nauda – abipusė

Bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ ir „Hidrostatyba“ Priekulės aplinkkelio tiesimo pirmojo etapo darbus turi užbaigti iki kitų metų gegužės vidurio.

Kaip patikino A.Narbutas, įmonės laikosi savo įsipareigojimų ir bent kol kas darbai vyksta sparčiau, nei buvo numatyta LAKD patvirtintame grafike.

„Iki šios dienos darbų atlikta už 21 mln. 753 tūkst. litų – beveik visoje būsimoje trasoje jau paklotas apatinis asfalto dangos sluoksnis, statomi visi trys tiltai“, – pasakojo LAKD atstovas.

Kadangi tai nėra kelio rekonstrukcija, o tiesiamas visiškai nauja trasa, būsimojo aplinkkelio naudą bus galima pajusti tik pabaigus darbus. Tačiau neabejojama, jog ji bus labai didelė.

Priekuliškiai galės džiaugtis saugesniu eismu, mažesne aplinkos tarša ir triukšmu, o tranzitinio transporto dalyviai sutaupys nemažai laiko ir kuro išlaidų bei išvengs spūsčių.