Seniausia dabartinio Klaipėdos senamiesčio teritorijoje žinoma vokiečių liuteronų bažnyčia buvo pastatyta tarp 1562 ir 1571 metų Dangės upės kairiajame krante.
Šv. Jono bažnyčios perkėlimas ir naujos šventovės statybos pradžia 1696 m. buvo miesto sprendimas, susijęs su Klaipėdos bastioninių įtvirtinimų pertvarka ir reprezentaciniais miesto poreikiais.
Projektą inicijavo ir finansavo miesto bendruomenė, parapija bei pirkliai.
Naujosios bažnyčios statybai buvo skirti penki sklypai Didžiojo turgaus gale, kurie, dar po 1678 m. Klaipėdą nusiaubusio gaisro, buvo sąmoningai palikti neužstatyti.
Tai buvo miestietiška pilietinė iniciatyva, labai būdinga protestantiškai miestų kultūrai.
1697 m. pavasarį naujojoje vietoje simbolinį kertinį akmenį padėjo karališkojo dvaro vyresnysis pamokslininkas dr. Bernhardas von Sandenas.
Bažnyčios pašventinimo data – 1706 m. sausio 18 d. – buvo sąmoningai parinkta taip, kad sutaptų su Prūsijos karaliaus Frydricho I-ojo karūnavimo penktųjų metinių minėjimu, taip simboliškai pabrėžiant miesto lojalumą naujajai Prūsijos karalystei.
Nėra žinoma, ar pats valdovas kažkuo prie Bažnyčios statybos ar finansavimo prisidėjo.
Tiesa, bažnyčios bokštas iškilo beveik šimtmečiu vėliau. Jo statybą finansavo pirklių korporacija, o 1790 m. lapkritį įvyko iškilminga bokšto vainikavimo šventė.
Bokšte buvo įrengti keturi varpai ir laikrodis, o bokšto su smaile aukštis siekė 61 metrą.
Šv. Jono bažnyčios bokšte kabėjo keturi varpai, kurių vienas buvo skirtas greta esančiai mokyklai.
Bokštas buvo itin svarbus orientyras į uostą plaukiantiems laivams, kai 1802 m. audra apgadino jo konstrukcijas, uostas nedelsdamas skyrė lėšų remontui.
1823 m. vykdyto bokšto atnaujinimo metu senasis vėjarodis su burlaiviu buvo nuimtas, o jo vietoje pastatytas sparnus išskleidęs erelis, virš kurio iškilo paauksuotas kryžius.
Senuosiuose dokumentuose Klaipėdos (Memelio) katedrinė miesto bažnyčia nuo Reformacijos laikų XVI a. vadinama St. Johannis Kirche arba Johanniskirche.
Vokiškojoje liuteronų tradicijoje pavadinimas „St. Johannis“ visada reiškia Joną Evangelistą, jei turimas omenyje Jonas Krikštytojas, tai visada nurodoma aiškiai – Johannes der Täufer.
Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia buvo pagrindinė (Hauptkirche) miesto liuteronų šventovė, glaudžiai susijusi su miesto taryba, pilietine bendruomene ir reformatoriškąja švietimo tradicija.
Šv. Jono Evangelisto simbolis – juodasis erelis. Krikščioniškojoje simbolikoje jis reiškia tą, „kuris pakilo į aukštybes, nukreipė akis į Dievą ir, Šventosios Dvasios padedamas, kontempliavo dieviškojo gyvenimo slėpinius“.
Erelis pasirinktas todėl, kad šis paukštis skrenda aukščiau už visus kitus ir, kaip sakoma, vienintelis gali žvelgti tiesiai į saulę – Dievo alegoriją.
Evangelija pagal Joną labiau nei kitos pabrėžia Kristaus dieviškumo idėją ir kviečia į teologinius apmąstymus, kurių galutiniai atsakymai neretai atsiveria tik amžinybės perspektyvoje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)