Vakarų Lietuvoje ruošiamasi didžiausiam potvyniui per trisdešimt metų. Apsėmimas gresia Danės žemupyje esančioms gyvenvietėms. Patvinti gali ir uostamiesčio gatvės.

Upėse laikosi ledas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys tvirtino, jog kol kas duomenų, kad upėse būtų pakilęs vanduo, nėra. Ant vandens telkinių tebesilaiko ledas.

„Artimiausiu metu grėsmės nematome. Staigaus atšilimo nenumatoma. Išsilaikys permainingi orai – atodrėkius su šilumos bangomis keis atšalimai su šalto oro įsiveržimais“, – tvirtino vadovas.

L.Pakščio teigimu, rimtesnis atlydys numatomas antrą kovo savaitę. Daugiau atšils, šiluma laikysis ilgiau. Prognozuojama, jog tada ir prasidės potvynis.

Anot vadovo, įvertinus sniego kiekį, orų prognozę, situaciją, kuri susidarė upėse ir ežeruose dėl storo ledo, manoma, kad potvynis turėtų būti 1979 metų lygio.

Tada buvo apsemta apie 30 tūkst. hektarų pamario plotų. Buvo apsemtos vietos, esančios Nemuno, Minijos žemupiuose – Šilutės, Klaipėdos ir Pagėgių rajonuose.

„Tais metais buvo tikrai didelis potvynis. Tokia grėsmė išsilaiko šiemet“, – pabrėžė L.Pakštys.

Valo lietaus tinklus

Anot L.Pakščio, paprastai pavasariniai potvyniai Klaipėdos miestui nelabai trukdo, tačiau žemesnėse vietose esančių gyvenviečių ir sodų bendrijų gyventojai turėtų stebėti Danės vandens lygį.

„Potvyniui reikia ruoštis. Vanduo gali pakilti ir Danės žemupyje“, – teigė L.Pakštys.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Nuotekų tinklų tarnybos vadovė Vanda Mačiulskienė tvirtino, jog prasidėjęs atlydys kol kas rūpesčių nepridarė.

„Esame apsivalę tinklus. Vamzdžiai kol kas tušti, pasiruošę priimti vandenį. Tačiau jei Danėje ir Kuršių mariose pakils vandens lygis ir nepriims surinkto vandens, problemų kils ir mieste. Bet išgyvensime. Nenuskęsime“, – tvirtino vadovė.

Klaipėdoje problemiškiausios vietos, kur tinklai nespėja surinkti vandens, yra Mokyklos gatvė, Šilutės plente prie bendrovės „Klaipėdos energija“ katilinės, Smiltelės gatvėje prie internatinės mokyklos, Joniškės gatvėje po tiltu ir Žvejų gatvė.

Tarnybos nepanikuoja

Ugniagesiai gelbėtojai jau yra pasiruošę gelbėjimo darbams, geriamojo vandens bei maisto tiekimui. Policija prireikus gali reguliuoti eismą patvinusiose gatvėse, stiprinti apsemtų namų, kurių gyventojai būtų evakuoti, priežiūrą.

Šiandien Civilinės saugos tarnyboje vyks pasitarimas dėl pasirengimo galimam potvyniui sodų bendrijose. Jame dalyvaus bendrijų pirmininkai, įmonės „Vitės valdos“ atstovai.

Papildyta

Priemonių imtis neskuba

Uostamiesčio valdžia ruošiasi gresiančiam potvyniui. Sukurpti gelbėjimo planai, lankstinukai su informacija, kaip elgtis jo metu. Tačiau priemonių užkirsti potvyniui kelią nesiimama.

Trečiadienį Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos tarnyba į pasitarimą sukvietė sodų bendrijų „Jūratė“, „Draugystė“, „Baltija“, „Dobilas“, kurios prieš penkerius metus nukentėjo nuo potvynio, ir šalia esančių „Inkaras“, „Neringa“, „Ramunė“ pirmininkus. Jame dalyvavo ir įmonės „Vitės valdos“ atstovai.

Bendrovė administruoja Žolynų gatvėje esančius namus, kurie prieš penkerius metus taip pat buvo apsemti. Tada, anot įmonės „Vitės valdos“ vadybininko Artūro Kaktavičiaus, nukentėjo 9 jų administruojami daugiabučiai namai, 26 šalia esantys kotedžai ir 7 individualūs namai - apie 300 šeimų.

„Negalime leisti, kad pasikartotų tai, kas įvyko prieš penkerius metus, kai dėl pavėluotos informacijos nuo potvynio nukentėjo daug sodybų“, - tvirtino Civilinės saugos tarnyba vedėjas Rimantas Imbrus.

Anot jo, pasitarimo tikslas - atnaujinti kontaktus, kad prireikus tarnyba galėtų operatyviai informuoti gyventojus apie artėjantį potvynį. Sodų bendrijų pirmininkams jis įteikė lankstinukus, kuriuose pateikta informacija, kaip elgtis potvynio metu, ir prašė juo išdalinti gyventojams.

„Lankstinukais nuo potvynio neapsiginsi. Kai jis prasidės, patys pamatysime, ir nieko čia nepadarysi“, - dėstė susirinkę pirmininkai.

Jiems nerimą kėlė ir Danės ledo storis. Anot jų, susidarius sangrūdoms potvynio nebus išvengta. Pirmininkai siūlė ledą sprogdinti, kaip buvo daroma tarybiniais laikais.

R.Imbrus pabrėžė, jog informaciją apie prasidedantį potvynį bus stengiamasi pateikti kuo anksčiau, kad būtų galima pasiruošti: „Jei neatlaikytų Padvario užtvanka turėtume šešias valandas, kol vanduo pasiektų Klaipėdą. Iš karto informuotume žmones, kad pasiliptų į antrą aukštą. Bedarbiaujame su Kretingos civilinės saugos skyriumi. Tad apie tokią nelaimę iš karto sužinotume“.

Vedėjas pabrėžė, kad praėjusią savaitę vyko Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdis, kurio metu buvo patvirtintas gelbėjimo priemonių planas.

Tačiau susirinkusiems rūpėjo, kokių priemonių imtasi, kad būtų išvengta potvynio - ar išvalyti užtvankų šliuzai, ar bus nuleistas jose vanduo: „Žygių reikia imtis dabar“.

„Kretingos civilinės saugos skyrius tvirtino, jog užtvankų patikros atliktos. Jų būklė patenkinama. Pabrėžė, kad dėl vandens nuleidimo gali kilti problemų“, - aiškino R.Imbrus.

Sodų bendrijų pirmininkai piktinosi ir tuo, kad niekas neatlygino jiems prieš penkerius metus potvynio metu patirtų nuostolių. Civilinės saugos tarnybos specialistai aiškino, kad visi prašymai buvo išsiųsti Vyriausybei, bet ši nepervedė pinigų.